„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2006 m. birželio 7 d., Nr. 10 (126)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Genocidas

Dr.Rūta GAJAUSKAITĖ

Susižavėjimą “taikinguoju atomu” pakeitė visuotinis siaubas po avarijos Černobilyje. Tik dabar sužinome, kad radioaktyvusis aplinkos užteršimas buvo 400-500 kartų didesnis negu po bombos Hirosimoje susprogdinimo. Kadangi apie sergamumą ir mirtingumą duomenų vis dėlto nėra, logiška manyti, kad ir nukentėjusių bei aukų turėtų būti tiek pat kartų daugiau. Hirosimos 150 tūkst. aukų, padauginę iš 400-500 kartų, gauname apie 70-75 milijonus. Bet apie tai jau 20 metų tylima – geležinė uždanga dar slepia sovietinio genocido vieną etapą. Tačiau po Jelcino pergalės buvo paviešinti 40 SSKP CK protokolų Černobylio avarijos klausimu, pagal kuriuos galima konstatuoti taip: akivaizdžiai pratęstas sovietinis tautų genocidas nuo raudonojo teroro, bado Ukrainoje ir gulago iki Černobylio avarijos. Jau žinomą genocido SSRS šimtamilijoninį aukų skaičių turėtume padidinti iki 170 milijonų. Maža to, reikėtų patikslinti nukentėjusių teritorijų ribas bei radiacijos intensyvumą, nes dar ir šiandien kalbama apie Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos nuostolius, kai didžiausią smūgį gavo Lietuva, Latvija ir Estija.

Tiek sovietinė, tiek persikrikštijusi dabartinė valdžia slėpė ir šiandien dar slepia bei slėps ateityje tikrąją padėtį, kad nereikėtų atsakyti už įvykdytą genocidą ir imtis adekvačių priemonių esamai būklei taisyti, o ypač — žalai atstatyti. Juk daug šauniau atstatyti Valdovų rūmus ir ant lentelės užrašyti: „Čia iki Černobylio avarijos gyveno lietuvių tauta“, negu apkarpinėti karinį biudžetą žalai kompensuoti.

Šiame straipsnyje pateikta viskas, kas yra žinoma apie šią avariją ir jos sprendimo būdus pagal „Kremliaus išminčių 40 slaptų protokolų“ išviešintą tekstą.

Vien pažvelgus į pateiktus radiacijos paplitimo žemėlapius, aišku, kad pirmąsias keturias dienas po sprogimo dėl rytinio vėjo krypties didžiausią radiaciją gavo Baltarusija ir Baltijos valstybės. Net 1986 m. balandžio 30 d., pasikeitus vėjo krypčiai, Rusija vis dar nebuvo paliesta, nors tarša jau buvo paplitusi po visą Centrinę Europą ir siekė Skandinaviją, Vokietiją, Prancūziją ir net dalį Italijos. Argi neironiška, kad šios šalys teikė pagalbą Rusijai, kaip nukentėjusiai? Pagal kokią komunistų informaciją „nemuštas ant mušto jojo“?

Tuos žemėlapius gavo ir Z.Vaišvila. Tada pirmieji pakėlė aliarmą švedai. Neįtikėtiną radiacijos padidėjimą fiksavo ir Lietuvos mokslo įstaigos, tačiau neturėjo teisės tų duomenų skelbti. Tik „žalioji banga“ išdrįso iškelti problemą, sustabdė trečiojo Ignalinos AE bloko statybą bei užsibrėžė tikslą – visai uždaryti atominę elektrinę.

Daug tikslesnius žemėlapius turėjo ir Maskva, nes kasdien specialus lėktuvas apskrisdavo teritoriją ir išmatuodavo spinduliavimo intensyvumą. Tačiau jų iki šiolei nepateikė Europai. Argi ne nusikaltimas žmonijai, o ypač Lietuvai, gavusiai 400-500 didesnę dozę nei leidžiama, tačiau jau 20 metų įkyriai nutylima? Ir vis dėl žalos atlyginimo vengimo.

Tik po 1990 metų rinkimų, kai į Aukščiausiąją Tarybą pateko keturi žalieji, buvo pradėta rūpintis Černobylio avarijos pasekmėmis ir jau esamomis aukomis: sudarytas užterštumo žemėlapis, iškovotas tarptautinis pripažinimas, kad nukentėjo (be Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos) ir kitos šalys. Tuo pačiu ir gauta parama – vienas milijardas ekiu (5 milijardai litų) Lietuvai ir po pusę milijardo ekiu Latvijai ir Estijai, kaip perpus mažiau gavusioms radiacijos. Kur dingo ši Europos parama, galėtų išsamiau paaiškinti ekspremjeras G.Vagnorius, nes jokių dotacijų negavo Sveikatos apsaugos ar Aplinkos apsaugos ministerijos, jokių kompensacijų negavo 7 tūkst. Černobylio avarijos likvidatorių, nei specialūs centrai. Tačiau labai įtartinai atrodo G.Vagnoriaus gyrimasis, kad jo Vyriausybė vienintelė nepaliko Lietuvai skolų.

Penki milijardai litų ir visai nustekenta sveikatos apsauga, kai kraujo vėžiui gydyti vaistų tegauna kas penktas vaikas, kai protezų laukiama eilėje ketverius-penkerius metus, kai medikų atlyginimai išvarė geriausius specialistus į užsienį. Jau visai nekalbant apie profilaktines priemones visiems Lietuvos gyventojams, gavusiems 400-500 kartų didesnę radiacijos dozę nei leistina norma. Ir visai užmirštant, kad avarijos likvidatoriai, prievarta, nuogom rankom, be apsaugos priemonių, užkimšo tuos pragaro vartus.

Penki milijardai – ir viskas tylu, ramu. Štai ką reiškia „geležinė uždanga“ informacijoje. Arba netikra tiesa – nukentėjo kiti, bet ne mes... Jau pasimokė iš „Mažeikių naftos“ – kiek nereikalingo triukšmo, tąsymosi po prokuratūras, teismus. Argi nesiperša mintis, kad prie lietuvių genocido prisideda ir atkurtos Lietuvos valdžia? Štai ką reiškia, kai nebuvo atlikta desovietizacija.

Ignalinos atominė elektrinė

Įtarimą dėl Lietuvos valdžios vykdomo lietuvių genocido sustiprina ir tai, kad, nelikvidavus Černobylio avarijos pasekmių, siekiama išlaikyti branduolinės valstybės įvaizdį ir planuojama vietoj uždaromos statyti naują atominę elektrinę. Nesuskaičiavus avarijos aukų, nuostolio ir kompensacijų, nekreipiant dėmesio į žinomas neigiamas gamtines sąlygas (tektoninė zona), be gamybinio poreikio ir su dideliais materialiniais nuostoliais vietoj pelno.

Susiskaičiuojame: išviešinus „Kremliaus išminčių slaptus protokolus“ išaiškėjo, kad viena efektyviausių „profilaktinių priemonių“ buvo standartų pakėlimas. Visoje SSSR buvo 30-50 kartų padidintos leistinos ribinės normos – ir apšvitinimo kaip nebūta! Užterštą maistą iš apšvitintų regionų įsakyta atskiesti dešimteriopai ir pateikti vartotojams (išskyrus Maskvą), taigi taip paskleidus taršą daug plačiau nei avarijos vieta. O reikėjo tą maistą sunaikinti. Tačiau sutaupyti vieną kitą milijardą svarbiau nei 70-75 mln. gyvybių išgelbėti.

Lietuvoje užterštumo pasekmės buvo išryškintos pagal leukozinį pieną ir gimusių veršiukų 50-80 proc.sergamumą leukoze. Pirmą kartą apie tai buvo prabilta Mokslų akademijos konferencijoje, tačiau pateikti duomenys spaudoje buvo paneigti (remiantis pakeistais normatyvais), drįsę prabilti – represuoti. Nors Gorbačiovo „glasnost“ jau buvo paskelbta, tačiau vietinė valdžia dar „vykdė ir viršijo“ stalininius genocido planus.

Ir šiandien Lietuvoje neviešinami sveikatos bei mirtingumo duomenys, nors, logiškai mąstant, žmogaus vaikas dešimtis kartų mažesnis nei veršis, taigi ir sergamumas leukoze turėtų būti didesnis. Didžiausias nuostolis – gimstamumo sumažėjimas bei išsigimimų padidėjimas. Žinome, kad kas devintas šalies gyventojas – su negalia, kas penktas vaikinas atleidžiamas nuo karinės tarnybos dėl psichinių deformacijų. Tai vis šalutiniai duomenys, kurie tik apytikriai leidžia įsivaizduoti tikrąją padėtį. Tačiau statistiniai duomenys slepiami.

Kai praėjusiais metais įvyko žemės drebėjimas Kaliningrado srityje ir ne bet koks, o penkių balų stiprumo, visi geologai čiupo tektoninių zonų žemėlapius, braižė epicentrus ir nustėrę laukė drebėjimo “aido” Ignalinoje. Bet šį kartą nelaimė „praėjo pro šalį“. O galėjo būti avarija daug siaubingesnė nei Černobilyje...

Atrodytų, tai turėjo būti akivaizdi pamoka valdžios vyrams. Bet ne. Kaip ir 1972 metais, niekas nekreipė dėmesio į mokslininkų pateiktus žemėlapius ir pačioje pavojingiausioje vietoje suplanavo ir pastatė AE. Stalinistai ir siekė tikslo – „Lietuva be lietuvių“. Bet kodėl taip elgiasi nepriklausomos Lietuvos valdžia? Ir vėl planuoja neišvengiamą genocidą. A.Sniečkus, ir tas buvo mielaširdingesnis lietuviams, nes atkakliai priešinosi Maskvos spaudimui statyti AE. Gal dėl to, kad pats gyveno čia ir nebuvo kur pasprukti? Dabartiniai vadai jau išsiparceliuoja turtus, matyt, pirks būstus kur nors Kanaruose, todėl ir nesvarbi Lietuvos ateitis. Nedesovietizuota valdžios sistema ir toliau dirba prieš savo tautą.

Pagal pasaulio valstybių AE energetikos dalį bendros elektros energijos gamyboje Lietuva pirmauja! Jei uždarysime AE, atrodo, kad liksime su žibalinėmis lempomis, be pelno ir gamybos vystymo. Ir dar su šiluminių elektrinių užterštu oru. Taip buvo motyvuojama 1972, taip pat ir šiais metais.

Tačiau ir prieš 30 metų, ir šiandien žinoma, bet slepiama, kad AE dirbs ne Lietuvai, o Kaliningrado karinei bazei, Lukašenkos režimui palaikyti ir broliams latviams. Net elektros linijų iki šiol nėra nutiesta į Lietuvą. Mūsų pramonė naudojasi šiluminių elektrinių elektra ir AE veikla nė kiek nesumažino taršos. Lietuvai visada užteko turimų elektrinių pajėgumų ir be AE. Išvedus sovietų kariuomenę, kartu „išėjo“ ir karinė pramonė iš Lietuvos. Elektros poreikis sumažėjo tris kartus! Taigi rezervų turime 50-100 metų savo pramonei vystyti. O kur dar nenaudojamos Žemaitijos terminių vandenų atsargos, vėjo energija, taupymas. AE lėšos priklauso invalidams žalai atlyginti.

Bet pati akivaizdžiausia neteisybė – tai ekonominio nuostolio dėl AE slėpimas. Jei elektros savikaina yra 10 ct už vieną kilovatvalandę, o mes ją pardavinėjame po keturis centus, tad šešių centų nuostolį padengia Lietuvos vartotojas, mokėdamas po 31 ct už kilovatvalandę. Štai toks „monkės biznis“. Tai Lietuvos skurdinimas, kuris akiplėšiškai slepiamas. Tai karinės rusų bazės vidury Europos rėmimas pigia elektra – štai ką reiškia KGB rezervininko lojalumas Lietuvai – buvusio okupanto rėmimas.

Būtina kuo skubiausiai uždaryti Ignalinos AE ir tuo pačiu nuimti nuostolių dengimo naštą nuo Lietuvos gyventojų pečių. Tada mūsų šiluminių elektrinių elektra mums tekainuotų 15 ct už vieną kilovatvalandę. Apie alternatyvių energijos šaltinių įsisavinimą nedviprasmiškai pareiškė ir Europos Sąjungos energetikos komisaras. Bet valdžia vaizduoja, kad negirdi. Aišku, kad per visokias perpaskirstymo organizacijas iš AE pasipelno dar ir tretieji asmenys. Tai tokia skalsi „melžiama karvė“, kad 250 mln. į vieną pusę ar į kitą – visai nesijaučia. Todėl net tokią ketvirčio milijardo Baltarusijos skolą galima „užmiršti“, ir tylu?

Alternatyva

Tik Žaliųjų partijos dėka per Europos žaliųjų parlamentą Europos Sąjungą pasiekė čia išdėstyti argumentai: Ignalinos AE ekologiškai pavojinga (tektonika), politiškai žalinga (remiama rusų karinė bazė ir A.Lukašenkos režimas) ir ekonomiškai nuostolinga bei Lietuvos gamybai nereikalinga. Ir ES išgirdo žaliuosius bei juos suprato.

Buvo pateiktas ultimatumas: arba AE, arba ES. Nepasižadate uždaryti – nepradedame net derybų. Lietuvos valdžia iškart sutiko. Šiandien, kai Lietuva yra ES ir NATO narė, pradėta šturmuoti naujos AE statybą, nors nė viena sąlyga nepasikeitė: tektoninė zona nedingo, o tik suaktyvėjo, pirkėjai – ta pati rusų karinė bazė ir A.Lukašenka, mūsų pramonei užtenka tris kartus mažesnės nei reikia termoenergetikos galingumo. Ir šių sąlygų niekaip nekeičia tobulesnė naujosios AE technologija. Ji žemės drebėjimų nesustabdys, kainų nepakels ir pirkėjų nepakeis – nėra nutiesta laidų linijų.

Akivaizdu, kad tik ES kategoriški draudimai, o ne rekomendacijos įsisavinti alternatyvias energijos rūšis veikia mūsiškę valdžią.

Apibendrindami istorines, ekologines, politines ir ekonomines žinias galime konstatuoti:

– branduolinė veikla yra pavojinga žmonijai dėl avaringumo, neišspręstų atliekų laidojimo problemų bei AE konservavimo nesuderinamumo su tektonine zona Lietuvoje;

– Lietuvoje neįtvirtinta demokratija, o likusi valdžioje partokratija kelia realią grėsmę, slėpdama tikrąją sveikatos bei genetikos būklę, politinius žaidimus su buvusiais okupantais, ekonominius nuostolius ir ekologinę grėsmę Lietuvai ir visai Europai;

– Lietuvos valdžia nesirūpina mokslininkų atrastų alternatyvių energijos šaltinių įsisavinimu, bet ir toliau planuoja naujos AE statybą, t.y. planuoja naują nusikaltimą prieš savo tautą, lyg dar būtų maža 170 mln. terorizuotų, badu numarintų, gulaguose nukankintų, psichikos ligoninėse suluošintų, kastuvėliais Tbilisyje sudaužytų, Sausio 13-ąją tankais sutraiškytų...

Buvusiems ir nepražuvusiems bei toliau valdžioje esantiems, matyt, diktuoja „didysis brolis“ – žūtbūt Lietuvą palikti be lietuvių! Mūsų valdžia šiandien vėl svarsto energetikos vystymo planus ir vėl planuoja naują AE – lietuvių genocido garantą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija