Stabdykime lietuvių patriotizmo eroziją
Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui
Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui Ministrui Pirmininkui Algirdui
Mykolui Brazauskui
|
Lietuvos tautinės vėliavos iškėlimo
Gedimino pilies bokšte
iškilmės 1988 m. spalio 7 d.
|
Gerbiamieji Lietuvos vadovai!
Jau įpusėjo antrasis Lietuvos Nepriklausomybės
dešimtmetis. Baigia subręsti laisvėje gimusi jaunoji mūsų piliečių
karta. Vyresniųjų sąmonėje gyja senos nuoskaudos ir žaizdos. Stabilizuojasi
teigiami ir, deja, neigiami tikrovės procesai, todėl pastaruoju
metu įsigali apgaulinga ramybė su gana ryškiomis apatijos spalvomis,
pritilo visus jaudinusios oratorių kalbos apie lietuvių tautos lemtį
dabar ir ateityje. Daugeliui ima rodytis, kad visos mūsų problemos
išsisprendė savaime, kai tik Lietuva atgavo savo laisvę ir teisėtą
vietą Europos valstybių bendrijoje.
Tačiau iš esmės pasikeitusios mūsų krašto geografinės
ir politinės sąlygos keičia ir žmonių mąstyseną, tolydžio blėsta
piliečių pareigos ir atsakomybės jausmas. Laisvės samprata ima prarasti
tautinį turinį, kuris vienijo Lietuvos patriotus sunkiais mūsų istorijos
dešimtmečiais, o asmeniniai žmonių interesai akivaizdžiai ima stelbti
tautos gerovės idealus. Todėl Lietuvos valstybės lemtis daugeliui
jos piliečių vis mažiau berūpi. Kai Vakarų Europa ėmė silpninti
savo sienų kontrolę, keičia vizų režimo normatyvus, lengvina atvykėliams
įsidarbinimo ir gyvenimo sąlygas, mūsų tėvynėje susilpnėjo noras
skirti savo jėgas gimtajam kraštui. Statistika rodo, kad iki 2005
metų iš Nepriklausomos Lietuvos jau emigravo į Vakarus mažiausiai
313 tūkst. jaunų žmonių. Jų pavyzdžiu, be abejo, paseks nauji šimtai
tūkstančių. Nedidelei mūsų tautai tokie nukraujavimo srautai yra
gyvybiškai pavojingi, jeigu laiku nebus imtasi gydomųjų veiksmų:
visų pirma tai - patriotinis jaunosios kartos auklėjimas. Iki vaikui
pradedant lankyti mokyklą šeimose, vėliau mokyklose būtina aiškinti
jaunimui, kad istorija mūsų tautai lėmė nuolatinę kovą dėl išlikimo,
kiek daug kraujo ir ašarų pralieta už tą mažą žemės lopinėlį prie
gintarinės Baltijos. Kad šiandien yra Lietuvos valstybė, o mes esame
laisvi jos piliečiai, už tai turime nulenkti savo galvas mūsų pirmtakams.
Šį švietėjišką darbą turi dirbti ir žiniasklaida - nacionalinis
radijas, televizija, spauda.
Problemos dydį ir jos aspektus mes aptariame pažymoje,
kuri pridedama prie šio mūsų dokumento, tačiau mes ją laikome tik
pirmine medžiaga ir akinančiu esminės esamos būklės analizės motyvu.
Politinės, juridinės ir ekonominės mūsų valstybės institucijos -
kiekviena atskirai ir bendradarbiaudamos tarpusavyje - turi iš esmės
išanalizuoti priežastis, skatinančias negeistinas mūsų tautos ateičiai
tendencijas ir kuo greičiau imtis realių veiksmų, kad Lietuva neišsivaikščiotų
po Europą ir platųjį pasaulį. Verta surengti šiai problemai aptarti
skirtą aukšto lygio respublikinę konferenciją, kurioje reikia priimti
papildomus sprendimus, kad atsakingi Lietuvos pareigūnai išanalizuotų
jiems žinomą statistiką ir pasiūlytų valstybei ir visai visuomenei
priešnuodį nuo grėsmingos išsivaikščiojimo karštligės, alinančios
silpstantį tautos organizmą.
Mūsų protėviai baltai, prieš keletą tūkstančių
metų įsikūrę prie Baltijos jūros, suteikė jai savo vardą, vėliau
patys su jos vardu įėjo į pasaulio kultūros ir politikos istoriją.
Kartu su Baltijos gintaru šiandien dar spindi mūsų tautos dvasinis
gėris, dar gyvuoja darbščių žmonių rankomis sukurtas medžiaginis
turtas, bet naujos tendencijos ir negeistini poslinkiai gali gana
greitai palaidoti šimtmečiais puoselėtas ir narsių Lietuvos sūnų
ir dukterų krauju aplaistytas vertybes, jeigu joms apsaugoti nebus
sutelktos visų mūsų jėgos.
Visi, kas galime ir kuo galime, stabdykime lietuvių
tautos patriotizmo eroziją namie, ieškokime būdų liguistai emigracijai
sumažinti, dėkime pastangas, kad išvykusioji Lietuvos dalis grįžtų
prie Nemuno ir Neries, prie mūsų Baltijos ir čia savo darbais garsintų
gimtąjį kraštą, Lietuvą tėvynę.
Sambūrio Patirtis pirmininkas LR MA narys
prof. habil. dr. Jonas Kubilius, nariai: inž. Albinas Jasiūnas,
prof. habil. dr. Henrikas Zabulis, LR MA narys prof. habil. dr.
Zigmas Zinkevičius, habil. dr. Jonas Balžekas, med. m. dr. doc.
Jonas Stankus, LR MA narys, prof. habil. dr. Alfonsas Merkys, prof.
dr. Antanas Stancevičius, teisės m. dr., advokatas, doc. Algimantas
Dziegoraitis, gydytoja Liudvika Knizikevičienė, LR MA narys korespondentas,
prof. habil. dr. Jonas Grigas, žurnalistė Nijolė Baužytė, Petras
Plumpa, LR MA narys prof. habil. dr. Kazimieras Meškauskas, prof.
habil. dr. Irena Regina Merkienė, Tarptautinės teatro akademijos
akademikas, aktorius Donatas Banionis
© 2006 XXI amžius
|