Kodėl nukaršę liūtai grasina Iranui?
Česlovas Iškauskas,
politikos apžvalgininkas
Pasaulis vėl sužiuro į Iraną. Ne dėl jo prezidento
radikalių pasisakymų, nors ir jų šiomis dienomis netrūko. Mat Teheraną
gerokai supykdė neeilinis Tarptautinės atominės energijos agentūros
valdytojų tarybos posėdis, ketvirtadienį ir penktadienį vykęs Vienoje.
Antrą dieną 35 šios organizacijos šalių atstovai priėmė rezoliuciją,
kuri Iraną įvarė į kampą. Apsvarsčiusi Irano branduolinės programos
klausimą, agentūra nusprendė, kad visą šios šalies dosjė reikia
perduoti Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai. O tai reiškia, kad Saugumo
Taryba gali įvesti Iranui dar griežtesnes sankcijas arba net pakartoti
Irako operacijos variantą.
Dėl karinės operacijos prieš Iraną, tai apie tai
dar niekas atvirai nekalba, tuo labiau kad karą Irake Jungtinės
Valstijos prieš keletą metų pradėjo be oficialaus Saugumo Tarybos
pritarimo. Vakarų konfliktas su Iranu kažkuo primena nepasitenkinimo
Sadamu Huseinu ištakas. Nuo pat konflikto Persijos įlankoje pradžios
tarptautiniai ekspertai tikrino Irako masinio naikinimo ginklų atsargas.
Nors jokių akivaizdžių įrodymų nebuvo rasta, Vašingtonui ir uoliausiems
jo sąjungininkams trūko kantrybė. Bet pasirodė, kad šie ginklai
tebuvo pretekstas pašalinti įkyrėjusį diktatorių, kuris dabar teisiamas
Bagdade. Teisiamas ne už kokių nors ramadano normų pažeidimus, o
kaltinamas sunaikinęs šimtus kurdų, savo politinių priešininkų,
opozicijos atstovų.
Iranas neslepia, kad urano sodrinimo procesas
dviejose požeminėse centrifugose Natanzos vietovėje vyksta taikiais
tikslais. JAV ekspertai tvirtina, kad pramoninis sodrinimas tęsiamas,
siekiant sukurti medžiagas branduoliniam ginklui. Jie teigia, kad
dalinio sodrinimo metu gaunamas urano heksafloridas tinka pasigaminti
atominio užtaiso elementus.
Tarptautinės atominės energijos agentūros vadovas
Muhamedas al Baradėjus ne toks kategoriškas. Britų verslo dienraščiui
Financial Times jis pareiškė: Mes artėjame prie kritinės šios
problemos fazės, bet tiesioginio krizės pavojaus dar nėra.
Teherano reakcija panaši į kažkada S.Huseino pasisakymus.
Prezidentas Mahmudas Ahmadinejadas pareiškė, kad Irano priešai
nori atimti iš jo teisę gamintis branduolinę energiją, kad paskui
ją mums kuo brangiau parduotų. O lankydamasis Kangano provincijoje
jis atrėžė, kad Vakarų šalys jam primena senus nuslinkusiais karčiais
liūtus, mokančius tik urgzti. Prezidentas pagrasino, kad ne Vakarai
izoliuos Iraną, bet Iranas izoliuos Vakarų šalis, kurios stos skersai
kelio jo taikiai branduolinei programai. Jis taip pat pridūrė, kad,
perdavus Irano dosjė Saugumo Tarybai, bus padaryta istorinė klaida.
Irano vadovas paaiškino, kad turimas galvoje diplomatinių krizės
sureguliavimo priemonių nutraukimas ir bendradarbiavimo su agentūros
inspektoriais apribojimas. O Irano atstovas Atominės energijos agentūroje
Ali Asgaras Soltanis padarė užuominą į padėtį regione. Konfliktas
bus eskaluojamas iki tol, kol Izraelis nesupras, kad jis už šį konfliktą
gali užmokėti brangia kaina, teigė jis žurnalistams Vienoje.
Galbūt tai nieko nereiškiantys grasinimai ir agentūros
rezoliucija jau keliauja į Saugumo Tarybą. Atrodo, jos nevetuos
nė vienas iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių, net Rusijos
ir Kinijos. Dėl to buvo susitarta Londone. Maskva tik siūlo atidėti
šį klausimą iki agentūros sesijos kovo mėnesį ir problemą spręsti
diplomatinėmis priemonėmis.
Bet laikas eina. Vakarai nuogąstauja, kad nuolaidžiaujant
Teheranui bus užsiaugintas toks branduolinis monstras, kuris, skirtingai
negu S.Huseinas, ims šantažuoti ne tik Izraelį ar Jungtines Valstijas,
bet ir visą kitatikių pasaulį. Dar vienas tokio dirglumo pavyzdys
musulmonų pranašo karikatūra viename Danijos leidinyje ir islamo
pasaulio reakcija į tai...
© 2006 XXI amžius
|