|
Ar baigėsi Viktoro Uspaskicho era?
Virginijus Savukynas
 |
|
Petras Plumpa
|
Nežinia, kur sėdės Viktoras Uspaskichas, bet tikrai
ne Seimo nario kėdėje. Jis rinkimus pralaimėjo ne kam kitam, o jo
paties nuskriaustos Dalios Budrevičienės gynėjui Kęstučiui Čilinskui.
Kaip vertinti šiuos rinkimus?
Pirmiausia, rinkėjų jie visiškai
nesujaudino. Nors kiek rypavo
politinis elitas, jog yra gėda,
kad į antrą turą išrinktas garsusis
bėglys, bet tai nesugraudino
jaurių dzūkų širdžių: į rinkimus
atėjo beveik
tiek pat žmonių
kaip ir
pirmą kartą.
Ką tai
rodo? Ogi tai,
kad dabartiniai
politikai
gali paveikti
tik ištikimiausius
savo
gerbėjus, -
abejojantys,
svarstantys
jei ir klauso
ko nors, tai
tik ne partijų
lyderių nuomonės.
Jei tokia
tendenci j a
išliks ir kitais
metais, tai
reikš, jog į rinkimus ateis dar
mažiau žmonių, o viską lems
tik ištikimiausias partijų elektoratas.
Tos partijos, kurios jį turi,
gali džiaugtis, o tos kurios ne -
liūdėti.
Ar galima sakyti, kad V.
Uspaskichas buvo sutriuškintas?
Tikrai ne. Pirmame rate jis
gavo 2099, o K. Čilinskas - 3139
balsus, antrajame - K. Čilinskas
gavo 6596, o V. Uspaskichas -
5094.
Taigi Kėdainių belaisvis sugebėjo
procentiškai daugiau
užauginti balsų nei jo oponentas.
Tai rimtas signalas, jog populizmo
pavojus tikrai nepraėjo.
Beje, tai rimtas signalas ir
kitiems procesams. Juk tai prikišamai
rodo, kad susivieniję
populistai gali gauti plačią visuomenės
paramą.
Pagalvokime, kas būtų, jei
susijungtų "Tvarka ir teisingumas",
vadovaujama Rolando
Pakso, ir Darbo partija? Jie taptų
galingiausia politine jėga.
Kaip žinia, didžiausias susijungimų
kliuvinys Lietuvoje yra
ambicingi lyderiai.
Juk nei R. Paksas, nei V.
Upaskichas nesutiks griežti antruoju
smuiku. Dabar atsivėrė
naujos galimybės.
Jau senokai politikos užkulisiuose
buvo kalbama, kad
V. Uspaskicho kandidatavimas
Alytaus rajone tėra gudrus planas,
kaip juo atsikratyti.
Pralaimi rinkimus, kaip ir
įvyko, tada jam ir sakoma: "Viktorai,
klausyk, tu nelaimėjai
rinkimų, neturi žmonių palaikymo,
be to, iš Kėdainių išvažiuoti
negali, o ir įtarimai dėl "juodosios
buhalterijos" nepanaikinti.
Gal geriau pasitrauk iš partijos".
Atsikračius V. Uspaskicho
jau galima pagalvoti ir apie susijungimą
su partija "Tvarka ir
teisingumas".
Be to, darbiečiams tai būtų
patrauklu ir dėl kitko - R. Paksas
juk vis tiek pusiau įgalus vadovas.
Jis negali užimti postų,
tad jo įtaką galima riboti.
Ar taip bus iš tikrųjų? Sunku
pasakyti, tačiau įmanoma.
Aišku, galima ir toliau burnoti
bei teigti, kad žmonės
nesupranta demokratijos vertybių,
kad neskiria juodo nuo
balto.
Tačiau kaip
galima orientuotis
dabartinėje
situacijoje,
jei politikai visiškai
sujaukė
viešąjį gyvenimą,
jei jie patys
paskendo kaltinimuose
vienas
kitam. Jei daugeliui
nebesvarbu
faktai ir realybė,
bet svarbi
tampa pozicija.
O jei realybė
neatitinka mano
pozicijos, tai
tuo blogiau realybei.
Pagaliau
ko vertas vienos
Seimo komisijos
pirmininko prisipažinimas,
jog jis net nebandė nustatinėti
tiesos, o pasitenkino tuo, ką prikalbėjo
pakviesti žmonės.
Taip politikai nuvertina savo
žodžius ir veiksmus. Ir visiškai
nenuostabu, kai žmonės jau
nebetiki ir nebepasitiki jais.
Pagaliau reikia prisiminti ir
Lenkijos pavyzdį. Ten praėjusį
sekmadienį dešinieji broliai
Kaczynskiai skaudžiai pralaimėjo.
Lenkijos visuomenei nusibodo
kiršinimas, nuolatiniai
skandalai ir raganų medžioklė.
Tai yra rimtas signalas ir mūsų
politinėms partijoms, kurios
pamėgo revoliucinę retoriką,
kurios galvoja, kad kuo daugiau
sukels skandalų, net jei jie yra ir
išpūsti, tuo daugiau pritrauks
balsų.
Deja, skandalai gali trumpam
atkreipti dėmesį, o žmonės
nori normalaus ir aiškaus
gyvenimo. Ir ką daryti, jei tokį
siūlo tik vadinamosios "populistinės
partijos"?
www.lrt.lt
© 2007 XXI amžius
|
