„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2006 m. kovo 8 d., Nr. 5 (121)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Baltarusija kryžkelėje:
ką lems kovo 19-oji?

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Baltarusija yra mūsų artimiausia kaimynė. Liaudies išmintis byloja, kad geras kaimynas ir už giminę brangesnis. Baltarusijoje bręsta dideli įvykiai, kurių baigtį nulems kovo 19-ąją įvyksiantys prezidento rinkimai.

1992 metais Baltarusija padavė paraišką, prašydama, kad būtų priimta į Europos Tarybą. Todėl šalis yra stebima Parlamentinės asamblėjos. Ši, nuodugniai ištyrusi padėtį, sausio 26 dieną priėmė rezoliuciją. Konstatuojama, jog šis prašymas iki šiol negali būti patenkintas, nes, skirtingai nuo kitų Europos šalių, čia neveikia demokratijos principai, nėra įstatymų viršenybės, negerbiamos žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės. Atsakomybė už tai tenka veikiančiam režimui. Artėjant prezidento rinkimams, Lukašenkos režimas dar labiau suvaržė demokratinių jėgų veikimą: priimtas „Antirevoliucinis įstatymas“, kuris numato įkalinimą už dalyvavimą protesto akcijose, už perdavimą informacijos ar panašaus pobūdžio medžiagos užsienio šalims apie padėtį Baltarusijoje. Čia toliau varžoma spaudos laisvė, nekreipiama dėmesio į Asamblėjos rezoliucijas „Dėl be žinios dingusių žmonių Baltarusijoje“ (2004 m.), „Dėl spaudos persekiojimo Baltarusijos Respublikoje“ (2004 m.).

Rezoliucijoje pabrėžiama, kad Asamblėja sveikina šalies demokratinių jėgų pastangas vienytis, plėtoti pilietinę visuomenę, propaguoti Europos Tarybos pripažįstamas vertybes. Ketinama visaip remti demokratijos procesą Baltarusijoje.

Asamblėja kviečia prezidentą A.Lukašenką ir Baltarusijos oficialią valdžią kuo greičiau pradėti reformas, kurios priartintų šalį prie Europos Tarybos standartų, netrukdyti rinkimų kampanijai, atšaukti „Antirevoliucinį įstatymą“, paleisti politinius kalinius, grąžinti į Minską Europos humanitarinį universitetą ir t.t. Asamblėja sveikina Čekijos iniciatyvą dar iki prezidento rinkimų surengti Prahoje konferenciją, skirtą Baltarusijos reikalams svarstyti.

Vasario 10 dieną tokia konferencija jau įvyko Vilniuje, LR Seimo rūmuose. Ją surengė keturios institucijos: Europos Taryba, LR Seimo grupė „Už demokratinę Baltarusiją“, Piliečių gynybos paramos fondas ir Baltarusijos suvienytų demokratinių jėgų Nacionalinis komitetas. Į Vilnių atvyko ir pranešimus skaitė didelė grupė Baltarusijos suvienytų demokratinių jėgų atstovų: Nacionalinio komiteto pirmininkas Anatolijus Lebedka, Rinkimų programos darbo grupės vadovas Jaroslavas Romančiukas, rinkimų štabo pirmininko pavaduotojas Aleksandras Dobrovolskij, Politinės Tarybos narys Aleksandras Bukhvostau ir kiti. Demokratijos atstovus rėmė ir pranešimus skaitė LR Seimo grupės „Už demokratišką Baltarusiją“ pirmininkė Seimo narė Rasa Juknevičienė, LR delegacijos ETPA vicepirmininkas Seimo narys Emanuelis Zingeris, Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius, Seimo narys Petras Auštrevičius, Venecijos komisijos ekspertas Mathew Russell, ET Informacinio biuro Lietuvoje direktorė Marija Prokopčik, ET politinio direktorato atstovė Jutta Gutzkow politologas dr. Lauras Bielinis ir kiti.

Konferencija vieningai pavadinta „Baltarusija – kelias į ateitį“. Išklausius pranešimus, susidarė aiškus vaizdas, kas vyksta už mūsų artimiausios kaimynės sienos ir kokiu keliu ją kviečia eiti Suvienytųjų demokratinių jėgų Nacionalinis komitetas.

Baltarusijos situacija yra išskirtinis atvejis – ši šalis dabar vienintelis totalitarizmo reiškinys Europoje. A.Lukašenka giriasi šalies stabilumu: iš Rusijos teka pigios dujos, nafta, gatvėmis ir keliais važinėja mašinos, dirba žmonės. Ir čia pat grasina: nejudinkite šito skruzdėlyno; jei pajudinsit, supūsit kalėjime. Aiškiai matosi, kad kuriamas tik paviršinis stabilumas. Ekonomika žlunga, ji palaikoma tik Rusijos dotacijomis, šešėlinės ekonomikos ir korupcijos mastai didžiuliai, artėja ekonominė krizė. Žmonės paversti darbo vergais, įvesta sutarčių sistema. Pasirašei sutartį – ir tau nevalia pereiti į kitą darbą. Neveikia teisinė sistema – faktiškai atstatoma1930-1940 metais veikusi. Teisėjai gauna tarnybinius butus. Jei būsi atleistas iš pareigų – kraustykis iš buto. Jie neturi kitos išeities – tik vykdyti režimo nuostatus. Siekiama išsilaikyti valdžioje taikant brutalios jėgos metodus. Televizija, radijas, spauda išgyvena cenzūrą, šalyje skleidžiamas melas, bauginami žmonės. Likviduotos visos demokratinės institucijos, net profsąjungos, nepaisoma piliečių teisių.

