Čečėnų interneto svetainė gujama iš visur
Česlovas IŠkauskas,
Politikos apžvalgininkas
Čečėnų kovotojų proveržis į virtualią erdvę, kaip
ir visa kova už nepriklausomybę, ypač paaštrėjusi 1994-aisiais Rusijai
pradėjus karą Kaukaze, taip pat nėra lengvas. Rusijos specialiosios
tarnybos daro viską, kad jų interneto svetainė www.kavkazcenter.com
nerastų pastovios dislokacijos vietos, persekioja serverių savininkus,
daro spaudimą tų valstybių teisėsaugos organams, kad vadinamasis
separatistų ir teroristų portalas apskritai išnyktų iš nerealiosios
erdvės. Tokiu būdu jis migruoja per artimojo užsienio šalis
Lietuvą, Estiją, Suomiją, Švediją...
Stokholmas nusileido Maskvai
Neseniai buvo pranešta, kad Rusijos ambasada Švedijoje
kreipėsi į šios šalies vyriausybę kaltindama savo serverius čečėnų
portalui suteikusią švedų agentūrą nuolaidžiaujant prievartos kurstymui
ir terorizmo propagandai. Gegužės 5-ąją tarptautinio prokuroro Stokholme
Haakano Rosvalo sprendimu dalis serverių, aptarnaujančių minėtą
čečėnų interneto svetainę, buvo konfiskuota. Prokuroras spręs, ar
bylą perduoti Švedijos teismui. Bet kompanijai PRQ jis pareiškė
turįs teisę atlikti tokius veiksmus nesikreipiant į teismą, jei
kaltinimai yra kriminalinio pobūdžio. Jeigu prokuroras ir nesikreips
į teismą, serveriai gali būti konfiskuoti.
Sunku pasakyti, kokie motyvai paskatino Švedijos
vyriausybę, garsėjusią nepriklausoma pozicija remiant Čečėnijos
kovą už savo nepriklausomybę, nuolaidžiauti Maskvos reikalavimams.
Viena aišku Rusijos specialiosios tarnybos, nuo SSRS laikų kuruojamos
buvusio KGB bendradarbio ir dabartinio šalies prezidento, pasiekia
tolimiausias šalis, jau nekalbant apie kaimynines, kad bet koks
čečėnų kovotojų žodis, kviečiantis priešintis okupantams, būtų užslopintas.
Lietuvoje įsikišo VSD
Tą pačią dieną jų interneto svetainė savo skaitytojus
informavo, kad ši informacija prieinama Lietuvoje esančiuose serveriuose
adresu www.kavkazcenter.net .
Nėra tikslių duomenų, kada šis portalas pradėjo
veikti. Enciklopedinė tarptautinė svetainė Vikipedia praneša,
kad Kavkaz Center (http://www.kavkazcenter.com/) yra kontroversiškai
pagarsėjusi naujienų svetainė, daugiausia pateikianti informaciją
apie Čečėniją ir Rusijos bei čečėnų separatistų konfliktą Kaukaze.
Kurį laiką ji buvo transliuojama iš serverio Lietuvoje, tvirtina
Vikipedia. Tai užtraukė Rusijos nemalonę, nes svetainėje pateikiami
faktai, prieštaraujantys Rusijos politikai Kaukazo regione. Galiausiai
svetainė buvo uždaryta ir iškelta byla, o serverį paėmė tam įgaliojimų
be teismo sprendimo neturėjęs VSD. Kitas skandalas kilo tada, kai
svetainę į savo namus Seimo viešbutyje Vilniuje norėjusiam perkelti
ir tokiu būdu nuo VSD veiksmų iki teismo sprendimo ją apginti parlamentarui
neva buvo nukirptas interneto kabelis.
Svetainės priešininkai kaip argumentu, kodėl ją
reikia uždaryti, rėmėsi Rusijos teroristu paskelbto Čečėnų lauko
vado Šamilio Basajevo grasinančiu pareiškimu, pateiktu svetainėje,
kurio pats faktas neva daro šią svetainę teroristine, taip pat keliomis
radikaliomis svetainės forume išsakytomis komentatorių mintimis.
Tuo tarpu svetainės šalininkai teigė, kad visos informavimo priemonės
skelbia teroristų ir nusikaltėlių žodžius, ir niekas jų už tai niekur,
išskyrus Rusiją ir kitas nedemokratines šalis, neuždaro, kad Kavkazcenter
tėra naujienų svetainė, kad radikalių minčių apstu daugumoje lietuviškų
forumų, bet jos netrinamos ir už jas niekas nieko nepersekioja.
Kas papiktino Kremlių?
Kaip rašė laikraštis Slaptai, 2003 metų pradžioje
Rusijos specialiosios tarnybos, vadovaujamos tuometinio vyriausiojo
Rusijos prezidento propagandininko Sergejaus Jastržembskio, sugebėjo
uždaryti čečėnų nepriklausomybininkų Estijoje veikusį internetinį
leidinį. Tada oficialusis Kremlius pareiškė griežtą protestą, ir
oficialusis Talinas atsitraukė Estijos specialiosioms tarnyboms
buvo duotas įsakymas panaikinti visus čečėnų nepriklausomybininkų
portalus. Bet tuomet portalas susirado užutėkį Lietuvoje. Dar po
kelių savaičių jis jau veikė savarankiškai.
Kavkazcenter tapo vėl prieinamas skaitytojams
2003 m. gegužės 14-ąją. Jo oficialusis redaktorius Jusufas Ibrahimas.
Gegužės 15-ąją jis davė interviu opoziciniam Ukrainos leidiniui
Novini Ukraini. Komentuodamas Rusijos prezidento V.Putino pareiškimus
dėl čečėnų smogikams suteikiamos amnestijos, J.Ibrahimas pareiškė,
kad amnestija Čečėnijos teritorijoje neturi jokios galios, be to,
čečėnai anksčiau ar vėliau suims patį V.Putiną, kuris, pasak čečėno
J.Ibrahimo, tegul nesitiki pasigailėjimo. Tai galutinai papiktino
Kremlių.
Beje, 2003 m. balandžio 25 d. čečėnų mirtininkų
brigados vadas Abdulachas Šamilis Abu Idris perdavė šiam internetiniam
leidiniui savo komentarus dėl Rusijos Valstybės Dūmos deputato Sergejaus
Jušenkovo žmogžudystės. Jis atskleidė nusikaltimo užkulisius, kaip
ir papasakojo tragedijos Nord-Ost detales ir pagrindinius kaltininkus.
Tokios tiesos negalėjo likti be Rusijos FST dėmesio.
Ilgas teismų maratonas
Išvytas iš Talino čečėnų kovotojų portalas rado
užuovėją Suomijoje. 2005 metų gegužę suomių verslininkas Michaelis
Sturshe suteikė jam savo serverį ir interneto svetainėje leido įkurti
rubriką, kurioje skelbė sąskaitą, į kurią renkamos lėšos čečėnų
kovotojams remti. Tačiau Suomijos parlamento konstitucinė komisija
nusprendė, kad tokiais veiksmais verslininkas pažeidžia šalies pagrindinį
įstatymą, ir po keleto mėnesių bylinėjimosi portalas buvo uždarytas.
Tuomet rugsėjį ta pati svetainės persekiojimo
procedūra pasikartojo į Lietuvą persikėlusiam portalui. 2003-iųjų
birželį Valstybės saugumo departamentas jį jau buvo uždaręs, tačiau
bendrovės Elneta vadovas Rimantas Pašys po ilgo bylinėjimosi laimėjo
nedidelę pergalę: teismas neįžvelgė šioje globoje nieko nusikalstama.
Tiesa, kita teisminė instancija šituo suabejojo. Tik 2005-ųjų rugsėjo
antroje pusėje Konstitucinis Teismas pripažino, kad Kavkaz-center
veiklos nutraukimas buvo teisėtas ir įpareigojo Vilniaus 2-ąjį apylinkės
teismą priimti atitinkamą galutinį sprendimą.
Ir vis dėlto šią interneto svetainę vėl galima
rasti. Tai, kad ją aptarnauja lietuviški serveriai, niekam ne paslaptis.
Galbūt ir Lietuvos vadovai supranta, kad Vilnius negali matuoti
informacijos skleidimo pagal Maskvos jai parankią kovos su terorizmu
matuoklę. Demokratiniame pasaulyje antiteroristinė kova ir kova
už nepriklausomybę turi aiškiai suformuluotas savo sampratas. Vadinasi,
čečėnų kovotojų skleidžiamas žodis, net jei ir tarp jų atsiranda
radikalių raginimų, turi surasti savo viešumo kanalą, nes tai
sudėtinė Čečėnijos išsivaduojamojo judėjimo iš kolonijinės priespaudos
dalis. Demokratinės visuomenės tokią kovą be išlygų remia.
© 2006 XXI amžius
|