Švino junginių poveikis paaiškina didėjantį jaunimo
kriminalinį agresyvumą
Dr. Stasys Bačkaitis
Great Falls, Virginia
Didėjant Lietuvoje jaunimo agresyvumui, dažnai ieškoma to
priežasčių, svarstoma, kokie socialiniai ar auklėjimo faktoriai
sąlygojo tokį asocialų ir neretai net savižudišką elgesį. Šiame
straipsnyje pristatomas gana nelauktas apsinuodijimo švinu ir jo
junginiais faktorius, galintis veiksmingai prisidėti prie šių dienų
augančio agresyvumo problemų.
Kiekvieno politinio rinkimų laikotarpio metu tiek Lietuvoje,
tiek ir kitur pasaulyje iškyla ne tik įdomių žinių apie politikų
asmenybes, bet ir kitų nelauktų atradimų. 2007 m. liepos 8 d. vienas
iš įtakingiausių JAV laikraščių, "Washington Post" paskelbė straipsnį,
kad buvęs Niujorko meras Giuliani savinasi nuopelnus už žmogžudysčių
skaičiaus sumažėjimą per jo kadenciją 1994-2001 m. "Washington Post"
pastebi, kad nors iš tiesų nusikaltimų Niujorke sumažėjo, tačiau
naujausi tyrimai rodo, kad tai anaiptol ne tik mero nuopelnas. Minimos
dviejų kriminologų profesorių, Richardo Rosendfeldo ir Steveno Messnerio
studijos, kuriose nurodoma, kad mero Giuliani kovos su nusikalstamumu
indėlis į saugumą mieste ne didesnis nei 10 ar 20 procentų (R.Messner,
Jounal of Experimental Criminology, 2006; S. Messner, Law and Society
Review, 2006).
Pagal versiją, kurią iškėlė ir paskelbė "Environmental Research"
žurnale Virdžinijos valstijos ekonomistas Rickas Nevinas, atrastas
akivaizdus ryšys tarp didėjančio nusikaltamumo ir apsinuodijimo
švinu. (May 2000, Environmental Research Journal ,Vol. 83, No. 1,
pp. 1-22)). "Washington Post", savo ruožtu, rašo "Ricko Nevino teorija
tvirtina, kad apsinuodijimas švinu paaiškina smurto rodiklių svyravimus
JAV". Jų svyravimo ciklai pilnai sutampa su įvykių kreivės profiliu
ir periodiškumu, tik smurtingumo ciklas įvyksta maždaug 18-20 metų
vėliau."
Nevino tyrimo išvados sutampa su nauja neurochemijos teorija,
kuri apibrėžia smurtinių nusikaltimų rodiklių pasikeitimus dėl įvairių
cheminių faktorių. Ji yra pagrįsta kelių dešimtmečių studijomis
apie vaikų organizmuose rasto didelio švino kiekio sąsajomis su
vėlesne jų smurtine elgsena devyniose skirtingose šalyse (Anglija,
Australija, Italija, Kanada, Naujoji Zelandija, Prancūzija, Suomija,
Vakarų Vokietija). Kadangi kiekviena šalis ribojo švino naudojimą
dažams ir benzinui skirtingu laiku, visais atvejais smurtingumo
rodiklių profiliai gana tiksliai seka kraujo užterštumo švinu rodiklių
profilius su maždaug 19 metų vėlavimu. Tai gana rimtai pagrindžia
apsinuodijimo švinu teoriją. "Washington Post" cituoja Neviną: "Yra
stačiai stebėtina, kad nuo 66 iki 90 proc. smurtinių nusikaltimų
skaičiaus pakitimo visose šalyse yra paaiškinama švinu."
