Jei naminiai paukščiai susirgtų gripu

Kadangi paukščių gripas jau visai arti Lietuvos, siūlome skaitytojams rašinį apie Europos Komisijos direktyvas, kuris supažindins su priemonėmis artėjant šiai grėsmingai ligai.

Rašinys pateiktas klausimų ir atsakymų forma.

Kodėl Europos Komisija pasiūlė papildomas priemones kovai su labai patogenišku paukščių gripu, o neapsiriboja jau priimtais teisės aktais?

Direktyva 92/40/EEB, nustatanti Europos Bendrijos paukščių gripo kontrolės priemones (ir naujoji Direktyva 2005/94/EEB) leidžia Komisija lanksčiai reaguoti, taikyti ad hoc priemones paukščių gripo protrūkio atveju, nes pagrindų teisės aktuose neįmanoma numatyti kiekvieno scenarijaus. Kadangi labai patogeniško H5N1 viruso pavojus šiuo metu yra ypač didelis, Komisija pateikė sprendimus dėl papildomų priemonių, kurias turi taikyti kiekviena valstybė narė, aptikusi H5N1 virusą tiek laukiniuose, tiek naminiuose paukščiuose.

Kokias priemones būtina taikyti įtarus paukščių gripą ūkyje ES teritorijoje?

Direktyvoje 92/40/EEB nustatomos priemonės, kurios turi būti taikomos įtarus naminių arba laukinių paukščių gripo atvejį. Jos buvo atnaujintos naujojoje Direktyvoje 2005/94/EEB dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių, kuri įsigaliojo 2005 metų vasarį ir turi būti įgyvendinta visose valstybėse narėse iki 2007 m. liepos 31 d. Remiantis ES teisės aktais, jei įtariamas labai patogeniško paukščių gripo atvejis naminių paukščių pulkuose, visi atitinkamo ūkio naminiai paukščiai turi būti laikomi uždarose patalpose arba izoliuotoje zonoje, kurioje neturėtų jokio kontakto su kitais naminiais paukščiais. Draudžiama į tokį ūkį įvežti naminius paukščius arba išvežti iš jo. Žmonės, gyvūnai, transporto priemonės, paukštienos produktai, gyvūnų pašaras arba kita medžiaga, galinti pernešti paukščių gripo virusą, negali būti įvežti į ūkį arba išvežti iš jo be kompetentingos nacionalinės institucijos leidimo. Turi būti taikomos biologinės saugos priemonės, pavyzdžiui, paukštidžių ir paties ūkio įėjimų bei išėjimų dezinfekcija. Nacionalinės institucijos privalo atlikti epidemiologinį tyrimą dėl galimo ligos šaltinio. Be to, jei valstybė narė nusprendžia, kad tai būtina, laukdamos ligos patvirtinimo nacionalinės institucijos gali nedelsiant paskersti ir sunaikinti visus naminius paukščius ūkyje.

Kokias priemones reikia taikyti ūkyje, jei patvirtinamas labai patogeniško paukščių gripo protrūkis?

Remiantis Direktyva 92/40/EEB, jei ūkyje nustatytas labai patogeniškas paukščių gripo štamas (pavyzdžiui, H5N1), visi naminiai paukščiai turi būti nedelsiant skerdžiami ir naikinami. Visi kiaušiniai ir paukštienos produktai taip pat turi būti sunaikinami. Jei manoma, kad ūkyje esantys naminiai paukščiai buvo skerdžiami per ligos inkubacinį laikotarpį, tokių naminių paukščių mėsa turi būti surandama ir sunaikinama, kaip ir perinti bei maistui skirti kiaušiniai, padėti per inkubacinį laikotarpį. Atlikus šiuos veiksmus, atitinkamas ūkis, į ūkį arba iš jo vežimui naudotos transporto priemonės turi būti kruopščiai išvalomi ir dezinfekuojami. Jokių naminių paukščių negalima įvežti į ūkį mažiausiai 21 dieną po to, kai buvo atliktas valymas ir dezinfekcija. Be to, ES valstybės narės, remdamosios epidemiologinio tyrimo rezultatais, gali nedelsdamos taikyti minėtas priemones kituose ūkiuose, kurie yra ūkio, kuriame nustatyta liga, kaimynystėje arba kituose ūkiuose, į kuriuos galėjo būti pernešta liga, pavyzdžiui, gavus paukščių iš užkrėsto ūkio prieš aptinkant virusą.

