Tikėjimas ir meilė Lietuvai padėjo nepalūžti
Metraščiui Dienos be tėvynės 60 metų
Lionė LAPINSKIENĖ
1946 m. sausio 1 d. 1000 egzempliorių tiražu Vokietijoje,
lietuvių pabėgėlių šiauriausiai įsikūrusioje Flensburgo stovykloje,
išėjo redaktoriaus A. Vaitkaus parengtas 358 puslapių metraštis
Dienos be tėvynės pirmasis didesnės apimties vienos stovyklos
lietuvių darbas. 75 jo egzemplioriai buvo sunumeruoti, išleisti
geresniu viršeliu, su dedikacijomis, o iliustracijos su apsauginiais
popieriaus lapais. Viršelį sukūrė ir lapą su Lietuvos himnu meniškai
apipavidalino dailininkas V. Vizgirda. Dvylikos metraštyje išspausdintų
spalvotų reprodukcijų autoriai G. Jonelynienė, S. Grigoravičius
ir M. Tiburskienė. Vinjetes, užsklandas ir atskirus rašinius iliustravo
bei sukūrė kelias reprodukcijas dailininkas V. Siskinas. Viso metraščio
tekstą rašomąja mašinėle perrašė ir atliko korektoriaus darbą redaktorius
Albinas Vaitkus rašytojas Marius Katiliškis. Kalbos ir metraščio
sudarymo klausimais jį konsultavo toje pačioje Flensburgo stovykloje
gyvenęs kalbininkas pedagogas Petras Būtėnas. Jis šiam leidiniui
parašė ir keturis šiandien Lietuvos istorijai, švietimui ir kultūrai
vertingus straipsnius.
Įžangos autorius metraščio sumanytojas ir redaktorius
A. Vaitkus. Jis teigė, kad tai yra bendro Flensburgo stovyklos lietuvių,
plunksnos mylėtojų, darbo vaisius. Tikslas sutelkti stovyklos
bendruomenę prasmingam darbui ir mokymuisi, dvasiniam tobulėjimui
ir visus dėl nepalankių istorinių sąlygų svetimame krašte atsidūrusius
lietuvius auklėti patriotine dvasia. Kartu pastebėtina, kad pats
metraščio pavadinimas Dienos be tėvynės tiksliai atspindėjo tuometę
nelengvą, bet vis dėlto optimistinę lietuvių dvasinę būseną. Gyvendami
itin sudėtingomis stovyklos sąlygomis, jie tikėjo: bendromis pastangomis
ir čia atkursime miniatiūrinę Lietuvą, o tuo pačiu ne taip slėgs
mūsų sielą nedalios ir likimo skausmas, neatrodys tokios sunkios
ir tamsios, ilgos dienos svetimame krašte, tarp svetimųjų. Dirbdami
lietuvišką kultūrinį darbą, mes dirbame Lietuvai, šviesiai jos ateičiai
(Dienos be tėvynės. 1946. P. 223).
Po redaktoriaus įžangos žodžio išspausdintas šiek
tiek sentimentalokas, bet optimistinės dvasios neprarandantis L.
Pakalnio šešių strofų eilėraštis Mes sugrįšim. Po jo itin dvasingas
Flensburgo stovyklos lietuvių dvasios vadovo kunigo L. Klimo straipsnis
Kelias į tėvynę, užimantis beveik devynis puslapius. Krašto gerovė
ir ateitis priklauso nuo daugelio faktorių: religingumo, dorovingumo,
teisingumo, garbės pajautimo... tokia viena esminių šio straipsnio
tezių. Aptaręs, kaip supranta lietuvio sąžinės, doros ir garbės
sąvokas, kun. L. Klimas ragino, kad kiekvienas ir tokiomis sąlygomis
gyvenančio lietuvio žingsnis būtų skirtas tėvynės garbės ir vardo
išaukštinimui, o ne pažeminimui (P. 6). Todėl visiems privalu elgtis
taip, kad ir kitų tautų žmonės lietuvius tik gerbtų.