Nevinas tvirtina, kad XX a. JAV kūdikiai buvo nesąmoningai
pamažu nuodijami švino junginiais namų dažuose ir išmetamomis automobilių
sudeginto benzino dujomis (tetraetelino-švino priemaišų formoje),
kai jie dažnai dėjo į burną savo dažų su švinu dulkėmis išteptus
pirštukus ir kvėpavo švinu užterštu oru. Švinas, patekęs per burną
į kūdikio kraują, nukeliauja ir į smegenis. Kadangi švinas iš ten
nepašalinamas, jo nuolat didėjantis kiekis smegenyse sukelia neurologinius
efektus, pvz. žemėjantį intelekto koeficientą (IQ), sunkumą mokytis
ir vėlesnius elgesio sutrikimus. Nevinas tvirtina, kad "užterštumo
švinu padariniai, pasireiškiantys pirmiausia padidėjusiu agresyvumu,
nepasireiškia iki ankstyvosios brandos. Nors švinas nėra vienintelis
faktorius, lemiantis smurtą, jis yra svarbiausias faktorius."
Nevinas teigia, jog švino bazės duomenys ne tik paaiškina
smurtinių nusikaltimų skaičiaus sumažėjimą 9-ojo dešimtmečio pabaigoje
ir 2000 m. pradžioje, bet ir jų didžiausią lygį 9-ajame dešimtmetyje
bei kitus smurto ciklo pokyčius. Keliolikos šalių duomenys, šalių,
kuriose visi kiti galimi faktoriai - požiūris į abortus, viešoji
tvarka, ekonominės ir demografinės sąlygos- visiškai skirtingos,
rodo, jog švino įtaka elgsenai yra vienintelis vienijantis faktorius.
Pavyzdžiui, nei Anglijoje, nei daugumoje kitų Europos šalių,
švino mažinimo nebuvo imtasi iki 9-ojo dešimtmečio ir kai kur užsitęsė
net iki 1990-ųjų pradžios. Savo ruožtu JAV įvedė švino priemaišų
mažinimą 1970-ųjų pradžioje ir galutinai pašalino jį iš benzino
ir dažų to dešimtmečio viduryje. Taigi ir tyrimais buvo nustatytas
švino kiekio sumažėjimas ikimokyklinio amžiaus vaikų kraujyje nuo
20 mikrogramų 1975 m. iki 5 mikrogramų 1995 m. viename decilitre.
Gi Niujorke buvo nustatytas net 80 proc. švino kiekio sumažėjimas
ikimokyklinio amžiaus vaikų kraujyje tarp 1970 ir 1974 metų. Palyginkime:
1990 metais New York'o mieste buvo 31 smurtines mirtys 100 tūkst.
gyventojų, jų sumažėjo iki 7 šimtui tūkst. gyventojų 2004 m.
Nevino tyrimo pamatas yra smurtingumo rodiklių analizė JAV
XX a. Smurtingumo rodikliai buvo pasiekę dvi aukštumas, kurias tiesiogiai
galima susieti su švino naudojimu. Pirma buvo XX a. pradžioje susijusi
su švino panaudojimu namų langinių ir sienų dažams, kita - po II
pasaulinio karo, kai švinu prisodrinto benzino panaudojimas smarkiai
pakilo dėl greitai didėjančio automobilių skaičiaus. Tai vėliau
- po poros dešimtmečių - pasireiškė tankiai apgyvendintuose miestuose
su dideliais automobilių srautais, kai tuo metu buvę kūdikiai tapo
subrendusiais jaunuoliais.
Nors duomenų apie švino neurotoksiškumą, iššaukiantį impulsyvumą
ir agresiją, netrūko, kažkodėl iki šiol jie nesulaukė tinkamo visuomenės
dėmesio. Sociologas Paulas Stretesky ir kriminologas Michaelas Lynchas
2001 m. studijoje parodė, kad JAV apskrityse, kuriu gyventojų apsinuodijimas
švinu buvo aukščiausias, žmogžudysčių rodikliai buvo keturis kartus
didesni nei apskrityse su žemiausiu švino lygiu, net ir po to, kai
buvo įvertinti aplinkosaugos ir ekonosociologiniai faktoriai (Paul
B. Stretesky, and Michael J. Lynch (Arch. Pediatr. Adolesc. Med.
2001;155:579- 582).
2002 metais Pitsburgo universiteto psichiatras prof. Herbertas
Needlemanas palygino kraujyje esančio švino kiekį 194 smurtu nusikaltusių
jaunuolių su maždaug to paties amžiaus 146 gimnazistais (Needleman,
H.L., New England Journal of Medicine (348(16) 1517-1526) . Nusikaltusiųjų
kraujyje rasta maždaug keturis kartus didesnis švino kiekis.
Nevinas taip pat pastebi, kad gal daugiausiai naudos iš švino
junginių atsisakymo benzine turėjo JAV jauni juodaodžiai, kurių
didelė dalis gyvena tankiai apgyvendintuose didmiesčių rajonuose.
Miestų valdžios jiems pastatyti daugiaukščiai buvo kaip tik koncentruoti
prie greitkelių. Kaip pavyzdį Nevinas pateikia Čikagos Robert Taylor
Homes, kurie buvo pastatyti šalia Dan Ryan Expressway. Šiuo keliu
per dieną pravažiuoja per 150 tūkst. automobilių. Praėjus aštuoniolikai
metų po šių pastatų apgyvendinimo 1962 m., šis rajonas pasižymėjo
22 kartus aukštesniu žmogžudysčių skaičiumi nei vidurkis visose
kitose Čikagos apylinkėse.
"Washington Post" pastebi, kad Nevino studija iškelia dvigubą
JAV didmiesčių gyventojų tragediją. Tris ketvirtadalius šimtmečio
jie buvo lėtai nuodijami švinu, o vėliau tapo policijos tvarkdarių
taikiniais.
Apsinuodijimas švinu vyko ir iš dalies dar vyksta Lietuvoje.
Tik 2002 metais išėjo sveikatos apsaugos ministro patvirtinta higienos
norma, draudžianti naudoti dažus, kuriuose yra švino junginių. Tuo
buvo pripažintas švino keliamas pavojus (http://sena. sam.lt/images/Dokumentai/Apzvalgos/
sam_20041214.htm). Laimei, benzino su švino junginiais gamybos atsisakyta
1995 m., nes, pagal Lietuvos naftos publikaciją, "tetraetilšvino
garai yra labai žalingi žmogaus ir kitų gyvybės formų sveikatai,
gali sukelti nervines ligas, silpnaprotystę, apakimą, taip pat yra
kancerogeninė medžiaga." (http://www.nafta.lt/ content.php?pid=236)
Tačiau dažų su švino junginiais ribojimas galiojo tik statant
namus po 2002m. Žmonės, ypač šeimos su mažais vaikais, gyvenančios
namuose statytuose iki 2002m., lieka neapsaugotos nuo kenksmingo
švino poveikio.
Taip pat ir benzino su švino priemaišomis atsisakymas, nors
labai sveikintinas, tačiau tų priemaišų poveikis dar ilgai bus jaučiamas,
ypač kai automobilių skaičius Lietuvoje išaugo nuo 629 tūkst. 1980
m. iki netoli 900 tūkst 1995 m. Taigi išmetamųjų dujų koncentracija
tuo metu padidėjo beveik 50 procentų. Apsinuodijimo švinu efektas
turėtų daugiausiai pasireikšti slėniuose esančiuose didmiesčiuose,
pavyzdžiui, Vilniuje ir Kaune, kur vėjas negalėjo išsklaidyti sunkių
švinu užterštų išmetamųjų dujų taip efektyviai kaip lygumose.
Pagal Nevino 19 metų laiko skirtumo prognozę, atsižvelgiant
į tai, kad apsinuodijimas švinu vyko ir Lietuvoje, agresyvumo sumažėjimo
pradžios galima tikėtis nebent 2014-16 m. Nors automobilių išmetamų
dujų poveikis dabar jau iš dalies pašalintas, tačiau maža vilties,
kad agresyvumo sumažės ir po 2014-16 m. Tiek Lietuvoje, tiek ir
daugelyje kitų Europos šalių namų dažų su švino junginiais efektas
greitai neišnyks, nes praėjusio šimtmecio namuose dar bus gyvenama
ne vienerius metus.
Tačiau nors apsinuodijimas švinu iš pirmo žvilgsnio kai kuriose
valstybėse atrodo didelė socialinė problema, situacija nėra be išeities.
Sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvoje turėtų imtis papildomų
tyrimų švino kiekiui vaikų gyvenamoje aplinkoje ir jų kraujyje nustatyti
ir kiek galima sumažinti šios kenksmingos medžiagos poveikį ateities
visuomenei.
© 2007 XXI amžius
|