Aukso veršio garbintojai Kijeve
Kol vyksta įtemptos, daugiausia užkulisinės derybos,
kokia gi partija ar blokas formuos naująją Ukrainos vyriausybę,
ne tik Ukrainos, bet ir pasaulio politikos stebėtojai ir specialistai,
jau nekalbant apie žiniasklaidą, skaičiuoja milžiniškus pinigus,
kurie buvo išleisti rinkimų kampanijai. Visi pripažįsta, jog praėję
Ukrainos Aukščiausiosios Rados rinkimai buvo patys brangiausi atsikūrusios
Ukrainos valstybės istorijoje. Analitikai iš Nacionalinio demokratijos
instituto ir Ukrainos-Kanados fondo Demokratiniai institutai ir
praktika įtakingame verslo laikraštyje Invest gazeta paskelbė,
kad rinkimų kampanijai išleista fantastiška suma 10 milijardų
dolerių. Tai sudaro dvigubą stambiausio Ukrainos metalurgijos koncerno
Krivorožstal kainą arba 7 proc. Ukrainos bendrojo vidaus produkto.
Aišku, 10 mln. dolerių suma atrodo tiesiog beprotiška,
tačiau šių duomenų niekas net nebandė paneigti. Ekspertai tai aiškina
keliomis priežastimis. Pirmiausia tuo, kad per šiuos rinkimus galiojo
tiktai proporcinė sistema. Tai yra visi kandidatai buvo renkami
tiktai pagal partijų sąrašus. O tai vertė regioninius lyderius ir
stambius verslininkus, kurie anksčiau be didelio vargo laimėdavo
rinkimus vienmandatėse apygardose, šį kartą ieškoti sau vietos partijų
sąrašuose. Be to, daugeliui Kučmos mokyklos politikų ir verslininkų
patekimas į parlamentą galėjo nulemti jų politinį išlikimą. Visa
tai atvedė prie to, jog pretendentų į Ukrainos parlamentą atsirado
neregėta gausybė.
Nevalstybinės organizacijos Ukrainos rinkėjų
komitetas vadovas Igoris Popovas dar pernai rudenį pareiškė, kad
Ukrainoje prasidėjo beprecedentė prekyba dėl vietų partiniuose sąrašuose.
Pas partijų vadus plūdo žygeiviai iš regionų su pilnais lagaminais
pinigų, sakė I.Popovas. Geresnė vieta partijų ir blokų sąrašuose
kainavo mažiausiai du milijonus dolerių. Bet tai buvo tiktai pradinė
suma. Dabar niekas negali tiksliai pasakyti, kiek kainavo viena
deputato kėdė. Apie kandidatų į parlamento narius ideologines pozicijas
nėra ko ir kalbėti. Kaip suprasti, pavyzdžiui, tai, jog į kairiųjų
partijų, kurios skelbiasi kovotojomis su kapitalizmu, sąrašus pateko
nemažai tikrų oligarchų. Arba partijų, paskelbusių karą buvusio
prezidento L.Kučmos režimui, sąrašuose atsirado žmonių, kurie sukiojosi
L.Kučmos aplinkoje, pavardės.
Labiausiai tikėtina, jog didžioji dalis šešėlinių
pinigų atsidūrė partijų kasose. Tam buvo visos prielaidos. Mat šių
metų rinkimuose buvo panaikintas rinkimų fondų limitas. Tai ir lėmė,
kad daugiau nei du kartus išaugo dargi oficialių politinių reklamų
kainos. O ką jau kalbėti apie kainas televizijų reklamose. Pasak
Ukrainos televizijos kompanijų atstovų, jeigu būtų buvę transliuojami
visų, pageidavusių pakliūti į parlamentą, reklaminiai klipai, tai
kitoms laidoms nebūtų likę nei laiko, nei vietos. O kur dar Kijevo
ir kitų miestų gatvėse kandidatų dalytos dovanos šokolado plytelės,
bilietai į kiną ir teatrus, įvairiaspalviai šalikėliai ir t.t. Neliko
nuošalėje ir vyriausybė, paskelbusi ištisą paketą fantastiškiausių
pažadų gyventojams.
Ekspertai įspėjo, jog auksinis lietus baigsis
iškart po rinkimų. Pirmuoju, verčiančiu suklusti, signalu tapo vyriausybės
spendimas peržiūrėti bendrojo vidaus produkto augimo tempus mažėjimo
linkme. O Nacionalinio banko tarybos pirmininkas Valerijus Grecas
pareiškė apie galimos finansinės krizės pavojų, kurį sukėlė priešrinkiminė
destabilizacija ir finansiškai nerealūs vyriausybės pažadai socialinėje
sferoje.
Petras KATINAS
© 2006 XXI amžius
|