Rusijos sulaikymo strategija - Lietuvos politikos silpnybių veidrodis

Andrius Kubilius

Tėvynės sąjungos pirmininko Andriaus Kubiliaus vadovaujama darbo grupė visuomenės svarstymui pateikė dokumento "Rusijos sulaikymo strategija" projektą, kuris yra pirmoji platesnio projekto "Nauja dienotvarkė Lietuvai" dalis. Žiniasklaida atkreipė dėmesį tik į vienintelį iš 36 punktą - koks Prezidento rinkimo būdas labiau leistų amortizuoti Rusijos įtaką, - kuris teikiamame projekte nėra svarbiausias. Ką norėjo pasakyti "Rusijos sulaikymo strategijos" autoriai, - klausiame darbo grupės vadovo Andriaus Kubiliaus.

Žiniasklaida visuomenei įteigė nuomonę, kad mūsų iškeltas klausimas dėl prezidento rinkimo būdų yra svarbiausias. Mes tepasakėm, kad reikia kalbėti ir tartis, analizuoti ir apsispręsti, koks Prezidento rinkimo būdas - tiesioginis ar renkant Seime - labiau leistų amortizuoti Rusijos įtaką. Aš manau, kad vienas iš aiškiausių Rusijos gebėjimo paveikti Lietuvos valstybės ir politinės sistemos gyvenimą buvo Rolando Pakso išrinkimas prezidentu. Tai aš sakau labai atvirai, ir to nematyti negalima - Rusija ateina per mūsų tam tikras politinės sistemos landas, pvz., per prezidento rinkimus, ir sakyti, kad to nėra, būtų neatsakinga.

Šiandien mums svarbiausia kalbėtis ir rasti bendrą nuomonę, siekti, kad tokią nuomonę turėtų ir Europa. Tai vienas iš rezultatų, kurio siekiame: kad Lietuvoje prasidėtų atviros diskusijos: kaip mes vertiname dabartinę Rusijos raidą, kokios gali būti tendencijos ateityje, ką tai reiškia mums ir ką reiškia Europai.

Kad pasiektume aiškesnio Europos požiūrio į Rusiją ir į tas tendencijas, kurios išryškėjo jos veiksmuose, mums pirmiausia reikia patiems suvokti ir atvirai įvardinti, per kokias silpnas mūsų gyvenimo vietas Rusijai lengviausia veržtis į mūsų politiką ir visuomenės gyvenimą, ir ieškoti būdų tam užkirsti kelią. Bendrą požiūrį rasti galima tik atvirų diskusijų būdu. Radus bendrą požiūrį jau galima ieškoti vienokių ar kitokių sprendimų. Tų kelių, kuriais Rusija veržiasi į mūsų gyvenimą, pakankamai daug, pradedant nuo spaudimo mūsų energetikai, demokratinės sistemos ir žiniasklaidos užvaldymo ir baigiant žmonių nepasitenkinimu ir netikėjimu savo valstybe.

Kodėl Rusija konfliktuoja su kaimynais?

Manęs neguodžia svarstymai, kad visa, ką Rusija daro dabar, - išpuoliai prieš Estiją, prieš Gruziją, konfliktai su Lenkija, Lietuva, - yra tik Rusijos rinkimų kampanijos elementai. Tikint, kad tai sąmoningai daroma rinkimų kampanijos vardan, galima būtų siūlyti pakentėti pusantrų metų: tegu pakvailioja, tegu iš mūsų kuria priešus, kad turėtų iš ko daryti savo rinkimų kampaniją, po to viskas bus gerai. Aš manau, kad toks požiūris būtų pernelyg lengvabūdiškas. Man būtų sunku tokiuose veiksmuose suvokti Rusijos politikos racionalumą, nes aš manau, kad Kremlių skatina gilesni dalykai. Per konfliktą su artimaisiais kaimynais sąmoningai einama į konfliktą su Europos Sąjunga. Viena iš versijų, kurią svarstėme Seimo Europos reikalų komitete ir kurią aš priimu kaip labai rimtą, sako, kad Rusija sąmoningai nori pabloginti savo santykius su Europos Sąjunga, rodydama, kad tie santykiai pablogėjo būtent dėl ES plėtros į Rytus. Rusija siekia Europos Sąjungai duoti dar vieną argumentą, kad ji neturėtų plėstis į Rytus, t.y. į Ukrainą, Moldovą ir kt. kraštus.

Anksčiau Rusija buvo labai priešiška NATO plėtrai, o Europos Sąjungos plėtrai lyg ir nesipriešindavo. Dabar susidaro vaizdas, kad Europos Sąjungos plėtrai nebepritariama. Be abejo, kaimynų-priešų strategija gali duoti dividendų ir Rusijos vidaus politikai - būsimuosiuose rinkimuose, bet gali būti, kad šiuo elgesiu siekiama ilgalaikių tikslų geopolitinėje plotmėje.

Sovietų Sąjungos laikais Jungtinės Amerikos Valstijos vadovavosi aiškia Sovietų Sąjungos sulaikymo strategija, kuri buvo efektyviai įgyvendinta ir todėl Sovietų Sąjunga galų gale žlugo, mes gavome laisvę, o laisvasis pasaulis - šaltojo karo pabaigą.

Mūsų įsitikinimu, ateina metas kalbėti apie šiandieninės Rusijos sulaikymo strategiją, nes tokia Rusija savo agresyvumu tampa pavojinga ne tik kaimynams, bet ir pati sau.

Tokią strategiją iš esmės reikėjo turėti jau vakar.

Rusija agresyvėja, Lietuva Silpnėja

Pirmiausia, privalome turėti nacionalinę strategiją, o po to galvoti ir apie tai, kaip pasiekti, kad tokią strategiją turėtų ir Vakarai.

Dar 2004 m. rugsėjo mėn. kalbėjau apie poreikį rengti lietuvišką Rusijos sulaikymo strategiją, nes mačiau, kaip Rusija stiprino savo įtaką mūsų vidaus politiniam gyvenimui: Paksas, Uspaskichas ir pan. dalykai skatino apie tai kalbėti. Dabar, po Estijos įvykių, tikiuosi, kad galima bus kur kas racionaliau kalbėtis apie tai. Manau, kad tarp Lietuvos politinės sistemos dalyvių jau mažai liko tokių, kurie ir toliau kartotų, jog mūsų strateginis tikslas - bet kokiomis aplinkybėmis siekti gerų santykių su Rusija, nepaisant to, kaip ši kaimynė elgiasi. Taip pat ir tariama naftotiekio "Družba" avarija, parlamentinio VSD tyrimo metu atsiskleidusi mūsų Lietuvos politinės sistemos erozija ir pasidavimas "Gazpromo" dujų pardavinėtojų įtakai paskatino pateikti šią strategiją svarstyti viešai.

Tėvynės sąjungos parengtas Rusijos sulaikymo strategijos projektas susideda iš kelių dalių - 1) Rusijos raidos tendencijų ir mūsų imuninių sugebėjimų atlaikyti Rusijos įtaką analizės; 2) pagrindinių tiek mūsų politikos Vakaruose, tiek regione, tiek vidaus politikoje, siekiant sulaikyti Rusijos įtakos didėjimą, metmenų

Pirma, - norint tokią strategiją rengti ir ją diskutuoti, reikia išdrįsti atvirai kalbėti apie Rusiją. Rusija yra autoritarinė ir vis agresyvesne tampanti valstybė, savo tikslų siekianti vis efektyviau ir labiau sofistikuotai; Lietuva tuo tarpu savo politinės sistemos veikimu tampa vis silpnesnė.

Tapę ES ir NATO nariais mes įgijome šių organizacijų sutartimis garantuojamą saugumą, bet realiame gyvenime tapome tik dar įdomesni Putino Rusijai. Ir tokiomis sąlygomis, kai Vakarai yra nusiraminę, nes yra įsitikinę, kad jie mūsų saugumui jau viską padarė, suteikę mums sutartinį saugumą. Kovoje dėl mūsų žmonių protų mus Vakarai paliko vienus kovoti su galinga Rusijos propagandine mašina. Mes įsivaizdavome, kad, tapę ES ir NATO nariais, mes tapsime Vakarų forpostu Rytuose ir todėl Vakarai ir toliau bus aktyvūs mūsų regione; tuo tarpu Rusija siekia mus panaudoti kaip Rytų forpostą Vakaruose. Ir to siekia pirmiausia per mūsų žmonių protų ir valdžios "okupaciją".

Nesunku prognozuoti, kad iš trijų galimų Rusijos ir mūsų santykių scenarijų - 1) mes visiškai laisvi; 2) mes visiškai reokupuoti; 3) mūsų "finliandizacija" - labiausiai tikėtina, kad Rusija siekia ir sieks trečiojo scenarijaus įgyvendinimo, - tai yra, Lietuvos ir viso Baltijos regiono "finliandizacijos" (arba šį terminą šiandien pakeičiant terminu "dujofikacijos").

Kuo daugiau Europoje Amerikos, tuo mažiau Europoje Rusijos

Mūsų parengta nacionalinė Rusijos sulaikymo strategija siekia apibrėžti tokias priemones, kurios "finliandizaciją" padarytų sunkiai įgyvendinamą arba visiškai neįmanomą.

Pirmas dalykas, kam skiriame dėmesį savo strategijoje - tai mūsų valstybės europinė politika. Rusijos sulaikymo strategijai yra reikalinga stipri ir vieninga Europos Sąjunga, galinti įgyvendinti efektyvią ir vieningą energetikos ir santykių su Rusija strategiją. Toks turi būti pagrindinis ir visuotinis mūsų europinės politikos siekis. Tam reikalinga Europos Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų bendrystė. Visada laikiausi principo "Kuo daugiau Europoje bus Amerikos, tuo mažiau Europoje bus Rusijos". Rusijos energetinės agresijos išpuoliai prieš Ukrainą ir Gruziją Europos Sąjungai padėjo susitarti dėl bendros energetinės strategijos, kurios tikslas - apsisaugoti nuo Rusijos energetinės agresijos. Pastarieji Rusijos politinės agresijos priepuoliai sudaro palankias galimybes politinėje ES erdvėje kurti analogišką politinę strategiją, kurios tikslas turėtų būti ES siekis apsisaugoti nuo Rusijos politinės agresijos, kurios pavyzdžių pastaruoju metu matome pakankamai gausiai. Vienas iš svarbiausių instrumentų tokioje strategijoje turėtų būti tolesnis spartus naujų ES kaimynų (Ukrainos, Moldovos, Užkaukazės) pririšimas prie ES. Antra, tai efektyvios europietiškos energetinės strategijos įgyvendinimas. Mes savo ruožtu turime dėti visas pastangas "energetinės Žečpospolitos" projektui įgyvendinti.

Vidaus politikos imunitetas

Vidaus politikoje mums reikia efektyvios mūsų visuomenės imuninės sistemos atgaivinimo ir stiprinimo strategijos. Ir tai turi būti tiek informacinė, tiek ir kultūrinė bei švietimo politika. Ne mažiau svarbu yra negailestingai naikinti tas priežastis, kurios Lietuvos žmones skatina būti nusivylusius savo valstybe. Rusija Lietuvoje yra stipri tiek, kiek lietuviai yra nusivylę savo valstybe. Todėl korupcijos, stagnacijos, skurdo įveikimas turi būti patys svarbiausi prioritetai, norint stabdyti Rusijos įtaką. Ne mažiau svarbu yra susitarti ir dėl mūsų politinės sistemos veikimo, nes Rusijos įtaka Lietuvoje yra kuriama per rinkimus, ypač per Prezidento rinkimus. Todėl kyla klausimas, ar Lietuvai ir toliau naudinga rengti tiesioginius prezidento rinkimus. Ar neverta pagalvoti apie prezidento rinkimų parlamentinį variantą, kokį matome kaimyninėse valstybėse.

Taigi galime atvirai sau pasakyti, kad turime daug silpnų vietų, per kurias veržiasi Rusija. Ir tai stabdyti ne visada padės policijos skydai ar ašarinės dujos, kaip buvo Estijoje. Tai stabdyti galime tik mes patys, susitarę dėl Rusijos sulaikymo strategijos. Neseniai šventėme Gegužės 3-osios Konstitucijos dieną. Ta proga neišvengiamai teko prisiminti išdavikiškus Targovicos konfederatus. Rusijos sulaikymo strategijos nesugebėsime įgyvendinti tik tuo atveju, jeigu šiandieninių lietuviškų Targovicos konfederatų įtaka yra didesnė negu mes žinome.

© 2007 „XXI amžius“