Politinė migla virš Varšuvos
Petras KATINAS
Politinė įtampa Lenkijoje, kilusi sausio pradžioje,
kiek atlėgo. Konfliktas tarp valdančiosios Teisės ir teisingumo
partijos (TTP) ir populistinių, Lenkijoje vadinamų gatvės rėksnių,
partijų kilo pradėjus svarstyti Seime valstybės biudžetą. Didžiausią
triukšmą sukėlė iš dalies TTP rėmusi Lenkijos šeimų lyga, kurios
atstovas Seimo vicemaršalas Marekas Kotlinovskis, nieko nepranešęs
valdančiosios TTP lyderiams ir be jų žinios, netikėtai surengė balsavimą
ir nusprendė nedelsiant pradėti valstybės biudžeto svarstymą. Seimo
maršalas M.Jurekas tokius Seimo veiksmus įvertino vos ne kaip valstybinį
perversmą ir net užsiminė, kad susiriejusį tarpusavyje parlamentą
reikia paleisti dviejų savaičių atostogų, kad parlamentarų įkaitusios
galvos kiek atauštų, ir tik po to imti svarstyti valstybės biudžetą.
Sunerimęs Lenkijos Seimo maršalas M.Jurekas netgi atšaukė numatytą
vizitą į Lietuvą minint 1991 m. sausio 13-ąją sovietinės armijos
surengtų žudynių penkioliktąsias metines. Tačiau opozicinės frakcijos,
tarp jų buvusi Teisės ir teisingumo partijos Piliečių platformos
(PPP) partnerė prieš praėjusius Seimo rinkimus, nusprendė nesitraukti
ir net svarstyti biudžetą be valdančiosios TTP partijos parlamentarų.
Todėl valdančioji Teisės ir teisingumo partija pradėjo kalbėti,
jog tolesnis tokios neapibrėžtos situacijos buvimas, kai nėra tvirtos
valdančiosios daugumos, negalimas, ir užsiminė apie galimus pirmalaikius
parlamento rinkimus. Tuo pačiu, kaip pranešė Lenkijos žiniasklaida,
prasidėjo TTP derybos su populistais. Pirmiausia su populistinės
Savigynos lyderiu, buvusiu sovietinio ūkio vadovu ir zootechnikų
mokyklos auklėtiniu Andžejumi Leperiu, beje, ne kartą teistu skandalistu,
kelių blokadų organizatoriumi. A.Leperis netgi pasigyrė, kad TTP
lyderis Jaroslavas Kačynskis pats pasiūlęs jam derėtis dėl koalicijos,
ir ėmė reklamuotis, kad jis netrukus tapsiąs net vicepremjeru, o
jo Savigynos aktyvistai gausią net kelis ministrų portfelius.
Valstiečių partijos, turinčios tik 25 vietas Seime, pirmininkas
Valdemaras Pavlekas irgi pareiškė gavęs pasiūlymą deryboms su TTP
dėl būsimosios koalicijos. Visi tie Teisės ir teisingumo partijos
manevrai su populistais sukėlė didelį ne tik Piliečių platformos,
bet ir daugumos didžiausių laikraščių nuostabą ir nepasitenkinimą.
Piliečių platformos lyderis ir buvęs kandidatas į Lenkijos prezidentus
Donaldas Tuskas pareiškė, kad Teisės ir teisingumo partija bei jos
lyderis J.Kačynskis juos apgavo jau trečią kartą. D.Tuskas turėjo
galvoje tai, jog prieš Seimo rinkimus TTP ir Piliečių platforma
buvo susitarusios kurti bendrą dešiniojo centro vyriausybę, o sausio
pradžioje J.Kačynskis, teigiamai vertinęs sąjungą su Piliečių platforma,
ėmė slapta derėtis su populistais.
Politikos apžvalgininkų nuomone, Teisės ir teisingumo
partijoje yra labai įtakingų jėgų, kurios net norėtų sukelti politinę
krizę ir surengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Mat visų apklausų
duomenys rodo šios partijos didėjantį populiarumą visuomenėje. Tą
populiarumą, anot dienraščio Gazeta Wyborcza, lemia ne tik partijos
reiškiamas nacionalizmas, bet ir jos pasiryžimas pagaliau išardyti
visas Lenkijos valdžios struktūras, kariuomenę ir policiją nuo buvusios
partinės nomenklatūros ir saugumiečių. Dar daugiau, pasipylė kaltinimai
naujajam Lenkijos prezidentui Lechui Kačynskiui, kuris esą tapo
uolus savo brolio dvynio Teisės ir teisingumo partijos lyderio J.Kačynskio
pastumdėlis, nors žadėjo būti labai aktyvus prezidentas, ypač spendžiant
svarbiausius valstybės klausimus. Tokia prezidento kritika aiškiai
per ankstyva. Juk L.Kačynskis pradėjo eiti prezidento pareigas tiktai
prieš pat Kalėdas ir net norėdamas vargu ar galėjo imtis svarbių
sprendimų. Nors neabejojama, kad prezidentas L.Kačynskis visais
klausimais pirmiausia tariasi su savo broliu Jaroslavu. Juk vos
tik paskelbus pirminius prezidento rinkimų rezultatus L.Kačynskis
raportavo savo broliui: Užduotis įvykdyta!.
Pagaliau įsisiūbavus parlamentinei krizei ir parlamento
paleidimo galimybei bei po nepaprastai įtemptų debatų laimėjus balsavimą
dėl valstybės biudžeto, Teisės ir teisingumo partijos vadovai paskelbė,
jog tėra vienintelis būdas išvengti pirmalaikių Seimo rinkimų
tai susitarti su verslą remiančia Piliečių platforma. Apie tai pranešė
pats Teisės ir teisingumo lyderis J.Kačynskis. Jis taip pat atmetė
koalicijos su radikaliosioms partijomis Savigyna, Valstiečių partija
ir Lenkijos šeimų lyga galimybę. Tačiau visa bėda, ar brolių Kačynskių
partijai pavyks susitarti su liberalia Piliečių platforma, kurios
nuostatos ir ideologija smarkiai skiriasi nuo Teisės ir teisingumo
partijos deklaruojamų idėjų, kuriose netrūksta ir vadinamojo euroskepticizmo.
Todėl neatsitiktinai J.Kačynskis buvo pareiškęs, jog, nepavykus
išspręsti visų su biudžetu susijusių klausimų iki vasario 1-osios,
prezidentui L.Kačynskiui neliks kitos išeities, kaip paleisti parlamentą
ir skelbti pirmalaikius rinkimus. J.Kačynskiui vis dėlto pavyko
susitarti su Savigynos ir PPP atstovais, nors jiems postų vyriausybėje
ir nepažadėta.
Taigi politinės krizės debesys kiek prasisklaidė,
tačiau tikros prošvaistės dar nėra. Gerai nors tiek, kad Teisės
ir teisingumo lyderiai suvokė, jog sąjunga su populistiniais radikalais
nieko gero neduos valstybei.
© 2006 XXI amžius
|