Kas palaiko Irano ajatolų branduolines užmačias?
Rusijos imperines ambicijas propaguojantis laikraštis
Tribuna paskelbė straipsnį, pavadintą Užtvara jankiams. Taip
šio dienraščio karinis apžvalgininkas Sergejus Ivanovas įvertino
savo bendrapavardžio Rusijos gynybos ministro S.Ivanovo pasirašytą
kontraktą dėl rusiškų priešlėktuvinių raketų Tor-M1 tiekimo Iranui.
Tiesa, apie tą sandorį Vakarų sostinėse ir žiniasklaidoje buvo kalbama
jau prieš kelis mėnesius. Konkrečiai, apie 29 zenitinius raketinius
kompleksus Tor-M1. Taigi kai visas demokratinis pasaulis sunerimęs
dėl karingų Irano ajatolų ketinimų pasigaminti branduolinį ginklą
ir bando užkirsti tam kelią, Kremlius demonstratyviai rodo didelį
palankumą Teherano režimui. Rusijos gynybos ministerijos atstovai
skelbia, jog tai vienas pačių didžiausių kontraktų, kurį sudarė
su Iranu pagrindinis rusiškos ginkluotės užsienio šalims tiekėjas
Rossoboroneksport. Iranas už šias raketas sumokės 700 milijonų
dolerių.
Beje, šiuo savo sprendimu Maskva sulaužė iki šiol
galiojusį džentelmenišką susitarimą, kurį priėmė buvusi Bendrąja
Rusijos ir JAV komisija vadinta D.Goro ir V.Černomyrdino komisija.
Vienas šios komisijos priimtas straipsnis skelbė: Rusija įsipareigoja
netiekti Iranui ginklų, o JAV savo ruožtu padės Rusijai parduoti
ginkluotę kitose pasaulio ginklų rinkose.
Dabar Kremliui artimi politologai ironiškai skelbia,
kad tiktai toks naivuolis kaip buvęs Rusijos premjeras V.Černomyrdinas
galėjo patikėti Vašingtono pažadais. Esą draugiškas Maskvai Teheranas
kantriai laukė, kol Rusija įvykdys savo pažadus tiekti jam raketas
ir kitus ginklus, o JAV net negalvojo vykdyti savo buvusio viceprezidento
D.Goro pažadų padėti Rusijai susirasti kitus ginklų pirkėjus.
Ir štai praėjusio gruodžio pradžioje į sceną išeina
gynybos ministras S.Ivanovas ir pareiškia, kad moratoriumas netiekti
ginklų Irano režimui baigėsi, ir Iranas gaus jam jau seniai žadėtus
raketinius Tor-M1 kompleksus. S.Ivanovas dar paaiškino, kad šios
raketos patikimai apsaugos svarbiausius Irano objektus ir armiją
nuo bet kokių sparnuotųjų raketų smūgių. O Rossoboroneksport generalinio
direktoriaus pavaduotojas Vladimiras Pachomovas pasigyrė, kad sandoris
su Irano generolais buvo rengiamas jau seniai, o Irano kariškiai
esą puikiai susigaudo raketinėje technikoje, todėl ir pasirinko
pačius geriausius Tor-M1 raketinius kompleksus.
Kol kas Vašingtonas, sužinojęs apie Maskvos ir
Teherano raketinį biznį, reagavo gana santūriai. Tiktai JAV Valstybės
departamento atstovas Adamas Erlis pareiškė, kad šis sandoris visiškai
neatitinka JAV ir Persijos įlankos regiono interesų. O Rusijos Dūmos
Gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Aleksejus Sigutkinas, paprašytas
pakomentuoti susidariusią situaciją, pareiškė: Man neigiama JAV
reakcija į rusiškų ginklų tiekimą Iranui ne naujiena ir prognozuojama.
Tačiau Rusijai sprendžiant klausimus, kam parduoti ginkluotę, svarbiausi
yra savi interesai. Tie interesai pakankamai aiškūs. Pirmiausia
ginkluoti JAV priešus Vašingtono paskelbtas blogio ašies valstybes.
Tarp jų Iraną ir stalinistinę Šiaurės Korėją. Kai dėl draugystės
su karinguoju Iranu, kurio prezidentas reikalauja ištrinti Izraelį
iš žemėlapio, tai darosi aišku, kodėl Teherano režimas spjauna į
tarptautinės bendruomenės susirūpinimą dėl jo sparčiai kuriamo branduolinio
ginklo. Su Maskvos pagalba, žinoma. Tiesa, netiesioginiai Irano
karingųjų mulų sąjungininkai Rusija ir komunistinė Kinija irgi kartais
reiškia susirūpinimą dėl Irano branduolinių ambicijų. Tačiau tai
daroma tiktai dėl akių. Naiviems Vakarams apmulkinti. Tačiau, atrodo,
Vakarų kantrybė senka. Tai ypač paaiškėjo praeitą savaitę, kai Irano
valdžios pareigūnai nuplėšė Jungtinių Tautų antspaudus Natanco urano
sodrinimo gamykloje, kurioje, kaip teigia Didžiosios Britanijos,
Prancūzijos ir Vokietijos žvalgybos specialistai, vykdoma pagrindinė
branduolinių ginklų gamybos programa. Didžiosios Britanijos užsienio
reikalų ministras Džekas Stro pareiškė, kad Irano sprendimai net
nekvepia taika ir taikaus atomo tyrinėjimais. Pasak britų ministro,
artimiausiu metu Londonas, Paryžius ir Berlynas kartu su ES užsienio
politikos koordinatoriumi Chavjeru Solana aptars susidariusią pavojingą
ne tik regiono, bet ir pasaulio taikai padėtį Irane. Netgi Tarptautinės
atominės energetikos agentūros (TATENA) vadovas Mohamedas El Baradėjus
pareiškė, kad jo kantrybė jau trūko dėl visiškai neskaidrių Teherano
valdžios veiksmų.
Maskva toliau palaiko pernelyg neafišuojamus santykius
su dar viena blogio ašies valstybe stalinistine Šiaurės Korėja,
kuri irgi kuria ar jau sukūrė branduolinį ginklą. Pernelyg nebuvo
reklamuojamas slapta lyg įvykęs Pchenjano tėvo ir mokytojo Kim
Čen Iro vizitas į Maskvą ir komunistinę Kiniją. Kaip ir jo tėtušis,
ilgametis Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Ir Senas, sūnelis Kim
Čen Iras bijo skraidyti lėktuvais ir keliauja traukiniu, tuo sudarydamas
daugybę rūpesčių ir nepatogumų Rusijos geležinkelininkams. Maskva
ir Pekinas irgi oficialiai vaizduoja, kad siekia sugrąžinti branduolinių
ambicijų neslepiančią Šiaurės Korėją prie derybų stalo ir priversti
atsisakyti branduolinių ginklų gamybos. Bet ir čia galioja rusų
literatūros klasiko I.Krylovo pasakėčios herojaus elgesio taisyklės:
Katinas klauso, bet ėda toliau.
Tuo tarpu Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija
jau visai rimtai galvoja iškelti ekonominių sankcijų klausimą dėl
Irano branduolinių ginklų kūrimo Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje.
Tačiau nedaug vilčių, kad tam pritartų dvi nuolatinės Saugumo Tarybos
narės Rusija ir Kinija.
Petras KATINAS
© 2006 XXI amžius
|