Tvirtumas ir aiški vizija
|
Džordžas Bušas pasakė metinę kalbą
|
Beveik vienu metu pasaulyje nuskambėjo Rusijos
prezidento V.Putino Kremliuje padarytas pranešimas šimtams žurnalistų
apie ekonominę ir politinę padėtį Rusijoje bei pasaulyje ir galingiausios
pasaulio valstybės Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Džordžo
Bušo tradicinė metinė kalba JAV kongresmenams, senatoriams ir amerikiečių
tautai. Skirtingai nuo V.Putino, Dž.Bušas nesigyrė savo šalies branduoline
galybe. Buvo ir kitų esminių skirtumų. Pirmiausia, jeigu V.Putino
populiarumas Rusijoje gana didelis, tai Vašingtono Baltųjų rūmų
šeimininkas bent šiuo metu tuo pasigirti negali. Tai ir suprantama.
Iš kur atsiras tas populiarumas, jeigu vyksta nesibaigiantis faktiškas
karas Irake, o didžiulis naftos kainų šuolis perdėm motorizuotiems
amerikiečiams irgi nepridėjo populiarumo Amerikos prezidentui.
Tačiau daugelis pasaulio politikų ir politologų,
netgi tokių, kurie pastaruoju metu ėmė skelbti Europoje antiamerikietiškas
nuotaikas, gana teigiamai įvertino Dž.Bušo metinį pranešimą. Pagrindiniai
JAV prezidento beveik valandą trukusios kalbos akcentai buvo dar
kartą pabrėžti demokratinės Amerikos lyderystę pasaulyje ir tos
lyderystės svarbą taikai ir saugumui. Dž.Bušas pažymėjo, jog Amerikos
izoliacionizmo kelias yra visiškai nepriimtinas, nes, taip atsitikus,
pasaulis taptų kur kas neramesnis ir pavojingesnis nei dabar. Be
to, pasak Dž.Bušo, JAV, atsisakydamos savo įsipareigojimų ir užsidarydamos
savo teritorijoje, padarytų meškos paslaugą visam pasauliui.
Ypač daug dėmesio savo kalboje Dž.Bušas skyrė
vidaus reikalams ir vėl smarkiai paaštrėjusiai Artimųjų Rytų problemai.
Kalbėdamas apie vidaus reikalus, JAV prezidentas ypač akcentavo,
kad vienas pagrindinių JAV ateities uždavinių kaip galima daugiau
sumažinti priklausomybę nuo Artimųjų Rytų naftos. Jis aiškiai leido
suprasti, jog tai yra pakankamai nestabilus regionas. Kalbėdamas
apie priklausomybės nuo importuojamos naftos mažinimą, Dž.Bušas
nepaminėjo dar vieno tiekėjo Venesuelos, kurios naujasis prezidentas
Ugo Čavesas, pasiskelbęs Kubos diktatoriaus F.Kastro draugu, irgi
nėra patikimas partneris.
Todėl JAV prezidentas pareiškė dėsiąs visas pastangas
žymiai padidinti finansavimą alternatyvių energijos šaltinių paieškoms
ir jų technologijų vystymui. Tarp tokių alternatyvų JAV prezidentas
paminėjo saulės ir vėjo panaudojimą, atominę energetiką, etanolio
ir akmens anglies resursus. Dž.Bušo planas išties ambicingas: iki
2025 metų pasiekti pakeisti net 75 proc. iš Artimųjų Rytų importuojamos
naftos.
Taigi Artimųjų Rytų klausimas Vašingtonui yra
labai svarbus. JAV prezidentas pabrėžė, kad Irake įmanomas tiktai
vienas kelias pergalės, kurią laimėjus amerikiečių kariai grįš
namo. Tačiau tuo klausimu Dž.Bušas nesuteikė greitų vilčių. Nes,
jo teigimu, jeigu dabar amerikiečių kariai paliktų Iraką, tai mūsų
sąjungininkų irakiečių lauktų mirtis ir kalėjimas.
JAV prezidentas paminėjo ir Irano problemą, ir
Teherano režimo branduolines ambicijas. Tačiau labai griežtos kritikos
Irano radikalieji mulos neišgirdo. Dž.Bušas aiškiai tikisi, jog
gal pavyks pagaliau kaip nors susitarti su Iranu. Panašiai buvo
vertinama ir radikalaus palestiniečių judėjimo Hamas pergalė Palestinos
savivaldos rinkimuose. Jis atmetė, ypač senojoje Europoje, pasigirdusias
kalbas, jog kaip tik JAV, remdamos Izraelį, ir turėjo įtakos šių
radikalų pergalei. Dž.Bušas tuo klausimu tik pakartojo jo prieš
metus savo inauguracinėje kalboje pasakytus žodžius, kad JAV yra
įsipareigojusios siekti istorinio teisingumo ir tironijos galo pasaulyje.
Apžvalgininkai atkreipė dėmesį, jog Dž.Bušas,
skirtingai nuo Rusijos prezidento, daug kalbėjo apie JAV, beveik
visiškai neskyrė dėmesio Rusijai. Jeigu V.Putinas kalbėjo apie kažkokias
kliūtis, kurias Vašingtonas stato Rusijos kelyje į Pasaulio prekybos
organizaciją, tai Dž.Bušas iš viso nepasakė blogų žodžių apie Maskvą.
JAV prezidento kalba, kaip ir buvo tikėtasi, susilaukė
prieštaringų vertinimų. Ypač ją puolė nuolatinis Dž.Bušo oponentas
senatorius demokratas Džonas Keris. Prezidento kalbą jis pavadino
fantazijų ir pompastiškumo išraiška. Panašiai kalbėjo ir kiti demokratai,
kaltinantys prezidentą tuščiais pažadais, nesugebėjimu pažaboti
kylančių kainų ir t.t. Tačiau respublikonai pabrėžia, kad prezidentas
dar kartą pademonstravo aiškią Amerikos viziją ir tvirtybę. Kaip
pabrėžė vienas Senato respublikonų lyderių M.Mac Conellas, nepaisant
nelengvų karinių problemų Afganistane ir Irake smunkančio populiarumo,
prezidentas vėl pademonstravo esantis tikras savo valstybės lyderis,
pasiryžęs priimti ir spręsti visus iššūkius, kurie JAV laukia ateityje.
P.K.
© 2006 XXI amžius
|