„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2006 m. sausio 25 d., Nr. 2 (118)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Stabdykime lietuvių patriotizmo eroziją

Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui Seimo Pirmininkui Artūrui Paulauskui Ministrui Pirmininkui Algirdui Mykolui Brazauskui

Lietuvos tautinės vėliavos iškėlimo
Gedimino pilies bokšte
iškilmės 1988 m. spalio 7 d.

Gerbiamieji Lietuvos vadovai!

Jau įpusėjo antrasis Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmetis. Baigia subręsti laisvėje gimusi jaunoji mūsų piliečių karta. Vyresniųjų sąmonėje gyja senos nuoskaudos ir žaizdos. Stabilizuojasi teigiami ir, deja, neigiami tikrovės procesai, todėl pastaruoju metu įsigali apgaulinga ramybė su gana ryškiomis apatijos spalvomis, pritilo visus jaudinusios oratorių kalbos apie lietuvių tautos lemtį dabar ir ateityje. Daugeliui ima rodytis, kad visos mūsų problemos išsisprendė savaime, kai tik Lietuva atgavo savo laisvę ir teisėtą vietą Europos valstybių bendrijoje.

Tačiau iš esmės pasikeitusios mūsų krašto geografinės ir politinės sąlygos keičia ir žmonių mąstyseną, tolydžio blėsta piliečių pareigos ir atsakomybės jausmas. Laisvės samprata ima prarasti tautinį turinį, kuris vienijo Lietuvos patriotus sunkiais mūsų istorijos dešimtmečiais, o asmeniniai žmonių interesai akivaizdžiai ima stelbti tautos gerovės idealus. Todėl Lietuvos valstybės lemtis daugeliui jos piliečių vis mažiau berūpi. Kai Vakarų Europa ėmė silpninti savo sienų kontrolę, keičia vizų režimo normatyvus, lengvina atvykėliams įsidarbinimo ir gyvenimo sąlygas, mūsų tėvynėje susilpnėjo noras skirti savo jėgas gimtajam kraštui. Statistika rodo, kad iki 2005 metų iš Nepriklausomos Lietuvos jau emigravo į Vakarus mažiausiai 313 tūkst. jaunų žmonių. Jų pavyzdžiu, be abejo, paseks nauji šimtai tūkstančių. Nedidelei mūsų tautai tokie nukraujavimo srautai yra gyvybiškai pavojingi, jeigu laiku nebus imtasi gydomųjų veiksmų: visų pirma tai - patriotinis jaunosios kartos auklėjimas. Iki vaikui pradedant lankyti mokyklą šeimose, vėliau mokyklose būtina aiškinti jaunimui, kad istorija mūsų tautai lėmė nuolatinę kovą dėl išlikimo, kiek daug kraujo ir ašarų pralieta už tą mažą žemės lopinėlį prie gintarinės Baltijos. Kad šiandien yra Lietuvos valstybė, o mes esame laisvi jos piliečiai, už tai turime nulenkti savo galvas mūsų pirmtakams. Šį švietėjišką darbą turi dirbti ir žiniasklaida - nacionalinis radijas, televizija, spauda.

Problemos dydį ir jos aspektus mes aptariame pažymoje, kuri pridedama prie šio mūsų dokumento, tačiau mes ją laikome tik pirmine medžiaga ir akinančiu esminės esamos būklės analizės motyvu. Politinės, juridinės ir ekonominės mūsų valstybės institucijos - kiekviena atskirai ir bendradarbiaudamos tarpusavyje - turi iš esmės išanalizuoti priežastis, skatinančias negeistinas mūsų tautos ateičiai tendencijas ir kuo greičiau imtis realių veiksmų, kad Lietuva neišsivaikščiotų po Europą ir platųjį pasaulį. Verta surengti šiai problemai aptarti skirtą aukšto lygio respublikinę konferenciją, kurioje reikia priimti papildomus sprendimus, kad atsakingi Lietuvos pareigūnai išanalizuotų jiems žinomą statistiką ir pasiūlytų valstybei ir visai visuomenei priešnuodį nuo grėsmingos išsivaikščiojimo karštligės, alinančios silpstantį tautos organizmą.

Mūsų protėviai baltai, prieš keletą tūkstančių metų įsikūrę prie Baltijos jūros, suteikė jai savo vardą, vėliau patys su jos vardu įėjo į pasaulio kultūros ir politikos istoriją. Kartu su Baltijos gintaru šiandien dar spindi mūsų tautos dvasinis gėris, dar gyvuoja darbščių žmonių rankomis sukurtas medžiaginis turtas, bet naujos tendencijos ir negeistini poslinkiai gali gana greitai palaidoti šimtmečiais puoselėtas ir narsių Lietuvos sūnų ir dukterų krauju aplaistytas vertybes, jeigu joms apsaugoti nebus sutelktos visų mūsų jėgos.

Visi, kas galime ir kuo galime, stabdykime lietuvių tautos patriotizmo eroziją namie, ieškokime būdų liguistai emigracijai sumažinti, dėkime pastangas, kad išvykusioji Lietuvos dalis grįžtų prie Nemuno ir Neries, prie mūsų Baltijos ir čia savo darbais garsintų gimtąjį kraštą, Lietuvą tėvynę.

Sambūrio „Patirtis“ pirmininkas LR MA narys prof. habil. dr. Jonas Kubilius, nariai: inž. Albinas Jasiūnas, prof. habil. dr. Henrikas Zabulis, LR MA narys prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius, habil. dr. Jonas Balžekas, med. m. dr. doc. Jonas Stankus, LR MA narys, prof. habil. dr. Alfonsas Merkys, prof. dr. Antanas Stancevičius, teisės m. dr., advokatas, doc. Algimantas Dziegoraitis, gydytoja Liudvika Knizikevičienė, LR MA narys korespondentas, prof. habil. dr. Jonas Grigas, žurnalistė Nijolė Baužytė, Petras Plumpa, LR MA narys prof. habil. dr. Kazimieras Meškauskas, prof. habil. dr. Irena Regina Merkienė, Tarptautinės teatro akademijos akademikas, aktorius Donatas Banionis

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija