Diktatoriaus grūmojimai

Pietų Amerikos revoliucionierius Venesuelos prezidentas Ugo Čavesas grūmoja imperialistams Reuters nuotrauka

Pietų Amerikos revoliucionieriumi pasiskelbęs Venesuelos prezidentas Ugo Čavesas atima tuos laurus iš nusenusio komunistinės Kubos diktatoriaus Fidelio Kastro. Tai ir suprantama. F.Kastro valdoma Kuba neturi naftos ir negali paspausti „imperializmo tvirtovės“ – Jungtinių Amerikos Valstijų. Todėl U.Čavesas pagrasino, kad gali netrukus nutraukti naftos tiekimą JAV, jeigu jos „nužengs pernelyg toli“. „Aš jau ėmiausi tam tikrų veiksmų šia kryptimi“, - sakė Venesuelos prezidentas. Tačiau jis atsisakė paaiškinti, kokie tai bus žingsniai konkrečiai. Manoma, kad tokią U.Čaveso reakciją sukėlė JAV valstybės sekretorės Kondolizos Rais kalba Kongrese. K.Rais atkreipė kongresmenų dėmesį, jog šiuo metu Venesuelos režimas kelia vieną didžiausių problemų regione, ir pažymėjo, kad glaudūs Venesuelos režimo ryšiai su Kuba yra ypač pavojingi.

Atsakydamas į tai Venesuelos prezidentas prapliupo prakeiksmais Vašingtonui ir JAV užsienio politiką pavadino „beprotiška“. U.Čaveso pyktį, be abejo, sukėlė tai, kad Vašingtonas ėmė konsultuotis su Vakarų Europos šalių lyderiais dėl neprognozuojamo jo elgesio ir vykdomos politikos, kuri kelia grėsmę stabilumui visoje Pietų Amerikoje.

JAV ir Venesuelos santykiai ypač paaštrėjo po to, kai vasarį Venesuela išsiuntė iš šalies vieną JAV diplomatinės atstovybės pareigūną, kurį apkaltino šnipinėjimu. Savo ruožtu Vašingtonas taip pat pasielgė su vienu Venesuelos diplomatu. Pažymima, kad JAV ir Venesuelos santykiai per visą jų istoriją dar niekada nebuvo tokie blogi. Tačiau Vašingtoną, be abejo, labai erzina tai, kad U.Čavesas aiškiai siekia tapti vienu svarbiausių ne tik Pietų Amerikos, bet ir pasaulio lyderių. Pavyzdžiui, jis labai aktyviai palaiko Irano karingųjų mulų branduolinę programą ir artimiausiu metu ketina aplankyti Teheraną, kur jam rengiamas ypač iškilmingas sutikimas. Be to, U.Čavesas su nepaprastu entuziazmu sveikino Palestinos autonomijoje rinkimus laimėjusią „Hamas“ organizaciją ir jos vadovų pareiškimus likviduoti Izraelio valstybę. Kol kas Jungtinėms Valstijoms nelabai sekasi sukurti bendrą frontą bandant pristabdyti įsismarkavusį „revoliucionierių“ U.Čavesą. Pirmiausia Ispanijoje, tradiciškai palaikančioje gerus santykius su Karakasu. Jeigu buvęs Ispanijos premjeras dešinysis politikas Chosė Marija Aznaras nepraleidžia progos kritikuoti Venesuelos diktatorių ir priminti apie jo keliamą pavojų regiono stabilumui, tai dabartinis premjeras socialistas Ch.Sapateras vengia ir neskuba kritikuoti U.Čaveso diktatūros.

Bet ir šiam F.Kastro bičiuliui nebus taip lengva įvykdyti savo grasinimus nutraukti naftos tiekimą Jungtinėms Valstijoms. Šiuo metu JAV iš Venesuelos importuoja 15 proc. joms reikalingos naftos. Tačiau tie 15 proc. sudaro pusę visos Venesueloje išgaunamos naftos – 3,2 milijonų barelių. Kad ir ką kalbėtų U.Čavesas, besigiriantis, kad daugelis pasaulio šalių prašo jo parduoti daugiau naftos, surasti naujas „juodojo aukso“ rinkas būtų ne toks jau paprastas dalykas. Negalima pamiršti ir to, jog šių metų pabaigoje Venesueloje turėtų įvykti prezidento rinkimai. Todėl vargu ar „revoliucionierius“ U.Čavesas gali ryžtis netekti naftos dolerių srauto. Ypač dėl jo išreklamuotų socialinių programų vykdymo. O juk tuos rinkimus Venesuelos diktatorius tikisi laimėti. Tiesa, yra pranešimų, kad jis rinkimų reikalais konsultuojasi su Baltarusijos prezidentu A.Lukašenka, turinčiu didelę patirtį, kaip reikia juos organizuoti, kad pergalė būtų garantuota. Jeigu U.Čavesas, pirmą kartą išrinktas Venesuelos prezidentu 1998 metų gruodį, laimėtų ir šių metų rudens rinkimus, tai jis būtų valdžioje iki 2013 metų. Nors jis pats aiškiai užsimena, kad daug naftos turinčią Venesuelą numato valdyti kur kas ilgiau.

Pastaruoju metu U.Čavesas ėmė skelbti, kad karas su Jungtinėmis Valstijomis neišvengiamas, ir todėl sumanė apginkluoti milijoną kariuomenės rezervininkų. Kartu jis paragino kitas Pietų Amerikos kontinento šalis pasekti jo pavyzdžiu ir visuotinai apsiginkluoti bei padaryti galą amerikiečių imperializmui.

„Mes nenorime karo. Padarysime viską, kas įmanoma, kad to išvengtume. Tačiau, kaip visiems žinoma, nori taikos, ruoškis karui“, – pareiškė U.Čavesas savo kas sekmadienį vykstančioje televizijos laidoje „Alio, prezidente!“

Venesuelos prezidentas pabrėžė, kad jau artimiausiu metu į Venesuelą bus atgabenta per 100 tūkstančių Kalašnikovo automatų iš Rusijos, o netolimoje ateityje – ir kitokių lengvųjų ginklų: kulkosvaidžių, granatsvaidžių ir t.t. Beje, kontraktas dėl ginklų tiekimo „pažangiam“ Venesuelos režimui su Maskva buvo pasirašytas dar praėjusių metų pavasarį. U.Čavesas taip pat teigė, kad tų ginklų nepakaks, todėl jis dėsiąs visas įmanomas pastangas, kad apginkluotų ne vieną, o kelis milijonus Venesuelos piliečių ir rezervininkų, vyrų ir moterų. „Jungtinės Amerikos Valstijos turi įsisąmoninti vieną dalyką: jeigu amerikiečiai įžengs į mūsų žemę, tai jiems reikės kariauti ne tik su Venesuelos ginkluotosiomis pajėgomis, bet ir su visa Venesuelos liaudimi“, – sakė Venesuelos prezidentas. Beje, U.Čavesas pabrėžė, kad tokią „visuotinio liaudies karo“ koncepciją sugalvojo ne jis, o didžiausiu Venesuelos prezidento autoritetu laikomas komunistinės Kinijos valdovas Mao Dzedunas.

Apie galimą karinį susidūrimą su JAV Venesuelos „naujųjų komunistų“ prezidentas kalba jau seniai. Tačiau kol kas vykdo tiktai iš savo bičiulio F.Kastro išmoktą propagandinių žodžių karo politiką bei provokuoja diplomatinius skandalus. Neseniai apkaltinęs šnipinėjimu jis išsiuntė iš Venesuelos JAV karinio jūrų laivyno atašė. Aišku, amerikiečiai atsakė tuo pačiu.

Tokiais karingais ir provokuojančiais pareiškimais U.Čavesas aiškiai siekia įtikti ne tiek savo šalies kairiesiems radikalams ir labai palankiai jo atžvilgiu nusiteikusiai Maskvai, kiek rengdamasis dar vienai kovai. Mat šių metų pabaigoje, gruodžio mėnesį, Venesueloje įvyks prezidento rinkimai. O juos laimėti bus ne taip jau paprasta. Įtakingi Venesuelos politikai, verslo atstovai, vidurinioji klasė labai greitai suvokė, kad U.Čavesas savo įvairiausiomis ir komunistinėmis deklaracijomis nieko gera nedavė šalies gyventojams. Kaip ir visose šalyse, kur į valdžią atėjo „progresyvūs“ režimai, vadovaujami tokių populistinių avantiūristų kaip U.Čavesas, jokio gyvenimo pagerėjimo ar ekonominio pakilimo nebuvo. Viskas vyko atvirkščiai. Pakanka tiktai prisiminti buvusį Maskvos draugą, irgi „pažangų“ Čilės prezidentą Salvadorą Aljendę bei panašius. Todėl dabar Venesuelos prezidentas visą kaltę dėl nesėkmių ekonomikoje ir kitose srityse verčia Amerikos „imperialistams“. „Mano pagrindiniu priešu būsimuosiuose rinkimuose taps Jungtinės Amerikos Valstijos. Tai pati galingiausia, pati amoraliausia ir ciniškiausia imperija mūsų planetos istorijoje“, – skelbia U.Čavesas.

Petras KATINAS

© 2006 „XXI amžius“