Dar viena kun. L. Klimo šiame straipsnyje propaguojama
vertybė tvirta, dora, tikinti šeima. Pastebėjęs akivaizdų faktą,
kad daugelis ir Flensburgo stovykloje atsidūrusių tautiečių gyvena
su didžiuliu skausmu širdyje, nes kiti šeimos nariai kenčia arba
Sibire, arba Lietuvoje, jis patarė elgtis tvirtai, neprimesti savo
skausmo kitiems, išlaikyti moralumą ir dorą. Juk visiems nelengva.
Kad tai būtų įmanoma, reikia, anot kunigo, daugiau lavinti sielą,
protą, ugdyti valią, o nenueiti tik žemiškųjų malonumų tenkinimo
ar neištikimybės keliu. Todėl, norint tokiomis sąlygomis išlikti,
yra vienas tikėjimo kelias. Straipsnis baigiamas gražiu apibendrinimu:
Kiekvienas mūsų žingsnis arčiau Dievo žingsnis arčiau gimtųjų
namų, arčiau Tėvynės (P. 13).
Nemaža metraščio dalis Budėk skirta jaunimui
auklėti tautiškumo ir patriotizmo dvasia. Itin vertingų faktų randame
apie skautų, Flensburgo stovykloje 1945 m. rugsėjo 19 d. susibūrusių
į Perkūno Dievaičio draugovę, gyvenimą. Skautas V. Vyšniauskas
straipsnyje Mūsų pareigos ir uždaviniai teigė, kad labai svarbu
jaunuolius išmokyti tinkamai suvokti savo gyvenimo prasmę, realiame
gyvenime savo darbais puoselėti tėvynės meilės ir ištikimybės idėjas.
Iš pateikiamos medžiagos matyti, kad šios stovyklos skautai 1945
m. spalio 26-28 d. dalyvavo Detmolde įvykusiame pabėgėlių stovyklose
gyvenusių skautų atstovų suvažiavime. Visus jaunimo darbus ir iniciatyvas
palaikė Flensburgo mokyklos direktorius P. Būtėnas ir kiti pedagogai.
Išskirtinio dėmesio vertas ir šiame metraštyje
217 puslapyje išspausdintas 1945 m. gruodžio 24 d. Flensburgo lietuvių
pasirašytas aktas. Tai nepakartojamo ekstremaliose sąlygose atsidūrusių
tautiečių solidarumo ir vieningumo pavyzdys. Jo tekstas yra toks:
Tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt penktųjų
metų gruodžio mėnesio dvidešimt ketvirtą dieną mes, Flensburgo ir
apylinkės lietuviai, būdami atskirti nuo savo tėvynės Lietuvos,
bet jausdamiesi tikri jos sūnūs ir dukterys, Šv. Kūčių proga, susirinkę
vienon lietuviškon šeimon, kaip vienos motinos Lietuvos vaikai,
prisiminę sunkų mūsų tėvynės ir po pasaulį išblaškytųjų brolių likimą,
šiuo iškilmingu aktu pasižadame ir toliau stiprinti savo dvasią,
būti vieningi ir pavyzdingi, visur ir visuomet saugoti lietuvio
garbę, drąsiai žvelgti ateitin ir, sukaupę savo jėgas, dirbti Nepriklausomajai
Lietuvai, gimtajam kraštui.
Šį aktą pasirašė 243 lietuviai. Iš jų maždaug
septyniasdešimties parašai įskaitomi, nes pasirašyta visa pavarde.
Matyti, kad stovykloje gyveno tik kelios šeimos: Anuškevičienė,
Anuškevičius, B. Dirmauskas ir E. Dirmauskienė, V. Čepėnas, J. Čepėnas,
S. Čepėnienė, Rakšys ir Rakšienė, L. Pakalnis, O. Pakalnis, J. Šlyžys
ir B. Šlyžys, R. Stankevičius (ir Stankevičienė?), B. Stankevičius
(ir Stankevičienė?). Įdomu, kad tarp šį dokumentą pasirašiusių nematyti
paties Petro Būtėno pavardės. Didžiausia tikimybė, kad būtent jis
pats buvo šito akto teksto autorius ir parašų rinkimo organizatorius.
Apie tai spręsti leidžia akto-pažado kalbos stilius, ilgos išplėstinių
aplinkybių konstrukcijos, būdingos rašytinei Būtėno kalbai.
Kadangi šis, prieš šešiasdešimt metų išspausdintas
metraštis yra bibliografijos retenybė, manytume, kad verta čia paskelbti
nors šiek tiek įskaitomas aktą pasirašiusių asmenų pavardes. Metraštis
šiandien yra istorinę vertę turintis dokumentas, liudijantis, kaip
mūsų tautiečiai, atsidūrę svetimoje žemėje, sugebėjo nepalūžti ir
išlikti tvirti. Neatmestina tikimybė, kad galbūt kai kas iš Lietuvoje
ar už jos ribų gyvenančių lietuvių atpažins save ar artimuosius
ir galės pateikti vertingų prisiminimų ar kokios dokumentinės medžiagos.
Atkreipiame dėmesį, kad, bandant perskaityti kai kurias neaiškiai
parašytas pavardes, gali būti pasitaikiusių klaidų. Taigi, be ankščiau
minėtų asmenų, Priesaikos Lietuvai aktą (taip galėtume pavadinti
šį dokumentą) pasirašė:
Jonas Liudžius (anglų kariuomenės majoras), Gelažius
(?), B.Dirmauskas, Vyšniauskas, S.Grigaravičius, K.Pošiūnas (?),
Motiejūnas, V.Kukanaitis, Puziliauskas, A. Nekrašienė, A. Grabauskaitė,
V. Bielskis, Mašikūnas (?), Stepas Jodikaitis, J.Knizikevičius,
P.Aštrauskas, Kostas Bundvilas (?), A. (P.?) Kalnėnas, Smitkė, A.Alseika,
P. Bardauskas
(-ienė?), A.Valaitytė, E.Vilimavičiūtė, dr. V.Kaupas,
kun. L.Klimas, O.Nakas, Galickienė (?), Bukšiaitienė, Rukšiaitienė
(?), Bosas, Darius, P. (R. ?) Starkauskas, P.Pinčius (Pikčius?),
Norkutė, Katinaitė, A.Kielaitė, A.Kalnėnas, Ranonienė (?), V. Baronaitė
(-is?), V.Siskinas, B.Jocys, M.Vaitkienė, O. Maculskienė
(?), K. Danauskienė, E.Dirmauskienė, J. Šlyžys, B.Šlyžys, A.Sarkevičius,
E.Rudec (?), M.Grigaravičienė, V.Kuliešius, Jenulienė (?), St.Čepėnas,
E.Jenulevičienė, inž. V.Stanelis (?), Girnius (?), A.Baronaitytė,
N.Laureckas (?), P. Nikolskis, Bakšienė, Bakšys, Kvietkutė, Stančikas,
K.Jurkus, Gaižauskienė, J.Dūda, S.Mačikūnas (-liūnas?), A.Kvinta
(?), Dovydaitis, Išganaitis, Valaitis, Radvilas (?), A. Antanaitis,
A. (J.?) Vosylius, K. Danauskas (?), Usvalkaitė (Usvaltaitė?), Ramonas,
Raudys, B. Kumpis, V. Ašmanskas (-enskas?), P. Goidckis, V. Juodis,
I. (S.?) Stulgys, S.Tamuliutė, P. Ivanauskas, Gerulskis (?), Draugelis,
P. Matulaitytė, Šiugžda, J. Jankauskas, A. Gobis, J.Gruodis, P.
Lukšionis (?), Statkuvienė, V. Rutkauskas, A. Raudys, Janauskas
(-ienė?), Kristupas, A. Petraitis, K. Ušcinas (?), B. Šleideris,
E. (A.?) Penkuvienė, J. Kazakevičius (?), A. Nastopkienė, Nastopka,
P. Alkevičius, Gruodienė, Anuškevičienė, Anuškevičius, K. Sitkauskas
(?), Vitkauskas (?), P. Brokas, V. Gudaitis.
© 2006 XXI amžius
|