Kokios priemonės turi būti taikomos zonoje aplink užkrėstą ūkį pagal ES teisės aktus?

Pagal Direktyvą 92/40/EEB (ir naująją Direktyvą dėl paukščių gripo kontrolės Bendrijoje priemonių), nustačius labai patogeniško paukščių gripo atvejį tam tikroje srityje, turi būti taikomos šios priemonės:

- 3 km spinduliu aplink lokalizuotą infekcijos vietą turi būti nustatoma apsaugos zona;

- aplink apsaugos zoną mažiausiai 10 km spinduliu turi būti nustatoma priežiūros zona.

Šiose zonose turi būti taikomos griežtos naikinimo ir priežiūros priemonės (žr. toliau).

Kokios yra papildomos priemonės, numatytos nuolatinio komiteto patvirtiname sprendimo projekte?

2006 m. vasario 16 d. Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatinis komitetas (angl. SCFCAH) parėmė Komisijos sprendimo projektą, numatantį papildomą atsargumo priemonę nustatant dvi rizikos zonas aplink apsaugos ir priežiūros zonas.

- „A“ rizikos zoną turi sudaryti (tačiau tuo neapsiribojama) apsaugos ir priežiūros zonos. Tai zona, supanti priežiūros zoną, ir (arba) esanti arčiausia jos.

- „B“ rizikos zona turi būti šalia „A“ zonos arba ją supti. Ji sudarys buferinę zoną tarp „A“ zonos ir neužkrėstų šalies vietovių.

Zonų dydis turėtų būti nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju. Pavyzdžiui: apsaugos zonos spindulys yra 3 km, ją supa 10 km spindulio priežiūros zona, „A“ zona galėtų būti rajonas, kuriose yra šios zonos, o „B“ zona galėtų būti šį rajoną supantys kaimyniniai rajonai arba netgi apskritis.

Kokios priemonės turi būti taikomos „A“ ir „B“ rizikos zonose?

„A“ ir „B“ rizikos zonose turi būti taikomos šios priemonės:

- Paprastai negalima iš šių zonų išvežti, vienoje zonoje arba tarp dviejų zonų transportuoti gyvų naminių paukščių, gyvų kitų paukščių, laukinių plunksnuočių mėsos, produktų arba perinti skirtų kiaušinių. Nuo šių taisyklių gali būti leidžiama nukrypti taikant griežtą kontrolę.

- Turi būti taikomos tinkamos biologinės saugos priemonės, o iš šių apibrėžtų zonų išvežti produktai turi būti tvarkomi, apdorojami, saugomi ir transportuojami tokiu būdu, kuris nekeltų pavojaus kitiems produktams.

Kokios priemonės turi būti taikomos priežiūros zonoje?

Priežiūros zonoje turi būti taikomi panašūs ribojimai kaip ir apsauginėje zonoje. Turėtų būti nustatyti visi ūkiai, kuriuose laikomi naminiai paukščiai, ir konkrečiuose ūkiuose būtinai taikomos biologinės saugos priemonės. Zonoje turi būti griežtai kontroliuojamas naminių paukščių ir perinti skirtų kiaušinių judėjimas. Draudžiama rengti muges, turgus, parodas arba kitokius renginius, kuriuose būna daug naminių paukščių.

Kokios priemonės turi būti taikomos apsauginėje zonoje?

Nustačius ligos protrūkį, apsauginėje zonoje turi būti taikomos šios priemonės:

- Nacionalinės institucijos turi nustatyti, aplankyti ir ištirti visus ūkius, kuriuose laikomi naminiai paukščiai.

- Visi naminiai paukščiai turi būti laikomi uždarose patalpose arba izoliuotose pastogėse.

- Ūkio įėjimai ir išėjimai turi būti nuolat dezinfekuojami.

- Apsauginėje zonoje arba per ją draudžiama vežti naminius paukščius, išskyrus tranzitą pagrindiniais greitkeliais arba geležinkeliais.

- Ribojamas ir (arba) kontroliuojamas žmonių arba transporto priemonių, kurios turėjo kontaktą su naminiais paukščiais, naminių paukščių skerdenomis ir kiaušiniais, judėjimas.

- Turi būti uždrausti turgūs, parodos arba renginiai, kuriuose būna daug naminių paukščių.

- Negalima naudoti naminių paukščių iš apsauginės zonos mėsos arba kiaušinių, išskyrus tuos, kuriems taikoma išimtis.

Ar tiems ribojimams taikomos išimtys?

Minėtoms priemonėms taikomos tam tikros išimtys, tačiau jos turi būti griežtai kontroliuojamos ir ribojamos. Pavyzdžiui, laikantis griežtų taisyklių į priežiūros zoną iš ūkių gali būti leista išvežti mėsą ir kiaušinius, kurie bus termiškai apdoroti. Be to, esant tam tikroms sąlygoms, kompetentinga institucija taip pat gali leisti vežti naminius paukščius į paskirtą skerdyklą, vienadienius viščiukus arba jaunas dedekles į nurodytą ūkį, o perinti skirtus kiaušinius į paskirtą peryklą rizikos zonose ar už jų ribų. Siekiant išvengti paukščių gripo paplitimo, atliekant išimtyse numatytus veiksmus turi būti taikomos visos atitinkamos biologinės saugos priemonės.

Kiek laiko taikomi ribojimai apsauginėms ir priežiūros zonoms?

Apsauginėje zonoje priemonės turi būti taikomos mažiausiai 21 dieną po to, kai paukščiai buvo paskersti ir sunaikinti, o ūkis (ūkiai), kuriame (kuriuose) buvo nustatytas ligos protrūkis, buvo preliminariai išvalytas ir dezinfekuotas. Praėjus nustatytam laikui, apsauginė zona taps priežiūros zonos dalimi, kuri tokiu būdu padidės. Priežiūros zonoje priemonės turi būti taikomos mažiausia 30 dienų po to, kai ūkis buvo dezinfekuotas ir išvalytas. Praktiškai ribojimai abiem zonoms turi išlikti tol, kol bus galima užtikrinti, kad virusas visiškai sunaikintas.

Kas yra atsakingas už šių priemonių taikymą?

Kompetentingos nacionalinės institucijos turi užtikrinti, kad nustačius paukščių gripo protrūkį būtų įgyvendintos visos ES teisės aktuose numatytos priemonės, o valstybės narės turi teikti Komisijai ataskaitas apie taikytas priemones.

Ar nustačius ligos protrūkį valstybės narės arba ES gali įvesti griežtesnes priemones?

Taip, gali. Valstybių narių institucijos arba Komisija, gavusi valstybių narių sutikimą Maisto grandinės ir gyvūnų sveikatos nuolatiniame komitete, gali nuspręsti sugriežtinti ES priemones, taikomas naminių paukščių gripo protrūkio atveju. Pavyzdžiui, gali būti nuspręsta, kad uždraudus visoje šalyje transportuoti naminius paukščius arba skerdžiant paukščius visuose, o ne tik užkrėstuose, ūkiuose būtų galima greičiau ir veiksmingiau įveikti ligą. Valstybės narės privalo informuoti Komisiją apie visas priemones, kurių ketina imtis.

Ar turi būti paskersti kambariniai paukščiai, jei jie yra užkrėstoje zonoje?

Ūkiuose, kuriuose patvirtintas labai patogeniško paukščių gripo protrūkis, kambariniai paukščiai turi būti paskersti. Apsauginėse ir priežiūros zonose kambarinių paukščių naikinti nėra būtina. Tačiau valstybė narė, kurioje nustatytas paukščių gripas, gali nuspręsti kambarinius paukščius naikinti, jei manoma, kad tai padės veiksmingiau ir greičiau įveikti ligą bei apsaugoti visuomenės sveikatą.

Ar numatyta kompensacija naminių paukščių augintojams, kurie turi išskersti savo paukščius?

Taip, kompensacija yra numatyta. Ūkininkai ir naminių paukščių augintojai, kurie turi išskersti savo naminius ir kitus paukščius dėl taikomų paukščių gripo naikinimo priemonių, turi teisę gauti kompensaciją už nuostolius ir išlaidas, susijusias su valymo bei dezinfekcijos reikalavimų laikymusi. Komisija finansuoja 50 proc. šios kompensacijos.

Kodėl naminiai paukščiai neskiepijami, taip iš anksto apsisaugant nuo labai patogeniško paukščių gripo?

Paskiepijus atskirus paukščius klinikiniai ligos požymiai tampa neryškūs ir sumažėja mirtingumas, tačiau skiepai nebūtinai apsaugo paukščius nuo užkrato arba neleidžia toliau plisti ligai. Profilaktinis skiepijimas gali būti taikomas tikslingai, pavyzdžiui, apsaugant zoologijos sodo gyvūnus arba retas paukščių rūšis, kad jų nereikėtų skersti. Be to, valstybė narė gali nuspręsti skiepyti naminius paukščius, jei manoma, kad labai patogeniško paukščių gripo rizika yra ypač didelė (pvz., toje vietovėje virusas yra plačiai paplitęs tarp laukinių paukščių). Tačiau ketinant naudoti profilaktinius skiepus būtina imtis tam tikrų priežiūros ir kontrolės priemonių, kurios neleistų ligai tapti endemija naminių paukščių populiacijoje. Šios priežiūros ir kontrolės priemonės nebūtų įmanomos, jei būtų bendrai skiepijami milijardai paukščių, ūkininkavimo reikmėms laikomų ES. Paprastai sutariama, kad naminių paukščių skiepijimo trūkumų yra daugiau negu privalumų.

Ar galima ES prekiauti naminių paukščių mėsa, kaušiniais ir paukštienos produktais iš valstybės narės, kurioje nustatytas paukščių gripas?

Jei valstybėje narėje nustatomas naminių paukščių gripo protrūkis, naminių paukščių mėsa, kiaušiniai ir paukštienos produktai iš apsauginės zonos, priežiūros zonos ir rizikos zonų nebegali patekti į rinką, išskyrus kai kuriuos produktus, kurie atitinka griežtus reikalavimus (pvz., termiškai apdorota mėsa). Tačiau vis dar galima prekiauti naminių paukščių mėsa, kiaušiniais ir paukštienos produktais iš kitų, neužkrėstų šios valstybės narės sričių, nes jie laikomi saugiais vartoti. Vartotojai gali būti tikri, kad vištos ir kiaušiniai prekybos centrų lentynose yra tinkami maistui, nes ES gyvūnų sveikatos ir maisto saugos taisyklėse nurodyta, kad į maisto grandinę gali patekti tik sveikų gyvūnų mėsa ir kiaušiniai. Jei ES nustatomas naminių paukščių gripo protrūkis, visi sergantys gyvūnai turi būti sunaikinti ir draudžiama prekiauti produktais, kurie laikomi pavojingais vartotojams.

Kokią reikšmę ES prekybai naminiais paukščiais ir paukštienos produktais turės valstybėje narėje nustatytas labai patogeniško paukščių gripo protrūkis?

Jei ES nustatomas arba įtariamas paukščių gripo protrūkis, taikomos nustatytos griežtos naikinimo ir priežiūros priemonės – uždaromos lokalizuotos infekcijos vietos ir aplinkinės zonos, iš šių zonų draudžiama išvežti naminius paukščius ir paukštienos produktus.

Taip siekiama užkirsti kelią virusui plisti į neužkrėstas sritis valstybėje narėje, kurioje nustatytas paukščių gripas, ir užtikrinti vartotojus bei prekybos partnerius, kad išvežti produktai yra saugūs. Todėl ES kilus naminių paukščių gripo protrūkiui, tarptautiniai prekybos partneriai turėtų laikytis Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (angl. OIE) taisyklių dėl regionavimo ir taikyti prevencinius ribojimus tik užkrėstoms sritims.

© 2006 „XXI amžius“