Čekijos rinkimus nežymiai laimėjo dešinieji
|
Pilietinės demokratijos partijos
vadovas Mirekas Topolanekas
|
Po dvi dienas trukusių rinkimų, kurie baigėsi
šeštadienį, Mireko Topolaneko vadovaujama Pilietinės demokratijos
partija surinko 35,4 proc. balsų ir tapo didžiausia partija parlamente.
Antroji vieta atiteko trečiosios kadencijos siekiančiai ministro
pirmininko Jiržio Paroubeko vadovaujamai Socialdemokratų partijai.
Remiantis Čekijos statistikos tarnybos paskelbtais oficialiais duomenimis,
už ją pasisakė 32,32 proc. rinkėjų. Socialdemokratams atiteks 74
vietos parlamente, o komunistų partijai - 26. Komunistų partija,
surinkusi 12,81 proc. balsų, užėmė trečiąją vietą, tačiau jų populiarumas
smarkiai krito, palyginti su 2002 metų rinkimais, kai už juos balsavo
18,51 proc. šalies rinkėjų. Už Krikščionis demokratus savo balsą
atidavė 7,22 proc. rinkėjų, o Žaliųjų partija, gavusi 6,3 proc.
rinkėjų balsų, į parlamento rūmus įžengs pirmą kartą.
Remiantis oficialiais rinkimų rezultatais, Pilietinės
demokratijos partija parlamente laimėjo 81 vietą, o jų sąjungininkai
Krikščionys demokratai - 13. Tikintis, kad juos palaikys šeši Žaliųjų
deputatai, dešinysis blokas parlamente gali užsitikrinti daugiausia
100 balsų. Žalieji sakė neisiantys į koaliciją su komunistų partija.
Abi didžiosios partijos atmetė galimybę sekti Vokietijos pavyzdžiu
ir suformuoti didžiąją koaliciją. Nors Pilietinės demokratijos partija
laimėjo rinkimus, jos laukia sunkus uždavinys suformuoti vyriausybę,
nes dešiniojo ir kairiojo sparno partijos 200 vietų žemuosiuose
parlamento rūmuose pasidalijo po 100 vietų.
Prieš pat rinkimus socialdemokratai įsivėlė į
kelis skandalus: jiems teko smarkiai gintis, kai aukštas policijos
pareigūnas pareiškė, jog J.Paraubekas, kartu su vidaus reikalų ministru
ir policijos vadais, trukdė tirti nužudymo ir korupcijos bylą, į
kurią galėjo būti įsipainioję ir aukšti Socialdemokratų partijos
asmenys.
Čekijoje, kur prisiminimai apie sovietų režimą
dar nenugrimzdo praeitin, būgštavimai dėl komunistų sugrįžimo į
valdžią paskatino dar aktyviau agituoti rinkėjus pasirinkti dešiniojo
sparno partijas. Rinkėjų aktyvumas siekė 65 proc. ir buvo didesnis
nei 2002 metais, kai balsuoti atėjo tik 58 proc. balso teisę turinčių
šalies gyventojų.
© 2006 XXI amžius
|