Konservatoriai ir krikdemai - tarp šeimos ir partnerystės
Dr. Egidijus Vareikis
|
Petras Plumpa
|
Jau kuris laikas kalbama apie galimas Tėvynės sąjungos
(TS) ir Lietuvos krikščionių demokratų (LKD) jungtuves. Abiejų partijų
atstovai tvirtina, kad politinės valios susijungti nestinga, tačiau
derybos dėl būsimo bendro gyvenimo formų vyksta nelengvai. Būtų
natūralu tikėtis, kad mažesnioji, šiuo atveju krikdemų grupė tiesiog
įstotų į Tėvynės sąjungą, šiaip jau turinčią savą krikdemų frakciją,
tačiau LKD krikdemai šitaip paprastai nenori. Lietuvos krikščionių
demokratų programa-maksimum yra sukurti jungtinę TS/LKD partiją,
tuo tarpu Tėvynės sąjungai ir tikriausiai daugumai šios partijos
rėmėjų atrodo, kad jungtinės partijos - dvigalvio slibino - kaip
tik nereikia.
Dažnai sakoma, velnias slypi
detalėse. O tų detalių išties
daug. Jos sunkina derybas, jos
verčia gūžčioti pečiais detalių
nežinančius stebėtojus, jos gali
būti svarbios ir ateityje.
Kas gi sąlygoja dviejų partijų
derybas ir galimą jų rezultatą?
Pirma. Vardas.
Krikščioniškoji demokratija
Lietuvoje jau atšventė šimtmetį,
ir šį faktą krikdemai laiko
viena didžiųjų savo vertybių.
XX amžiaus Lietuvos politinė
istorija be krikščionių demokratų
neįsivaizduojama. Kad ir kokia
silpna būtų krikščioniškoji
demokratija šiandien, ji, pasak
partijos lyderių, tiesiog neturi
teisės išnykti. Tad nenuostabu,
jog derybose su Tėvynės sąjunga
krikdemai žūtbūt stengiasi
pasiekti kokį nors sprendimą,
leidžiantį tvirtinti, kad krikščioniškoji
demokratija Lietuvoje
savo gyvenimo nebaigė.
Yra ir pragmatinis-istorinis
aspektas. Krikščioniškosios demokratijos
pavadinimas buvo
ir tebėra patraukli politikos
prekė. Naujausioje Lietuvos istorijoje
nestigo ketinimų uzurpuoti
ir monopolizuoti teisę
atstovauti krikščioniškajam
politikos sparnui. Nuo pat 1990
metų, atkūrus prieškarinę LKDP,
nestigo batalijų dėl teisės būti
šlovingos partijos veiklos tęsėjais.
Ir šiandien LKD, siekdama
dvigubo pavadinimo partijos,
gąsdina konservatorius galimybe,
kad, nelikus LKD, koks nors
buvusios partijos renegatas ims
ir iš naujo užregistruos naują
krikščioniškosios demokratijos
politinę organizaciją. Liberalų
sąjūdis turi karčios patirties -
pastarųjų savivaldos rinkimų
metu jam teko kovoti ne tik su
politiniais konkurentais, bet ir
netikėtai atsiradusiu antrininku,
bandžiusiu diskredituoti
sąjūdžio programą ir politinius
siekius.
Yra ir pragmatinis-istorinis
aspektas. Krikščioniškosios demokratijos
pavadinimas buvo
ir tebėra patraukli politikos
prekė. Naujausioje Lietuvos istorijoje
nestigo ketinimų uzurpuoti
ir monopolizuoti teisę
atstovauti krikščioniškajam
politikos sparnui. Nuo pat 1990
metų, atkūrus prieškarinę LKDP,
nestigo batalijų dėl teisės būti
šlovingos partijos veiklos tęsėjais.
Ir šiandien LKD, siekdama
dvigubo pavadinimo partijos,
gąsdina konservatorius galimybe,
kad, nelikus LKD, koks nors
buvusios partijos renegatas ims
ir iš naujo užregistruos naują
krikščioniškosios demokratijos
politinę organizaciją. Liberalų
sąjūdis turi karčios patirties -
pastarųjų savivaldos rinkimų
metu jam teko kovoti ne tik su
politiniais konkurentais, bet ir
netikėtai atsiradusiu antrininku,
bandžiusiu diskredituoti
sąjūdžio programą ir politinius
siekius.
Antra. Ligšiolinis (ne) bendradarbiavimas.
Abiejų partijų santykių kelias
ne rožėmis klotas. Pamename,
kad krikdemai ne Sąjūdžio
sąraše startavo dar 1992 metais,
o 1996-aisiais surinko beveik
10 procentų rinkėjų balsų, kartu
su konservatoriais tapdami
pirmosios formalios koalicijos
naujoje Lietuvos istorijoje dalininkais.
Tų rinkimų rezultatai
buvo bene didžiausi tiek TS,
tiek tuometinės LKDP politiniai
laimėjimai.
2000 metais TS, nors ir su dideliais
nuostoliais, išlaikė partijos
branduolį ir vadinamuosius
nuolatinius rinkėjus. Tačiau LKD
partijos viduje brendo pilietinis
konfliktas, kuris galiausiai baigėsi
partijos skilimu. Taip naujausia
partijos istorija beveik ir
baigėsi. Moderniųjų krikdemų
projektas buvo nevykęs, pasmerkęs
šiuolaikiškos ideologijos
partijos sparną tik epizodiniam
mažos partijos vaidmeniui,
savo ruožtu I.Uždavinio
bei G.Vagnoriaus partijos gimė
beveik be jokių gyvybės požymių.
Likusiems realia politika
užsiimti ir toliau trukdė P. Gražulio,
K.Bobelio ir kitų nevienareikšmiškai
vertinamų asmenybių
problemos. Tokia partija,
tiesą sakant, ir negalėjo būti
kažkuo įdomi nei rinkėjams, nei
politiniam elitui. Prieš kelerius
metus atsirado lyg ir šviesa tunelio
gale - Valentinas Stundys.
Tačiau tai stabilizacijos, bet dar
ne augimo prielaida.
Matyt, su šio politiko atėjimu
LKD suprato vieną tiesą -
jokia partija, nukritusi žemiau
penkių procentų parlamentinio
barjero, į "aukščiausią lygą" nesugrįžta.
Jei grįžta, tai jau kitu
pavidalu. Lietuvos krikščionys
demokratai kol kas nesikeičia,
tad grįžimas į didžiąją politiką
galimas nebent su TS pagalba.
Krikdemams reikia nugalėti
save, netapti savo pastarųjų
metų istorijos belaisviais ir nuoširdžiai
prisipažinti, kad, nepaisant
didelių ambicijų, LKD vis
tik yra kur kas silpnesnė partija.
O jei jau taip - apmalšinti savo
maksimalius reikalavimus. TS
išliks ir be krikdemų, krikdemai
be Tėvynės sąjungos - vargu.
Jei jau ir išliks, tai ne aukščiau,
nei yra šiandien.
Trečia. Ideologijos problemos.
Tėvynės sąjunga dešiniųjų
vienybės siekė nuo savo atsiradimo.
Siekė savaip, dažniausiai
pragmatiškai akcentuodama
vienijimąsi jėgų stiprinimo, o
ne ideologinių sentimentų pagrindu.
Tėvynės sąjunga pastaraisiais
metais tikrai tapo verta
SĄJUNGOS vardo. Priglaudusi
po savo sparnu keletą nedidelių
partijų, prieš praėjusius
rinkimus ji gerokai "apvalė" dešinįjį
politinį spektrą. Atrodo,
procesas tęsiasi. Tikėtina, kad
TS dalimi taps tautininkai. Lieka
krikdemai...
Krikdemų bėda yra išties
žemi reitingai. Partija, turinti tikrai
kilnią politikos misiją ir gerą
programą, yra visai neįdomi
žiniasklaidai ar politikos nuomonių
lyderiams, krikdemų galimybės
kaip nors paveikti valdžią
net nesvarstomos. O areną
tai kilniai misijai šiandien gali
suteikti tik TS, tik
galimybė pasinaudoti
didelės partijos
galimybėmis.
Tačiau krikdemai
buvo tie, kurie
iki šiol tokiai vienybei
labiausiai priešinosi.
Laiku atlikę
savo "namų darbus"
Europoje - tapę
internacionalų nariais,
formaliai galėjo
jaustis tikresne
centro dešine, negu
TS. Jausdamiesi tikresni,
natūralesni
ir ilgesnį stažą internacionaluose
turintys krikdemai
jautėsi ir ideologiškai
švaresni, "tyresni", o kartu - ir
teisesni už ideologiškai ne iki
galo aiškiai susiorientavusius
konservatorius. Konservatoriai
(TS) atėjo į Europos Liaudies
partiją gana vėlai. Tačiau atėjo
stipriai, todėl turi ką pasakyti.
Šiandien ne taip jau lengva pasakyti,
kuri partija - LKD ar TS -
labiau artima Europos Liaudies
partijos nuostatoms, kuri partija
gali teigti, kad jos ideologija
yra artimesnė EPP ir kuri gali sakyti,
kad ji - ta svarbesnioji. Europoje
Lietuvai kur kas sveikiau
turėti vieną partiją, o ne kelias,
tad iš Briuselio raginama turėti
geriau tą, kuri stipresnė ir stabilesnė.
Ketvirta. Pragmatika.
K r i kdema i ,
turintys neblogas
pozicijas kai
kuriose savivaldybėse,
gali pakeisti
dabartines
vietinės valdžios
sanklodas dešiniųjų
naudai.
Tačiau abiejose
pusėse nestinga
žmonių, manančių,
kad su TS ar
LKD sutarti niekaip
neįmanoma. Ne vienoje
savivaldybėje TS ir LKD yra skirtingose
"barikadų" pusėse.
Kas pas ką turi ateiti, kas
kam nusileisti? Kokia gi nauda
iš to viso politikos darymo?
Suprantama, kad ir tie vos
keli procentai balsų, kuriuos potencialiai
gali atnešti krikdemai,
jungtinei partijai bus naudingi.
Pagaliau gal jie leis įrodyti,
kad iš dviejų didžiųjų Lietuvos
partijų - socialdemokratų ir TS
- didesnė vis dėlto pastaroji.
Tačiau svarbesnis faktorius -
pats dešiniųjų vienybės faktas
- tikrai kelia politinį prestižą.
Jis gali atnešti daugiau rinkėjų
paramos nei paprasta aritmetika.
Galiausiai reikia prisipažinti,
kad istorijoje nieko nėra amžino.
Net etikečių ir vėliavų. Rinkėjams
reikia politinių naujovių,
o ne antikvarinių ar naftalinu
atsiduodančių daiktų.
Iki rinkimų dar metai. Tačiau ir TIK metai. Nelengvi
kalbėjimai neturėtų tęstis be galo ilgai. Kokia bus ta sugyvenimo
forma - iki rinkimų tikrai pamatysime, tačiau geriausiai tebūnie
tai realiai ir aiškiai suvokiama sąjunga - tikra šeima, o ne laikinas
politinis susimetimas.
© 2007 XXI amžius
|