|
Entuziazmas blėsta
Petras KATINAS
Artėjant Europos Sąjungos valstybių viršūnių susitikimui,
Europarlamentas paragino Europos lyderius peržiūrėti bendrijos plėtros
strategiją ir pagaliau nustatyti galutines ES sienas. Kartu Europarlamentas
pasiūlė įtraukti į ES dokumentus nuostatas apie naujųjų šalių plėtros
ribas. Taigi, sprendžiant iš visko, Bulgarija ir Rumunija gali tapti,
net jau per artimiausius dešimtmečius, paskutinėmis ES naujokėmis.
Jau aišku, kad tolesnis ES plėtros klausimas bus užšaldytas iki
tol, kol bus išspręstas Europos Konstitucijos klausimas.
Be to, dar nėra žinoma, ar priėmimo į bendriją
nekantriai laukiančios Bulgarija ir Rumunija taps Europos klubo
narėmis 2007 metų sausį kaip buvo planuota. Pernelyg jau daug susikaupė
priekaištų Sofijai ir Bukareštui dėl neįvykdytų įsipareigojimų siekiant
narystės ES. Todėl prognozuojama, kad Bulgarijos ir Rumunijos priėmimas
gali būti nukeltas į 2008 metų pradžią. Galutinis spendimas tuo
klausimu tikriausiai paaiškės gegužės mėnesį, kai Briuselis svarstys
apie šių kandidačių pasirengimą narystei. Kad ir kaip ten būtų,
bet Bulgarija ir Rumunija tikriausiai dar spės įšokti į beužsidarančio
ES traukinio duris. Tuo labiau kad vien geopolitiniu požiūriu ES
reikalingas išėjimas į Juodąją jūrą, o Bulgarijai ir Rumunijai tapus
ES narėmis tas išėjimas atsiras.
Štai su kitais kandidatais į Europos bendriją
reikalai kur kas sudėtingesni. Pirmiausia problemų kyla dėl Turkijos
ir Kroatijos. Derybos su jomis dėl galimos narystės ES prasidėjo
2005 metų spalį, tačiau kada jos baigsis, negali pasakyti ar prognozuoti
niekas.
Naujieji europiečiai reikalauja iš Briuselio
daugiau pinigų greitesnei savo adaptacijai bei vietų gerai mokamoje
Vakarų Europos darbo rinkoje, kurioje, beje, ir saviems vietos nepakanka.
Be to, naujokės norėtų ir tokių pat dotacijų savo ūkininkams, kokias
gauna senosios Europos fermeriai. Tačiau senoji bijo apie tai
ir pagalvoti. Ir ne tik dėl didelių pinigų, bet bijodama konkurencijos.
Tiesa, stumdymasis dėl 2007-2013 metų ES biudžeto,
atrodo, artėja prie pabaigos. ES narės ir Europos Parlamentas sutiko
pridėti prie pernai gruodžio mėnesį suderėto 862,4 mlrd. eurų biudžeto
dar du milijardus eurų. Dar tiek pat skirta nenumatytiems atvejams.
O tų atvejų daugybė. Papildomų pinigų reikia bendroms saugumo
ir užsienio politikos programoms, transeuropinių ryšių infrastruktūrai,
studentų mainų programai Erasmus ir t.t. Taigi programų gausybė,
o pinigų ne per daugiausia, nors daugiau kaip 864 mlrd. eurų milžiniška
suma. Matydama tai, pirmininkaujanti Austrija įspėjo ES valstybes
nares labai atsakingai leisti ES skiriamas lėšas. Visa bėda, kad
šalyse naujokėse, ypač pokomunistinėse šalyse, kuriose, kaip, pavyzdžiui,
Lietuvoje, ir toliau didelę įtaką tebeturi komunistinių laikų nomenklatūra,
o ES lėšų paskirstymo skaidrumas kelia didelių abejonių.
Pagaliau sprendimas sustabdyti Europos lokomotyvą
iki Europos Konstitucijos klausimo išsprendimo reiškia tai, jog
Europos Sąjunga nutarė padaryti ilgą pertrauką savo plėtros procese.
Dargi Balkanų kryptimi priimant į ES Kroatiją, Serbiją, Bosniją,
Albaniją, Makedoniją. O ką jau kalbėti apie Turkiją.
Atrodo, esmė ta, kad po praėjusių metų referendumų
dėl Europos Konstitucijos pralaimėjimo kai kuriose šalyse pačiose
ES viršūnėse, jau nekalbant apie gyventojus, tuo klausimu yra daugybė
nesitarimų. Kai kas iš ES lyderių atvirai kalba, jog Konstitucija
jau mirusi ir reikia ieškoti kokių nors kitų kelių. Tuo tarpu dabar
pirmininkaujančios ES Austrijos kancleris Šiuselis visokiais būdais
bando reanimuoti konstitucinį procesą. Bet kokiu atveju vargu ar
atsiras Europos Konstitucija per artimiausius penkerius metus. O
per tą laiką dar daug vandens nutekės.
© 2006 XXI amžius
|