Grobiami ir fiziškai susidorojama su garbingais žmonėmis, net kandidatais į prezidentus. Žodžiu, šalyje neveikia jokie įstatymai. „Per dešimt metų Baltarusija prarado keturis šimtus tūkstančių žmonių. Dar keletas metų ir jų prarasime tiek, kiek praradome per Antrąjį pasaulinį karą. Tokia valdžia turi pūti kalėjime. Žinoma, ji geruoju nepasiduos, ji ginsis. Galimas kraujo praliejimas“, – kalbėjo akademikas Nikičenka ir paragino Suvienytąsias demokratines jėgas ryžtingiau ginti savo poziciją, aiškinti žmonėms parengtą programą, sustiprinti savo veiksmų gynybą.

Situacija Baltarusijoje dabar primena 1988-1990 metų Lietuvą ar užpraėjusių metų Ukrainą, išgyvenusią oranžinės revoliucijos laikotarpį. Valdžia laikosi tik brutalios jėgos palaikoma, žmonėms iki gyvo kaulo įgriso totalitarinis režimas, jie nori permainų: rinkos ekonomikos, laisvo žmonių judėjimo, piliečių teisių gerbimo, spaudos, žodžio laisvės. Viso to, kas mums per šešiolika nepriklausomybės metų visiškai tapo suvokiama, kas tapo mūsų kasdienybe. Šešiasdešimt procentų Baltarusijos gyventojų pasisako už permainas, aštuoniolika procentų yra įveikę baimę ir visiškai apsisprendę ginti savo ryžtą – gyventi laisvoje, nepriklausomoje šalyje. Jie drąsiai stos prieš rinkimų rezultatų klastojimą, ateis į aikštę ir vienysis su demokratinėmis jėgomis.

Kelyje į viltingą Baltarusijos ateitį yra nemažai optimizmo. Dešiniosios partijos užgniaužė ambicijas ir susivienijo, įkurtas Suvienytųjų demokratų jėgų komitetas, aktyviai keliamas ir remiamas kandidatas Aleksandras Milinkievičius, parengta permainų šalininkų programa „Būk savo šalies šeimininku“, taip pat teisinės sistemos reformos projektas. Su šiais dokumentais supažindinami žmonės. Kadangi nėra nei žodžio, nei spaudos laisvės, tenka eiti iš pirkios ir pirkią, iš buto į butą ir aiškinti žmonėms, prieš kokį istorinį faktą jie stovi: kovo 19-ąją įvyksiantys prezidento rinkimai nulems ne tik jų, bet ir jų vaikų bei vaikančių ateitį. Režimas pučia miglą į akis: koalicija suirs, išsigąs ir išsibėgios. Tačiau anaiptol taip nėra: koalicija stiprėja, vis daugiau žmonių nebenori gyventi totalitarizmo sąlygomis, jie pasiryžę siekti tiesos ir laisvės, geresnio ekonominio gyvenimo, demokratinės teisėtvarkos.

Baltarusijos demokratinių jėgų siekį šiandien remia visos laisvos Europos šalys ir net JAV. Tik vienintelė Rusija visomis išgalėmis palaiko A.Lukašenkos režimą. LR Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius kalbėjo: „ Turime bendrą sovietmečio patirtį, gerai suprantame jūsų siekius, viltis ir norus. Demokratiniu keliu norime eiti kartu su jumis, esame pasiryžę jums talkinti. Turime šešiolikos metų nepriklausomos valstybės patirtį. Daugelį problemų, kurias planuojate spręsti, esame jau išsprendę. Galėsite mokytis iš mūsų, nebekartoti tų pačių klaidų“. LR Seimo grupės „Už demokratinę Baltarusiją“ pirmininkė Seimo narė R.Juknevičienė drąsino: „Viskas priklausys nuo baltarusių tautos apsisprendimo. Jūsų tėvynės ateitis paaiškės kovo 19-ąją miestuose, miesteliuose, kaimuose. Raginu nebijoti. Demokratinių tautų dėmesys Baltarusijai akivaizdus. Baltarusijos klausimas vis geriau matomas užsienio valstybių darbotvarkėse. Lietuva privalo būti lokomotyvu Baltarusijai. Dėl Lietuvos pozicijos nesibaiminkite – ji nesikeis“. Parlamentarė R.Juknevičienė pasidžiaugė skaidriu, atviru renginiu, kuriame dalyvavo ir Baltarusijos ambasados atstovas.

Baltarusijos opozicinės minties delegacija iš Vilniaus išvyko, regis, sutvirtinusi savo pozicijas ir pasiryžimą padaryti viską, kad kovo 19-oji, prezidento rinkimų diena, taptų lemtingu posūkiu kelyje į demokratiją.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija