"XXI amžiaus" priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2004 m. spalio 13 d., Nr. 19 (88)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Mūsų tikslas –
mažinti Vakarų naivumą

Andrius KUBILIUS

Rusijos permainos nieko gero nežada

Keletas žodžių ne rinkimų, bet labai svarbia tema, susijusia su spalio 5 dieną, Prezidentūroje planuojamu pasirašyti politinių partijų susitarimu dėl pagrindinių valstybės užsienio politikos tikslų ir uždavinių 2004-2008 metams. Dokumentas buvo derintas, jis nėra blogas, ir mes jį pasirašysime, bet, manau, kai kurių akcentų jame iš tiesų trūksta. Matyt, tai tam tikra prasme simbolizuoja šių dienų Vyriausybės ir Seimo daugumos negebėjimą kalbėti atvirai apie tai, kas darosi Rusijoje, kaip vystosi mūsų santykiai su Rusija. Ši tema ne tik buvo labai svarbi, bet ji tampa dar svarbesnė, turint galvoje tai, kas vyksta Rusijoje, kokie priimami santykius su Lietuva liečiantys pareiškimai.

Rusijos pareiškimai, kad Baltijos valstybės, tarp jų ir Lietuva, yra skolingos už okupaciją, yra ne tik įžūlūs, bet ir įžeidžiantys. Gerai, kad Lietuvos atitinkamų žinybų vadovai sureagavo į juos. Bet, skaitydamas ministro Antano Valionio žodžius, kuris tai vadina tik Rusijos propaganda, į kurią nereikia per daug reaguoti, aš manau, kad tai yra naivus požiūris. Mano įsitikinimu, tokie Rusijos pareiškimai reiškia žymiai daugiau, jeigu prisimintume visus pastarojo meto įvykius. Tai demonstruoja tokias pat permainas Rusijos užsienio politikoje, ką Rusijos vidaus politikoje demonstravo Sovietų Sąjungos himno sugrąžinimas. Rusija savo užsienio politikoje taip pat grįžta atgal.

Stebint, kas dedasi šioje mūsų užsienio politikos srityje, mūsų svarbiausias uždavinys - dėti visas pastangas sumažinti naivų požiūrį Vakaruose, vertinant permainas Rusijoje. Turime atsiminti, kad vieni neatlaikysime pavojingų permainų Rusijoje. Galbūt savo veiksmais nepakeisime situacijos Rusijoje, bet, būdami ES ir NATO nariai, galime bandyti keisti Vakarų požiūrį į permainas Rusijoje. Todėl Lietuva turėtų skirti ypatingą dėmesį bet kokiems ženklams, bet kokiems požymiams, kurie rodytų, kad tokio naivumo Vakaruose mažėja. Tokius ženklus turime tyrinėti, juos skatinti ir visokeriopai sveikinti. Tai ir būtų vienas esminių Lietuvos indėlių į Rusijos sulaikymo strategiją, apie kurią esu kalbėjęs anksčiau.

Šiuo požiūriu gana keista (o gal visus strategiškai svarbius klausimus užgožia rinkimų kampanija?), kad Lietuvoje liko beveik nepastebėta tarptautinė iniciatyva, pasirodžiusi jau po Beslano tragedijos, rugsėjo 28 dieną. Tai šimto pasaulio politikos lyderių laiškas Europos Sąjungos ir NATO valstybių vadovams.

Šimto pasaulio lyderių laiškas

Laiškas buvo platinamas ir Lietuvos žiniasklaidos agentūrose, tačiau vienintelė vieta, kurioje jis šiek tiek pastebėtas, buvo „Bernardinai.lt“ tinklapis. Man atrodo, kad šitas dokumentas nusipelno žymiai didesnio dėmesio (cituoju ekspromtu versdamas, todėl gali būti netikslumų):

„Prezidento Putino užsienio politika vis ženkliau pažymėta gąsdinančiais išpuoliais prieš Rusijos kaimynus ir Europos energetikos saugumą (...) Vakarų lyderiai turi pripažinti, kad jų dabartinė santykių su Rusija strategija yra žlunganti. Mūsų politika žlugo nesugebėjusi prisidėti prie demokratinės Rusijos, kokią mes norėjome matyti ir kokios po visų problemų nusipelno šios didelės šalies žmonės. Ateina laikas pergalvoti, kaip ir kiek mes turime bendrauti su Putino Rusija, ir mes turime save neabejotinai pastatyti šalia demokratinių Rusijos jėgų. Šiuo kritiniu istorijos metu Vakarai siekia demokratinių permainų visame pasaulyje, įskaitant ir Vidurio Rytus. Mes negalime kitaip vertinti Maskvos elgesio ar sukurti dvigubus standartus šalims, kurios yra Europos rytuose“.

Šį laišką pasirašo tokie žinomi pasaulio politikos lyderiai, ekspertai, kaip Džiuliano Amato, buvęs Italijos ministras pirmininkas; neseniai Lietuvoje viešėjęs Ronaldas Asmus, prezidento už darbus Lietuvai apdovanotas ordinais; Vytautas Landsbergis; Karlas Bildtas, buvęs Švedijos ministras pirmininkas; Ufė Elemanas Jensenas, Lietuvai gerai žinomas buvęs Danijos užsienio reikalų ministras; vienas žinomiausių pasaulio politikos filosofų dr. Francis Fukujama; gerai mums pažįstamas Bronislavas Geremekas; Vaclavas Havelas; Adamas Michnikas; senatorius Džonas Makainas ir daugelis kitų. Manau, kad žodžiai, kuriuos bandžiau cituoti, tiksliai nusako tai, kas vyksta Rusijoje ir kaip turi elgtis Vakarai.

Lietuva turėtų džiaugtis, kad yra toks požiūris, bet tenka apgailestauti, kad šis dokumentas liko nepastebėtas Lietuvoje, kuri siekia būti regiono lydere. Jeigu mes siekiame būti regiono lyderiais, mes turime tokias iniciatyvas ne tik sveikinti ir skatinti, bet ir patys prisidėti prie jų atsiradimo. Deja, tenka pastebėti, kad mūsų lyderystė, kuria visi džiaugėmės, buvo matoma tol, kol reikėjo veržtis į NATO ir Europos Sąjungą. Tada mes buvome drąsūs lyderiai. Bet kai reikia pasakyti kritinį žodį apie Rusiją, kai reikia priešintis permainoms Rusijoje, mes išsigąstame, todėl vargu ar galime save laikyti lyderiais.

Niūriausias Baltijos valstybių ir Rusijos santykių scenarijus

Tokios iniciatyvos, ateinančios iš Vakarų, rodo, kad ir Vakaruose naivumo kai kas visiškai neturi ir rengtis patiems niūriausiems scenarijams. Štai į mano rankas pateko žinomo JAV smegenų centro „RAND Corporation“ parengtas darbas „Prieigų strategiškai svarbiausiuose regionuose užtikrinimas“, išleistas šiemet. Tai didelės apimties darbas, parengtas pagal JAV kariuomenės vadovybės užsakymą, suformuluotą 2002 metų pabaigoje. Mes parengėme vieno skyriaus santrauką ir siūlome atidžiau į jį pasižiūrėti. (Tekstas pridedamas. Red.)

Nežinau, ar jis žinomas mūsų gynybos specialistams, bet, manau, jog su juo turėtų susipažinti ir platesnė visuomenė. Lietuva panašias studijas turėtų išnaudoti tam, kad Europoje, žvelgiant į Rusiją, mažėtų naivumo. Šiame darbe gynybos ekspertai iš „RAND Corporation“ nagrinėja penkių galimų karinių veiksmų, galinčių kilti 2003- 2012 metais, scenarijus. Tie penki įmanomi kariniai veiksmai apima Kinijos-Taivano, jau žinomą Irako-JAV konfliktą ir Pietų Amerikos – Karibų jūros galimą konfliktą. Vienas penkių galimų nagrinėjamas ir Rusijos-Baltijos valstybių karinis konfliktas, Rusijai bandant okupuoti Baltijos valstybes. Dėl kokių priežasčių gali kilti toks konfliktas, išdėstyta pakankamai įtikinamai. Aišku, dokumentas paremtas prognozėmis, tačiau svarbiausia, kad šiame dokumente vienu didžiausių pavojų matomas Rusijos karinių pajėgų galimas bandymas sutrukdyti JAV karinių pajėgų prieigą. JAV kariniai ekspertai mano, kad artimiausiu laikotarpiu, iki 2012 metų, didžiausius pavojus JAV karinėms pajėgoms sudarys ne branduolinės atakos ar kiti panašūs dalykai, bet būtent prieigų sutrukdymas.

Dokumentas įspūdingas savo kariniu planavimu ir karinių detalių tikslumu. Nagrinėjama, koks turėtų būti JAV atsakas į Rusijos pastangas užimti Baltijos teritorijas. Labai tiksliai numatoma, kokias karines pajėgas JAV ir NATO turėtų panaudoti Baltijos regione. Kaip pavyzdį galiu paminėti: JAV reikės dviejų sunkiųjų divizijų, desanto divizijos, 14 tolimojo nuotolio bombonešių ir t.t. Taip pat numatoma, kad Rusijos specialiosios tarnybos ir kitos tarnybos dės visas pastangas išnaudoti politines priemones tam, kad sutrukdytų JAV karinėms pajėgoms prieiti prie Baltijos valstybių. Kadangi karines pajėgas teks permesti iš Vokietijos per Lenkijos teritoriją, nagrinėjami ir tokie klausimai, ar pajėgs Rusijos specialiosios tarnybos daryti įtaką Vokietijos žaliesiems, kad jie protestuodami „gultų ant bėgių“ ir stabdytų karinių pajėgų permetimą iš Vokietijos per Lenkiją į Baltijos valstybes. Nagrinėjama, ar nebus bandoma daryti įtaką Lenkijos vyriausybei įvairiomis demonstracijomis, kad ji trukdytų panaudoti savo geležinkelių infrastruktūrą. Tokia galimybė atmetama kaip mažai tikėtina. Svarstoma, ką reikėtų daryti tuo atveju, jeigu vienas pirmųjų smūgių, kuriuo Rusija bandytų apriboti NATO kariuomenės prieigas prie Baltijos valstybių, būtų iš Kaliningrado srities į Baltarusiją, užkertant siaurą tarpą tarp Lietuvos-Lenkijos, kuriuo galėtų būti permetamos karinės pajėgos. Kalbama ir apie poreikį turėti gerą karinę oro uostų infrastruktūrą Lenkijoje ir Lietuvoje.

Kokias išvadas mes turėtume daryti? Aš darau kelias išvadas. 1. JAV, skirtingai nuo mūsų, nėra naivios, žiūrėdamos į permainas Rusijoje ir remiasi sena patarle: nori taikos, renkis karui. Labai tiksliai paskaičiuota, ko reikėtų JAV ir NATO kariuomenei apginti Baltijos valstybių nepriklausomybę. 2. JAV siunčia aiškų signalą Rusijai, kad yra pasirengusi bet kokiems scenarijams. 3. JAV siunčia signalą Europai, kaip Rusija gali išnaudoti politinius nesutarimus tarp JAV ir Europos.

Dokumentas nėra slaptas, jį galima rasti internete. Jis yra prieinamas ir ekspertams, ir politikams, ir plačiajai visuomenei. Norėtųsi, kad tai būtų žinoma ir kad mes darytume išvadas, galvodami apie savo užsienio politikos ilgalaikę strategiją.


Pagal spalio 5 d. spaudos konferenciją

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija