Jaunieji krikščionys demokratai: tarp visuomenės ir Bažnyčios

Giedrius Surplys

Giedrius Surplys DELFI nuotr.

Gruodžio mėnesį Lietuvos krikščionių demokratų Jaunimo sekcijos vadovu išrinktas Giedrius Surplys. Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute įgijęs magistro laipsnį,dirbęs ir žurnalistu, ir TV laidos vedėju, įkūręs krikščioniškos muzikos grupę, Giedrius Surplys raitojasi rankoves atgaivinti krikščioniškąją demokratiją ir priminti lietuviams, kad ji jiems reikalinga.

"Galiu pasakyti savo viziją - kaip Jaunimo sekcijos pirmininkas,- "Atodangoms" tvirtino G. Surplys. - . Krikščionys demokratai turi atsistoti kaip advokatas, kaip propaguotojas, kaip mokytojas ir interesų gynėjas tarp visuomenės ir Bažnyčios. Turiu omeny, kad partija turi atrasti savyje jėgų, gebėjimų, galimybių ir charizmos kalbėtis su visuomene ir padėti jai suprasti Bažnyčios požiūrį: į abortus, gėjus, reprodukciją ir genų inžineriją, verslo etiką, į tai, kur mus veda liberalizmas."

Kita vertus, jaunojo krikdemo nuomone, krikščionys demokratai turi kaip laidininkas perduoti Bažnyčiai visuomenės nuotaikas, raginti Bažnyčią nesislėpti už jos senų ar naujų pastatų sienų. Visuomenė keičiasi, keičiasi jos įpročiai, taigi Bažnyčia neturėtų nuo to atsiriboti - ji turi keistis kartu.

"Niekas nesako, kad reikia keisti vertybes - jos yra amžinos,nekintančios kaip žmogaus prigimtis, bet kažkiek prisitaikyti prie aplinkos pokyčių vis dėlto neišvengiamai reikia, - įsitikinęs G.Surplys. - Ir jeigu jaunimas nebenori šiais laikais bažnyčioje girdėti vien giedančių moteriškių balsų, tai būkite malonūs ir padarykite tikrai jaunimo mišias. Arba jeigu jaunimas reikalauja paaiškinimų, kodėl negalima gyventi nesusituokus, tai būkite malonūs ir paaiškinkite, kuo tai žeidžia žmogiškąją prigimtį ir kokius palieka randus."

Naujojo jaunųjų krikdemų vadovo įsitikinimu, svarbiausi principai: pagarba žmogui, žmogaus teisėms, pagarba kitam, individo laisvė, teisė į saviraišką, pagarba vyresniam, - visi šitie dalykai yra svarbūs, ir svarbus yra individo pasirinkimas, bet šalia to dar reikia pripažinti, kad egzistuoja objektyvios tiesos, ir pirmiausia - žmogaus prigimtis. Žmogaus prigimtis - sociali prigimtis, geranoriška prigimtis, siekianti gėrio ir tobulumo, kuo galima įsitikinti matant, kaip žmogus renkasi grožio formas ir pan. Tik reikia tuos pamatinius principus kaskart renovuoti, rasti naujas formas, kaip juos išlaikyti.

Jo nuomone, Lietuvos dešinieji dažnai puola į kraštutinumus, deklaruodami savo ištikimybę tradicijai.

Reikia save surasti ne Basanavičiaus Lietuvoje - reikia save surasti dabar. Anot G. Surplio, Lietuva jau nebėra tokia nekalta tautinė mergina. Todėl, G. Surplio nuomone, krikdemai gali paprasčiau, lanksčiau ir moderniau atstovauti visuomenėje krikščioniškosioms vertybėms nei, sakykime, konservatoriai. "Manau, jaunieji krikdemai turėtų daug dirbti tam, kad žmonės suprastų, kokia dabar iš principo Bažnyčia yra šiuolaikiška ir patraukli".

"Negaliu kalbėti už visą Lietuvą, galiu kalbėti apie savo aplinką. Jauna Lietuva, kokią aš ją matau gerąja prasme - tai besidominti savo istorija, praeitimi, sunkiai ir kūrybingai dirbanti. Atsivėrus pasaulio sienoms, atsivėrė ir daugybė galimybių, ir mes tikrai godžiai ir kūrybingai bandome tas galimybes išnaudoti. Mano karta augo turgaus ekonomikoje, bet mes dabar po truputį bandome lipti iš to laukinio kapitalizmo, ir man atrodo, dabar jauni žmonės, auginantys savo vaikus, puikiai supranta, kad ne tik pinigai yra svarbu, - pasakoja G. Surplys. - Ir tuomet kultūra - ir tautinė taip pat - atsiduria arčiau mūsų, nes tos vertybės mumyse yra pakankamai gajos."

Bet, anot jo, jaunimas nemėgsta moralizuotojų, tik tvirtinančių, kas yra gerai ir kas blogai, bet negebančių pagrįsti tokių savo reikalavimų: "Duokit mums racionalius atsakymus, kodėl gerai yra vienaip, o ne kitaip, kodėl geriau senoviškai, o ne naujoviškai, kodėl geriau yra su Bažnyčia, o ne be jos. Tie žmonės, kurie gina tradiciją, krikščionybę, bažnyčią, jie turi išmokti kalbėti su pasauliu racionalių argumentų dialogu, o ne moralizuojančiais imperatyvai: gėjų santuoka blogai, seksas prieš vedybas blogai, okodėl, - nežinia kodėl."

Paklaustas, kieno ir kokia partija turėtų būti krikščionys demokratai, G. Surplys atsakė įsitikinęs, kad pirmiausia tai turi būti tikinčių žmonių partija.

"Esu už tai, kad krikdemai būtų tikinčių žmonių partija. Kad ir kaip mes bandytume būti labai pasaulietiški, neturime pamiršti, kad esame krikščionys, kad esame įsikūnijusio Dievo bendruomenė, ir tai reiškia, kad mes negalime, kad ir ką darydami, atmesti Dievo veikimo čia ir dabar žemėje, - įsitikinęs jaunasis krikdemas. - Tai, kad aš esu krikščionis, man ne trukdo eiti į politiką. Ar tai gali būti vienijantis dalykas? Manau, jeigu tu pats to nori - tai taip. Yra du būdai būti krikščionimi demokratu. Vienas - tai pasivadinti krikščionimi demokratu ir tikėtis, kad už tave balsuos visi tikintys, ir kitas - iš tikrųjų būti krikščionimi demokratu. Ir tai, be kita ko, reiškia, kad tu savo gyvenime - tiek viešajame, tiek privačiame - vadovaujiesi krikščioniškomis normomis."

Jo nuomone, krikščionys demokratai dabar neturėtų išgyventi dėl populiarumo ir vaikytis pigių formų. Taip pat neturėtų ir vardan valdžios ištirpti kitose partijose. Giedriaus Surplio nuomone, jiems dabar reikia ieškoti savęs ir laukti tinkamo momento vėl įtikinti šalies visuomenę, kad jie jai reikalingi. O kad reikalingi - abejonių, jo nuomone, nekyla.

"Visą laiką sakiau ir manau, kad dar 10 metų sakysiu: visuomenės apklausos rodo, jos Lietuvoje - 80 proc. tikinčių krikščionių, ir aš tikrai tikiu, kad taip ir yra. Taip, jie neina į bažnyčią, taip, jie nemoka visų reikalingų duoklių ir galbūt tiki ne visais sakramentais, bet širdyje jie tiki Kristaus žodžiu, kas ir yra, mano nuomone, tikėjimo pagrindas," - įsitikinęs G. Surplys. Jo nuomone, jeigu krikdemai sugebėtų būti tas Bažnyčios modernėjimo šauklys ir, kita vertus, Bažnyčios palaikomi būtų atitinkamų vertybių saugotojai visuomenėje, tai visuomenei tokia jų pozicija būtų ir gerai suprantama, ir priimtina. Nes tai garbinga ir reikalinga misija - atstovauti politikoje tikinčiųjų žmonių interesams. Neišsigimusios krikščionybės, tos, kuri nenuėjo su masine populiariąja kultūra ir nepasakė: jūs tik leiskit mums būti šalia, ir mes sutiksime su viskuo, ko tik jūs norite.

"Mano asmenine nuomone, krikdemai turi likti krikdemai, jiems nereikia jungtis su niekuo, nes kiekviena politinė partija gali turėti labai įvairios įtakos šalies politiniam gyvenimui, ir ta įtaka neapsiriboja tik buvimu Seime, - sako krikdemas. - Nemanau, kad krikdemai turėtų su kuo nors jungtis vien tam, kad prieitų prie valdžios. Kalbėtis, žinoma, reikia, bet kalbėtis ne skaitlingumo, bet ideologijų pagrindu. Reikia išlaikyti savo savitumą, galbūt - sulaukti tinkamo momento."

G. Surplio manymu, pirmiausia krikščionys demokratai - tai morali politika. Aišku, lengva kalbėti apie moralią politiką, kai nesi valdžioje, sutinka jaunasis krikdemas. Bet G. Surplys nesureikšmina žemų partijos reitingų. Jo nuomone, tai įgyjamas dalykas - jei tik partija turi, ką pasiūlyti.

"Šiandien, kai visi informacijos kanalai užkišti kuo tik nori, labai sunku susirasti savo nišą. Jaunieji krikdemai šiuo metu susirado tam tikrą viešų protestų, akcijų nišą, ir šias akcijas pastebi ir žiniasklaida, ir plačioji visuomenė, - pripažįsta G. Surplys. - Bet mano asmeninis požiūris yra labai idealistinis: aš manau, kad forma yra tik trumpalaikis efektas, reikia siūlyti ir turinį. Pirmiausi reikia patiems krikdemams dirbti sutuo turiniu, išsiaiškinti, kas mes esame ir ką tai reiškia. Žmonės paprasčiausiai primiršo, kas tie krikdemai. Ir nesvarbu, jei teks kuriam laikui nunirti į užmarštį, jeigu po to išniręs tu tikrai turėsi ką pasiūlyti. Turinys turi pribręsti - ir tada formą rasti lengva, nes jau žinai, ką nori pasakyti. O šiandieninė politika tampa vis labiau kūrybiška, ir aš ją už tai vis labiau mėgstu".

© 2007 „XXI amžius“