Maskvos ir Kijevo trintis
Petras KATINAS
Labai aukšto rango Kremliaus pareigūnai, jau nekalbant
apie generolus ir admirolus, pakėlė didžiulį triukšmą, esą Ukrainos
prezidentas V.Juščenka ir jo oranžiniai ministrai sumanė išstumti
Rusiją iš Juodosios jūros, t.y. nebeleisti Rusijos Juodosios jūros
karo laivynui bazuotis Sevastopolyje. Kaip ir militaristinė išpūsta
Ukrainos gynybos ministro A.Griščenkos užuomina, kad jo šaliai reikėtų
turėti savo raketinius karinius dalinius. Maskvai taip pat labai
nepatiko prezidento V.Juščenkos pasiūlymas pradėti branduolinio
kuro gamybą, taigi sumažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.
Rusijos generolai bemat tokį Ukrainos prezidento raginimą įvertino
kaip siekį sodrinti uraną branduoliniams ginklams.
Iš tiesų metų pradžioje kilo keli konfliktai dėl
hidrografinių objektų Kryme. Nežinia, ar su Kijevo valdžios žinia
jaunų žmonių grupės bandė užimti du švyturius Jaltoje ir Saryžo
iškyšulyje, taip pat radijo navigacinę stotį Geničevsko rajone.
Maskva tai įvertino kaip pradėtą operaciją išstumiant Rusijos Juodosios
jūros laivyną iš Krymo. Štai kaip susidariusią situaciją Rusijos
armijos laikraštyje komentuoja karinis apžvalgininkas Vladimiras
Svarcievičius: Mūsų laivai, dislokuoti Sevastopolyje, laiko savo
taikinyje visą Juodosios jūros akvatoriją ir yra pajėgūs vykdyti
operacijas Viduržemio jūroje. Tačiau Ukraina siekia tapti NATO nare.
Vadinasi, Sevastopolio vandenyse gali atsirasti JAV 6-ojo laivyno
laivai. Naujajai Rusijos bazei įkurti Novorosijske reikia mažiausiai
šešių milijardų rublių, ir pirmieji karo laivai galėtų bazuotis
tik 2011 metais.
Sprendžiant iš Rusijos gynybos ministerijos pateikiamų
duomenų, šiuo metu Rusijos Juodosios jūros laivyne tarnauja 14 tūkst.
kariškių. Laivyno sudėtyje karo laivų divizija, kurioje ir raketinis
kreiseris Maskva, du didieji povandeninių laivų naikintojai, septyni
didieji desantiniai laivai, povandeninių laivų divizionas, penki
raketiniai laivai. Sevastopolyje yra Juodosios jūros laivyno štabas,
centrinis ryšių mazgas, karo ligoninė, jūros pėstininkų pulkas,
zenitinių raketų pulkas, raketų ir torpedų arsenalas, radioelektroninės
kovos pulkas. Kryme (Jaltoje, Sudake ir Kačoje) veikia trys ryšio
mazgai, du aerodromai, kuriuose bazuojasi penkiolika SU-24 ir AN-26
lėktuvų bei penkiolika KA-27 sraigtasparnių.
Rusija už Sevastopolio bazės nuomą Ukrainai kasmet
sumoka 98 mln. dolerių. Tačiau dabar, Rusijai smarkiai padidinus
Ukrainai tiekiamų dujų kainą, Kijevas ketina pareikalauti mokėti
bent dvigubai daugiau. Kai kurie Ukrainos parlamento deputatai reikalauja,
kad Sevastopolio bazės nuomos kaina būtų ne mažesnė kaip milijardas
dolerių per metus.
Kaip klostysis šis reikalas toliau, niekas nesiima
prognozuoti. Pasak Rusijos politinių tyrimų instituto direktoriaus
Sergejaus Markovo, Kremlius dabar nesuinteresuotas santykių su Ukraina
bloginimu. Pirmiausia todėl, kad grubus spaudimas Ukrainai mestų
šešėlį Maskvai, pradėjusiai pirmininkauti Didžiajam aštuonetui (G-8).
Beje, ir JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais jau įspėjo Kremlių,
jog Rusijos jėgos demonstravimas nebus toleruojamas. Kita vertus,
Kremlius laukia kovo mėnesį įvyksiančių Ukrainos parlamento rinkimų,
kuriuos gali laimėti prorusiškos jėgos. Juk po prezidentu V.Juščenka
jau kasasi ne tik V.Janukovičius, bet ir buvusi jo oranžinės
revoliucijos šalininkė ekspremjerė J.Timošenko, dabartinis Ukrainos
Rados pirmininkas V.Litvinas, kuris sausį net du kartus lankėsi
Maskvoje. Manoma, kad V.Litviną palaiko kai kurie Rusijos oligarchai,
turintys savų interesų Ukrainoje. Kiekvienas iš minėtų pretendentų
tikisi, kad Kremlius parems būtent jį. Gali atsitikti taip, kad
po rinkimų Ukrainoje atsiras tokia vyriausybė, kurios nesugebės
kontroliuoti prezidentas V.Juščenka. Todėl kai kurie politologai
neatmeta galimybės, kad V.Juščenka, jeigu rinkimų rezultatai bus
jam nepalankūs, gali pats atsistatydinti po metų ar pusantrų.
O dėl Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno
ir Sevastopolio bazės, tai Maskva net pagalvoti nenori apie pasitraukimą
iš jai teisėtai priklausančio Sevastopolio. Vienas Rusijos admirolas
keliuose dienraščiuose paskelbė Juodosios jūros laivyno trumpą istoriją,
kurioje rašoma: Žmonijos istorijoje nebuvo narsesnio laivyno kaip
Rusijos Juodosios jūros laivynas. Šio laivyno jūreiviai pasiekė
didžiausias pergales per visą karinių laivynų istoriją. Taip buvo
1770 metais prie Česmos, 1807-aisiais prie Afono, 1827 metais prie
Navarino, 1853-iaisiais prie Sinopo.
Tačiau kažkodėl admirolas nemini vėlesnių šlovingų
datų, kai 1855 metais, Krymo karo metu, visi Juodosios jūros karinio
laivyno laivai buvo paskandinti Sevastopolio prieigose. Tas pats
pasikartojo 1918 metais, kai Lenino įsakymu buvo pakartota analogiška
operacija baiminantis, kad Vokietijos kariuomenė gali užimti Krymą.
Antrojo pasaulinio karo metu Juodosios jūros laivynas irgi niekuo
nepasižymėjo, nes Turkija užblokavo išėjimus iš Juodosios jūros.
Po karo, atėjus į valdžią N.Chruščiovui, šis laivynas
irgi vos gyvavo. Jo atgimimas prasidėjo L.Brežnevo valdymo metais,
kai Juodosios jūros laivynas išaugo iki 600 karo laivų.
Žlugus Sovietų Sąjungai, 1996 metais Rusijos prezidentas
B.Jelcinas ir Ukrainos prezidentas L.Kučma pasidalijo Juodosios
jūros karo laivyną. Rusijai atiteko 81,7 proc., o Ukrainai 18,3
proc. karo laivų. Pagal paskutiniuosius Maskvos ir Kijevo susitarimus,
Rusijos Juodosios jūros laivynas gali bazuotis Sevastopolyje iki
2017 metų.
© 2006 XXI amžius
|