Grėsmingi imperinio pykčio priepuoliai

Rusijos prezidentas V.Putinas ir vicepremjeras bei gynybos ministras S.Ivanovas pastaruoju metu kiekviena proga primena pasauliui apie naujausias Rusijos balistines raketas, kurioms nėra lygių ir kurios gali pasiekti bei sunaikinti taikinius bet kokioje pasaulio vietoje. Tačiau pirmiausia pradėta vykdyti pagrindinė V.Putino užsienio politikos kryptis: padaryti Rusiją pasaulio energetikos lydere. Vadinasi, nafta ir dujos tampa pagrindiniu ginklu, svarbesniu už bet kokias „Topol M“ klasės raketas. Visame pasaulyje žinomas Rusijos politologas Leonidas Radzichovskis rašo: „Dujotiekiai ir naftotiekiai lyg raketos nukreipti į pasaulį. Štai svarbiausias XXI amžiaus Rusijos imperijos ginklas. Mes turime Didžiavalstybines Dujas, Didžiavalstybinę Naftą. Tai ne prekės, o pagrindiniai imperiniai ginklai“.

Tais ginklais pačią pirmąją 2006 metų dieną pirmiausia smogta Ukrainai. Kliuvo ir Moldovai. Taigi ir visai Europai aiškiai leista suprasti, kad ir jai gali būti smogta tuo pačiu ginklu, jeigu ji nebus paklusni Kremliui. Apie tai pats V.Putinas be užuolankų paskelbė Rusijos saugumo tarybos posėdyje pareikšdamas, kad šiuo metu energetika yra svarbiausias pasaulio pažangos variklis ir jėga. Kadangi Rusija dabartiniu metu užima pirmą vietą pasaulyje dujų, o antrąją – naftos eksporte, tai būtina pasinaudoti tokiu pranašumu ir kalti geležį kol karšta. Tai yra tapti pasaulio lydere. Pirmiausia šis ginklas ir buvo panaudotas prieš Ukrainą, aiškiai parodant, kas atsitiks ir kitoms, ypač buvusioms SSRS „respublikoms“ ir apskritai visam buvusiam komunistiniam blokui, jeigu tos šalys išsirinks panašius prezidentus kaip V.Juščenka. Kitaip tariant, visa NVS, Baltijos šalys, pagaliau Europa privalo pripažinti Rusiją kaip savo maitintoją ir dėkoti jai bei vykdyti pasaulinės dujų ir naftos imperijos užgaidas. Oficialūs Rusijos valdžios asmenys, jau nekalbant apie propagandos kanalų šauklius, ėmė nedviprasmiškai kalbėti, jog visi tie, kurie nesutiks su Maskvos politika, susilauks V.Juščenkos ir Ukrainos likimo.

Ir spaudimas Kijevui didėja kiekvieną dieną. Ne tik vadinamojo dujų karo pagalba. Rusijos žemės ūkio ministerija paskelbė, jog nuo sausio 20 dienos uždrausta įvežti iš Ukrainos visus gyvulininkystės produktus. Esą jie neatitinka sanitarijos reikalavimų. Tai aiškus politinis žingsnis, jokia sanitarija net nekvepiantis. Beje, gruodžio mėnesį toks pat žingsnis buvo žengtas dar vieno Rusijos „priešo“ – Gruzijos atžvilgiu. Iš jos uždrausta įvežti į Rusiją vaisius, daržoves ir gėles. Priežastis – kokybės normatyvų neatitikimas. Matyt, nereikia aiškinti, koks smūgis buvo smogtas Kijevui ir Tbilisiui uždraudus jų žemės ūkio produkcijos eksportą į Rusiją – Ukraina ir Gruzija neteks didelių pajamų. Pavyzdžiui, iš Ukrainos į Rusiją iki šiol buvo įvežama net 30 proc. Rusijoje suvartojamos jautienos.

Ilgai laukti neteko ir Gruzijai dėl ypač pažeidžiamos jos energetinės sistemos, kuri priklauso nuo Rusijos malonės. Praėjusį sekmadienį buvo susprogdintas per Šiaurės Osetiją einantis dujotiekis Mozdokas-Tbilisis. Maskva ir jos Šiaurės Osetijos valdžios marionetės iškart paskelbė, kad du sprogimai dujotiekyje įvyko dėl techninių priežasčių, ir paaiškino, kad sprogimų priežastys bus tiriamos. Tačiau po poros valandų Maskva „apsigalvojo“ ir pranešė, kad dujotiekį susprogdino čečėnų „banditai“ ir Šiaurės Osetijos ekstremistai... Po šių sprogimų visa Gruzija ir net lojali Maskvai Armėnija liko be dujų. Bet ir to dar maža. Beveik tuo pat metu (keistas ir įdomus sutapimas) buvo susprogdintos elektros perdavimo linijos, kuriomis Gruzija gauna elektrą iš Rusijos. Net vaikams aišku, kad tie „techniniai sprogimai“ įvyko visai ne dėl neva didelių temperatūrų svyravimų. Mat ir Gruziją, ypač jos aukštikalnių rajonus apėmė speigas, ir temperatūra nukrito žemiau 20 laipsnių. Taigi „techniniai gedimai“ įvyko visiškai neatsitiktinai. Pakanka tik prisiminti kelis mėnesius iš Maskvos sklindančius grasinimus Gruzijai, jog Tbilisis dar pašokinės, kai vieną gražią dieną liks be dujų ir elektros. Ir ta „graži diena“ atėjo tuo metu, kai Gruzijoje prasidėjo viena šalčiausių žiemų.

Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis iškart pareiškė, kad Gruzija turi nepaneigiamų duomenų, jog dujotiekis Mozdokas-Tbilisis ir „Kavkasioni“ elektros perdavimo linijos buvo sąmoningai susprogdintos. M.Saakašvilis pareikalavo iš Maskvos paaiškinimo dėl šių sabotažo aktų ir pabrėžė, jog Rusijos aiškinimai, kad jos specialiosios tarnybos neturi nieko bendra dėl šių sprogimų, yra visiškai neįtikinami. Tuo labiau kad šie teroro aktai vyksta didžiulio ir nuolatinio spaudimo Gruzijai fone.

Gruzijai tie sprogimai ypač skaudūs. Mat elektros energijos Tbilisis nebegauna ir iš Armėnijos, kuri ten gaminama irgi naudojant iš Rusijos gaunamas dujas per susprogdintą dujotiekį. Gruzijos prezidentas pareiškė, jog jo šalis tiesiog priversta ieškoti kitų dujų tiekimo šaltinių. Konkrečiai, iš Azerbaidžano ir Irano. Tačiau tai nėra taip paprasta. Tuo labiau kad Maskva, flirtuodama su Irano režimu, siekiančiu pasigaminti branduolinių ginklų, ir tiekdama jam urano sodrinimo technologijas, gali įsakyti ir Teheranui netiekti dujų Gruzijai. Kitas dalykas, alternatyvių energijos šaltinių ieškojimas ne toks jau paprastas reikalas. Jau nekalbant apie technines galimybes.

Tokioje situacijoje, kai Kremliaus politikoje nebeliko padorumo, vertėtų pagaliau atsibusti ir Vakarams. Pirmiausia JAV ir ES. Aiškiai matyti, jog pasikliauti Rusija kaip energetinių resursų tiekėja, o prezidentu V.Putinu – kaip „reguliuojamos demokratijos“ garantu yra beviltiškas reikalas. Pasak vieno JAV politologo, pavojaus varpai jau nuskambėjo ir nebegalima švaistyti laiko. Ir būtų didžiausia klaida, jeigu didžiosios Europos šalys atsuktų savo kaimynų skriaudėjai kitą skruostą.

Deja, antras skruostas vis atkišamas. Briuselis taip ir nepaskelbė principingos pozicijos dėl dujų šantažo Ukrainai, o dabar ir Gruzijai. Tik probėgomis užsiminta apie būsimus ieškojimus, kaip sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos. O ką jau kalbėti apie Lietuvą, kurios valdančioji „koalicija“ taip ir nesugeba suformuoti savo energetinės politikos. Apsiribojama tiktai abstrakčiomis kalbomis, o iš tiesų valdančiosios grupuotės partneriai riejasi tarpusavyje dėl atskirų finansinių ir verslo grupuočių interesų. Tačiau nenorima matyti, kad imperinio pykčio priepuoliai gali bet kada užgriūti ir Lietuvą.

Maskva neįprastai griežtai pavadino “isterija ir bakchanalija” Tbilisio pareiškimą, kuriame jis apibūdino kaip “sabotažą” ir “šantažą” dujotiekio avariją, nutraukusią Rusijos dujų eksportą į Gruziją ir Armėniją. “Maskva jau įprato prie to, kaip elgiasi Gruzijos vadovybė Rusijos atžvilgiu. Ji užėmė savotišką išlaikytinumo, veidmainystės ir kitų nepaisymo poziciją, jausdamasi esanti nebaudžiama, tikėdamasi surasti Vakaruose savo antirusiškos linijos globotojų”, - sakoma Rusijos URM pareiškime. – Jeigu Tbilisyje nuspręsta negrįžtamai sugadinti santykius su Rusija, tikriausiai ten pagalvota ir apie tai, kokie bus tokios politikos padariniai”.

Savo ruožtu Gruzijos parlamento pirmininkė Nino Burdžanadzė griežtai sukritikavo Rusijos URM pareiškimą. “Tai, kad Rusijos URM vartoja tokius žodžius kaip “isterija” ir “bakchanalija”, kelia pasipiktinimą, ypač turint omenyje suverenios valstybės vadovo pareiškimą, - sakė ji. – Rusijos politika neverta jokios pagarbos. Bet kurios normalios šalies URM pareikštų apgailestavimą dėl to, kad jos teritorijoje įvykdyta diversija ir žmonės šaltą žiemą liko be šviesos ir šilumos, o jau po to būtų galima kritikuoti, bet daugiau ar mažiau civilizuota forma”.

Kalbėdama apie incidentus dujotiekyje ir elektros perdavimo linijoje parlamento pirmininkė vėl pabrėžė, kad, jos nuomone, tai yra iš anksto suplanuota akcija prieš Gruziją. “Tai, kad sprogimai įvyko trijose vietose 300 km atstumu - ne atsitiktinumas, tai iš anksto suplanuota akcija prieš Gruziją. Juo labiau kad pačios Rusijos elektros gavėjai beveik nenukentėjo, o nukentėjo tik Gruzija”, - sakė Gruzijos parlamento pirmininkė. Pasak jos, “sprogimai įvyko teritorijoje, kurią kontroliuoja Rusija, vadinasi, Rusija turi atsakyti už tai, kas įvyko”. “Aš negaliu leisti sau durti pirštu į kurią nors struktūrą, bet daugelis Rusijos politikų mus perspėjo, kad jeigu Gruzija tęs savo nepriklausomybės politiką ir reikalaus išvesti Rusijos taikdarius, Gruzija liks be elektros energijos ir dujų. Tai ir įvyko. Todėl aš tvirtai įsitikinusi, kad gana rimtos Rusijos jėgos, tarp jų ir specialiosios tarnybos, deja, suinteresuotos, kad padėtis Gruzijoje būtų destabilizuota”, - sakė N.Burdžanadzė.

P.K.

© 2006 „XXI amžius“