Atlikę pareigą artimui
Petras KATINAS
Ne tik Izraelyje, bet ir Lietuvoje vis dar atsiranda
žmonių, vadinančių lietuvius žydšaudžių tauta. Paprastai tokie
žmonės ir organizacijos, kad ir kaip būtų keista, remiasi sovietinės
okupacijos metais išleistais dokumentų rinkiniais iš serijos Buržuazinių
nacionalistų nusikaltimai. Viena jų, 1965 metais Minties leidyklos
išleista knyga Masinės žudynės Lietuvoje, rėmėsi netgi gerai žinomas
Efraimas Zurofas. Šį dokumentų rinkinį išleido LTSR Mokslų akademijos
(!) archyviniams dokumentams skelbti redakcija ir Archyvų valdyba
prie LTSR ministrų tarybos. Knygos autoriai ir redaktoriai žinomi
KGB tokių reikalų specialistai Boleslovas Baranauskas ir žymus NKVD-KGB
veikėjas, kaip ir visi panašūs, dar 1967 metais paskelbtas LTSR
nusipelniusiu kultūros ir švietimo darbuotoju, 1940-1946 metais
dirbęs administracinį darbą Kaune, Gorkyje, Krasnodare, Maskvoje,
Vilniuje, Eusiejus Rozovskis (Rozauskas). Dėl pernelyg didelio uolumo
dirbant tą administracinį darbą 1946-aisiais netgi buvo pasodintas
į kalėjimą. Tiesa, labai trumpam. Jau 1953 metais vėl dirbo vadovaujantį
darbą, 1960-aisiais buvo paskirtas Archyvų valdybos prie Lietuvos
TSR ministrų tarybos viršininku. Taigi E.Rozauskas kartu su kitu
dar prieškario Lietuvoje dirbusiu Rusijos šnipu B.Baranausku sukurpė
dokumentų rinkinį, kuriame rašė: Prie masinio žydų naikinimo
prisidėjo ir Katalikų Bažnyčios reakcingieji vadovai, kurie netiesioginiais
būdais skatino žudikus. Tai arkivyskupas J.Skvireckas ir jo pagalbininkas
vyskupas V.Brizgys. Jie pritarė hitleriniam rasizmui ir tas pažiūras
plačiai skleidė, o jos, kaip Bažnyčios vadovų, buvo privalomos kunigams
ir klerikalinių organizacijų nariams. Tuo galima paaiškinti tą faktą,
kad klerikalai dalyvavo masinėse žudynėse. Bet labiausiai E.Rozauskui
ir B.Baranauskui užkliuvo šviesaus atminimo prelatas Mykolas Krupavičius.
Verta pacituoti šių KGB rašinių pateiktą prel. M.Krupavičiaus vertinimą:
Visus tokius žudynių nusikaltėlius įžūlumu, suktumu bei apgaule
pralenkia prelatas M.Krupavičius. Jis vadovavo Kalvarijos buržuazinių
nacionalistų ginkluotam būriui, o dabar pabėgęs į užsienį aiškina,
kad buržuaziniai nacionalistai ir klerikalai ne tik nežudę žydų,
bet protestavę prieš jų naikinimą, gelbėję žudomuosius. Tai buvo
išgama ir mūsų liaudies priešas.
Nesinori, žinoma, cituoti tokių kagėbistinių išgamų
rašinių masiniais tiražais skelbtos bjaurasties. Tačiau reikia,
nes ir dabar dar dirba niekur nedingę E.Rozausko ir B.Baranausko
mokiniai. O dėl šmeižto prieš Lietuvos Katalikų Bažnyčios vadovus
ir kunigus, kurie neva pritarė ir net patys laimino žydų žudikus,
tai būtinai reikia paminėti, jog kas ne kas, o ypač Lietuvos kunigai
darė ką tik galėjo gelbėdami žydus. Tą, beje, per neapsižiūrėjimą
minėtame leidinyje pateikė ir šio dokumentų rinkinio sudarytojai.
Pavyzdžiui, paskelbtoje arkivyskupo metropolito J.Skvirecko 1941
m. birželio 28 d. dienoraščio ištraukoje arkivyskupas rašo, jog
jis tarėsi su pas jį atvykusiais pulkininku gydytoju Matulioniu
ir kunigu Morkūnu, kaip užtarti ir gelbėti žydus ir ieškoti kelių
pas galią turinčius asmenis, kad būtų gelbėjami žydai.
