V. Mitė: gražius Briuselio žodžius nusveria dujos
JAV reikalingos Europai ir NATO, nors ir daro
užsienio politikos klaidų, teigia "Laisvės" radijo žinių ir analizės
tarnybos žurnalistas Valentinas Mitė. Jis sako netikįs populiariomis
versijomis, kad JAV valdžia pati surengė Rugsėjo vienuoliktosios
tragediją.
Kalbama apie galimą karą tarp JAV ir Irano. Ar
bus tas karas? Kaip vertinate JAV ir Irano politines pozicijas?
Man sunku patikėti, kad Jungtinės Valstijos, iki
ausų įklimpusios Irake, pradėtų karą su Iranu. Be to, Amerika kariauja
karą Afganistane, kur padėtis nėra tokia gera, kaip buvo tikimasi.
Tad sunku patikėti, kad JAV ryžtųsi karui su Iranu. Juolab kad karas
su Iranu sukeltų šioje valstybėje patriotizmo protrūkį, ir būtų
dar vienas sunkus karas, kurio neįmanoma laimėti.
Priešprieša yra ne tik tarp JAV ir Irano. Priešprieša
yra tarp viso Vakarų pasaulio, išskyrus Rusiją, ir Irano. Pirmiausia
- dėl valdžios formos Irane. Problema juk yra ne branduolinės raketos
ar elektrinės, o tai, į kieno rankas tos branduolinės raketos -
jei jos bus Irane - pateks.
Be abejo, Iranas turi teisę kurti atominę energetiką.
Bet po islamo revoliucijos Irano valdžia tikrai nekelia pasitikėjimo
Vakarams. Incidentas su Didžiosios Britanijos jūreiviais dar kartą
parodo, jog tai yra ne vien JAV problemos. Religijos vaidmuo dabartiniame
pasaulyje taip pat yra ne tik Irano problema.
Ar manote, kad JAV įsiveržimas į Afganistaną
ir Iraką buvo klaida?
Manau, Amerikos įsiveržimas į Afganistaną nebuvo
klaida. Amerikos klaida buvo tai, kad, Tarybų Sąjungai pasitraukus
iš Afganistano, Amerika Afganistaną užmiršo. Interesas buvo tol,
kol vyko Šaltasis karas, kol Afganistane buvo sovietinė kariuomenė.
O po to leista vykti pilietiniam karui, leista talibams paimti valdžią,
leista Osamai bin Ladenui įkurti treniravimo stovyklas. Tik tada,
kai smogta pačioms JAV, buvo suvokta, kad Afganistanas yra problema.
Tai, kad Amerika okupavo ar išvadavo - vadinkime,
kaip norime, - Afganistaną, buvo natūralus dalykas. Man nesuvokiama,
kaip buvo galima leisti, kad Afganistane įsigalėtų talibai.
Ar turi pagrindo, Jūsų manymu, JAV populiarioje
knygoje surašyti teiginiai, kad Rugsėjo vienuoliktoji buvo pačios
Amerikos organizuota provokacija?
Netikiu tokiomis teorijomis.
Kaip vertinate pastarojo meto JAV užsienio politiką?
Pastaruoju metu Jungtinės Valstijos pagaliau prisiminė,
kad egzistuoja Palestinos- Izraelio problema. Gana vėlai prisiminė.
Viena JAV politika yra Artimuosiuose Rytuose, kita - Vakarų Europoje.
Manau, Artimuosiuose Rytuose ankstesnė George'o Busho doktrina dėl
demokratijos reikalingumo šiam regionui patyrė fiasko. O Europai
JAV reikalingos. Kad ir kaip vertintume JAV vidaus nesutarimus dėl
karo Irake, JAV išlieka stipriausia Vakarų valstybe. NATO be JAV
- ne kažin kas.
Europos energetikos išteklius kėsinasi valdyti
Gazpromas. Dėl energetikos Vidurinėje Azijoje, Užkaukazėje kol kas
kovoja tik JAV. Europa - gana pasyvi. Kuri pozicija geresnė Lietuvai
- aktyvių JAV ar pasyvios, su Gazpromo monopoliu besitaikstančios
Europos?
Be abejo, JAV pozicija - geresnė. Europos Sąjunga
- tokia organizacija, kuri lyg ir sąjunga, norinti priimti savo
Konstituciją, bet Gerhardtas Schroederis tariasi su Vladimiru Putinu
tiesti dujotiekį, apeinant Lenkiją ir Lietuvą. Natūraliai kyla klausimas:
ko verta Konstitucija? Ko vertas Vokietijos prieštaravimas JAV karo
bazėms Čekijoje ir Lenkijoje, jei Vokietija elgiasi kaip nori, neatsižvelgdama
į kaimynų interesus?
Kokie galimi Rusijos ir Vokietijos energetinio
bendradarbiavimo padariniai Europai?
Manau, šis tandemas ne mažiau gilins Europos skaidymąsi
nei Amerikos bazės. Nematau nieko gero. Gražūs Briuselio žodžiai,
gražus Briuselio "slengas" - tai vienas dalykas, o realybėje, tarkime,
dujos tuos žodžius nusveria. Neaišku, ar jie pastatys tą dujotiekį
po Baltijos jūra. Bet pats ketinimas ir sutarimas rodo, kas yra
svarbiau. Vokietija ir toliau lieka aukščiau visko.
Tai kas realiau - dujotiekis po Baltijos jūra
ar Europos Konstitucija?
Šiuo metu, manau, realiau - dujotiekis.
Ar Turkiją reikėtų priimti į Europos Sąjungą?
Turkija neatitinka Europos Sąjungos reikalavimų
žmogaus teisių politikos atžvilgiu. Yra kurdų klausimas. Gal tik
prieš metus Turkija pradėjo transliuoti laidas kurdų kalba, nors
kurdai sudaro didelę Turkijos gyventojų dalį. Kitas klausimas, kurį
Turkija politizuoja, tai - armėnų genocidas. Valstybė, kuri nenori
matyti savo praeities, nenori matyti savo nacionalinių mažumų, nelabai
atitinka reikiamus kriterijus.
Ar Turkiją reikėtų priimti į Europos Sąjungą? Jei
įvykdytų keliamus reikalavimus - taip: norėčiau, kad Turkija būtų
Europos Sąjungoje. Tai mano asmeninė nuomonė.
Kur link politiškai juda Ru sija? Kaip apibūdintumėte
jos santvarką ir kaip prognozuotumėte jos užsienio politiką?
Rusijoje - valstybės valdoma demokratija arba diktatūra.
Nors Rusija ir bando didinti savo įtaką, ta įtaka nebus tokia, kaip
kadaise Sovietų Sąjungos. Ji tam neturi jėgų. Ji stipri tol, kol
yra kylančios naftos kainos. O jos nekils amžinai.
Lietuvą jau daugiau nei pusmetį krečia vadinamasis
VSD skandalas. Politinė priešprieša, regis, didesnė nei Rolando
Pakso apkaltos metu. Kaip ją vertinate?
Šią problemą reikia objektyviai ištirti. Nes tai
- nacionalinio saugumo klausimas. Galima būti formaliai nepriklausomiems
nuo Rusijos, o iš tiesų - priklausomiems.
Ačiū už pokalbį.
Kalbino Vladimiras Laučius.
www.alfa.lt
© 2007 XXI amžius
|