Taigi pažvelkime į 2001 metais Vilniaus valstybinio
Gaono žydų muziejaus išleistą leidinį Žydų gelbėjimas Lietuvoje
Antrojo pasaulinio karo metais 1941-1944 m.. Toje knygoje pateiktas
toli gražu ne visas žydų gelbėtojų sąrašas, tarp kurių yra daugybė
Lietuvos kunigų. Tai ir arkivyskupo J.Skvirecko dienoraštyje minimas
Kauno kunigas Simonas Morkūnas, išgelbėjęs ir šelpęs brolius Grinbergus
ir daktarą Benjaminą Zachariną. Iki šiol žinomų žydų gelbėtojų kunigų
visoms pavardėms paskelbti nepakaktų kelių mūsų laikraščio puslapių:
Telšių apskrities Tenenių parapijos klebonas kun. Adomas Alminas,
Telšių apskrities Žemaičių Kalvarijos kunigas Pijus Andziulis, MIC,
vienuolyno rūsyje slėpė ir globojo septyniolika žydų. Už tai išvaduotojų
buvo areštuotas ir kalintas Lukiškių kalėjime. Tauragės apskrities
Kaltinėnų parapijos kunigas Stanislovas Aušbikevičius organizavo
fiktyvių dokumentų išdavimą žydams. Tauragės kunigas Jonas Beinoris,
Panevėžio apskrities Subačiaus kunigas Vincentas Beinoris, Šiaulių
klebonas kun. Vincas Byla, Radviliškio kunigas Juozas Bogušas. Sibire
nukankintas Telšių vyskupas Vincentas Borisevičius savo namuose
slėpė žydus, o kitiems surasdavo ūkininkų, kurie savo namuose sutikdavo
juos priglausti. Biržų apskrities Gružių bažnyčios kunigas Bronislovas
Bumša, Trakų apskrities Kaišiadorių kunigas Františekas Cibulskis,
Trakų apskrities Žaslių klebonas kanauninkas Matas Cijūnaitis, Marijampolės
apskrities Sasnavos klebonas kun. Stasys Čėsna, Telšių aps. Alsėdžių
klebonas kun. Venceslavas Dambrauskas, Kauno kunigas Paulius Dogelis.
Tauragės aps. Vainuto klebonas kun. Dominykas Dundulis už žydų slėpimą
ir pagalbą jiems buvo suimtas ir tardomas. Vilniaus kunigas Vincentas
Dvaranauskas, MIC, keturiems žydų vaikams parūpino dokumentus. Panevėžio
aps. Daujėnų kun. Feliksas Ereminas, Kauno kunigas Karolis Fulstas,
Raseinių aps. Lyduvėnų kunigas Bronislovas Gaižutis, Telšių aps.
Varnių kunigas Juozapas Gasiūnas, Panevėžio kunigas Antanas Gobis.
Vilniaus aps. Idolių kunigas Boleslovas Gramzas sušaudytas už pagalbą
žydams.
Marijampolės aps. Skardupių klebonas, vienuolis
marijonas Antanas Ylius, Kauno kunigas Povilas Jakas, Telšių aps.
Žarėnų kunigas Jardauskas, Kėdainių kunigas Aloyzas Jaunius. Kol
kas nežinomas Viduklės klebonas Jonas sušaudytas kartu su savo bažnyčioje
paslėptais 30 žydų vaikų. Utenos kunigas Mykolas Jusas, Marijampolės
kunigas Klemensas Kačernius, Panevėžio aps. kunigas Zenonas Kareckas,
Vilkaviškio aps. Lankeliškių parapijos kunigas Pijus Karalius, Šiaulių
aps. Šeduvos klebonas prel. Mykolas Karosas, Alytaus aps. Pivašiūnų
klebonas kun. Jonas Kaušyla, Mažeikių aps. Žagarės kunigas Kazys
Kavaliauskas, Biržų aps. Pasvalio klebonas kan. Jonas Kriščiūnas,
Vilkaviškio aps. Keturvalakių klebonas kun. Jonas Krištolaitis,
Kauno kunigas Alfonsas Lapė, Šiaulių kunigas Justinas Lapis, Kauno
aps. Garliavos kunigas Pranciškus Leonas. Kunigas Alfonsas Lipniūnas
už viešai skelbiamus protestus smerkiant žydų naikinimą uždarytas
į Štuthofo koncentracijos stovyklą, kur ir mirė. Marijampolės kunigas
Rapolas Liukas, Plungės kunigas Petras Lydnugaris, tarp kitų žydų,
išgelbėjo dabar Rusijoje ir Europoje žinomą teatro režisierių Kamą
Ginką. Mažeikių apskrities Židikų kunigo Vaclovo Marcinkaus poelgis
gelbėjant teisininko Jankelio Michnickio ir gydytojos Nechamos Gurvičaitės
dviejų mėnesių sūnų vertas romano. Kun. V.Marcinkus pakrikštijo
tą žydų vaikelį ir jis buvo įvaikintas Marijos ir Jeronimo Bukontų
šeimoje. Dabar tai žinomas Lietuvos poetas Alfonsas Bukontas. Kauno
kunigas Vincentas Mielieška už žydų globą vos išvengė sušaudymo.
Kauno benediktinių vienuolyno vienuolė Agota Misiūnaitė, Raseinių
aps. Viduklės kunigas Algirdas Mocius. Vilniaus aps. Turgelių kunigas
Juzefas Obremskis išduodavo fiktyvius gimimo metrikus žydams. Kauno
kunigas Juozas Paukštys, Telšių kunigas Venceslavas Paulauskas,
Vilniaus kunigas Soltanas-Lucianas Peresviatas, Raseinių aps. Viduklės
kunigas Jonas Petraitis, Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos
rektorius Pranciškus Petraitis, Marijampolės aps. Kalvarijos klebonas
kun. Vladislovas Polonskis, Plungės klebonas prel. Paulius Pukys,
Kauno kunigas Rapolas Pukys parengdavo žydams fiktyvius metrikus.
Šiaulių aps. Žeimelės kunigas Tadeušas Radžius, Vilniaus gimnazijos
kapelionas Klemensas Razminas, arkivyskupas Mečislovas Reinys nuolat
ragindavo tikinčiuosius neliesti žydų, o tiktai gelbėti juos. Kretingos
aps. Salantų kunigas Antanas Simaitis, Raseinių aps. Raudonės kunigas
Antanas Skeltys, Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčios kunigas Norbertas
Skurkis, Kauno jėzuitų bažnyčios kunigas Jurgis Smilgevičius, Telšių
aps. Gintališkės kunigas Ignacijus Spudas, Vilniaus kunigas profesorius,
archyvo direktorius Juozas Stakauskas, tarp kitų žydų, išgelbėjo
dabar JAV gyvenantį ir visame pasaulyje žinomą dailininką Samuelį
Baką bei jo motiną. Šiaulių aps. Šaukėnų kunigas Jonas Stasevičius,
Telšių vyskupas Justinas Staugaitis, Alytaus aps. Simno bažnyčios
klebonas kun. Vincentas Šeškevičius, Vilniaus aps. Rukainių kunigas
Vitoldas Šimkievičius, Kauno aps. Seredžiaus kunigas Klemensas Šorys,
Kauno aps. Paštuvos kunigas Pranciškus Šniukšta, Trakų aps. Onuškio
kunigas Nikodemas Švogžlys-Milžinas, Kauno kunigas Stanislovas Tamulaitis,
Telšių aps. Alsėdžių kunigas Vladislovas Taškūnas, Šiaulių aps.
Pašvitinio kunigas Jonas Teišerskis, Panevėžio aps. Šeduvos kunigas
Leonardas Tomašauskas, Trakų aps. Aukštadvario kunigas Kazimieras
Trimonis, Telšių aps. Nerimdaičių kunigas Stanislovas Urbelis, Vilniaus
kunigas Juozas Vaičiūnas, Trakų aps. Semeliškių kunigas Joanas Vaišnoras,
Šiaulių aps. Lauksodžio kunigas Antanas Vaitiekūnas, Kauno kunigas
Michaelis Vaitkus, Marijampolės aps. Prienų kunigas Jonas Valaitis,
Panevėžio aps. Sidabravo kunigas Mykolas Vembrė, Telšių aps. Sedos
kunigas Motiejus Vilutis, Kauno Šv. Antano parapijos klebonas kun.
Antanas Želvys, Tauragės aps. Šilalės kunigas Antanas Žvinklys.
Tai toli gražu ne visas Lietuvos kunigų sąrašas,
kurie rizikuodami savo gyvybe gelbėjo žydus. Tas sąrašas negali
būti visas, nes sovietinės okupacijos metais tie duomenys ne tik
nebuvo renkami, bet ir kunigai paskelbti liaudies priešais, netgi
sovietinių aktyvistų žudikais. Tuos duomenis surinko ir paskelbė
mūsų išeiviai, kurie šį kilnų darbą pradėjo dar būdami Vokietijos
perkeltųjų asmenų stovyklose. NKVD ir KGB tokie dalykai visai nerūpėjo.
Netgi masinėse žudynių vietose, kur buvo pastatyti atminimo ženklai,
žodis žydas nebuvo minimas. Kauno IX forte buvo skelbiama, jog
ten nužudyti tarybiniai žmonės. Dar daugiau, ne vienas žydų gelbėtojas
po išvadavimo atsidūrė Sibiro lageriuose. Na, o tie, kurie ir
dabar skelbia esą lietuviai žydšaudžių tauta, kažkodėl nė žodeliu
neužsimena apie Stalino pradėtas žymiausių Sovietų Sąjungos žydų
žudynes. Pakanka prisiminti tik pasaulinio garso teatro režisierių
Mejerholdą, garsiąją daktarų bylą. O ir vėliau, iki pat imperijos
žlugimo, vykusią kovą prieš sionistus, paskelbtus tarybinės liaudies
priešais.
Žydų gelbėjimą nacių okupuotoje Lietuvoje geriausiai
įvertino ir aprašė buvęs VLIKo pirmininkas prel. M.Krupavičius,
kurį bjauriausiai apšmeižė jau straipsnio pradžioje minėti E.Rozauskas
ir B.Baranauskas savo daugybėje publikacijų lietuvių išeivijos spaudoje.
Prelatas, įvertindamas tą baisų laikotarpį, dar 1962 metais rašė:
Visa lietuvių tauta su savo išlikusiomis organizacijomis, įstaigomis:
Laikinąja vyriausybe, buvusiais tos Vyriausybės nariais, Katalikų
Bažnyčia, lietuviškąja spauda, partijomis ir visa visuomenė buvo
priešinga nacių politikai ir metodams, taikomiems žydams, žydus
rėmė ir gelbėjo bei juos užjautė.
© 2006 XXI amžius
|