„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2006 m. birželio 7 d., Nr. 10 (126)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

„Žalioji korta“ europietiškai

Nuo metų pradžios įsigaliojo ES direktyva, pagal kurią leidžiama tam tikroms imigrantų kategorijoms legaliai įsidarbinti bet kurioje Sandraugos šalyje. Kad gautų tokią teisę, užsienietis privalo legaliai išgyventi ir dirbti ne mažiau kaip penkerius metus vienoje iš ES šalių, turėti nuolatinį leidimą darbui, taip pat finansines galimybes išlaikyti šeimą ir sumokėti už būstą. Netrukus turėtų būti priimtas dar vienas dokumentas, kuris, daugelio politikos specialistų nuomone, iš esmės pakeis vieningos Europos imigracinę politiką.

Pirmieji „žaliosios kortos“ principą įgyvendino amerikiečiai. Jo esmė tokia: teisė apsigyventi JAV suteikiama ne visiems norintiems, o tiktai žmonėms, turintiems atitinkamas profesijas, kurių trūksta JAV darbo rinkoje. Politinės imigracijos galimybės tebegalioja, tačiau žymiai ribojama galimybė pakliūti į išsvajotąją Ameriką įvairaus plauko išlaikytiniams. Kasmet specialioje loterijoje 50 tūkst. žmonių išlošia „žaliąsias kortas“. Beje, šis principas suteikė JAV daug naudos. Per daugelį metų JAV gavo daugybę specialistų, kurių trūko darbo rinkoje. Be to, ši sistema parodė JAV koncepcijos, kaip įvairių etnokultūrų „lydymo katilo“, gyvybingumą.

Europa pasuko kitu keliu ir tapti „lydymo katilu“ nelabai nori. Tačiau tai gali būti tiktai laikinas reiškinys. Dėl pastarųjų mėnesių įvykių (pogromai Prancūzijoje, pranašo Mahometo karikatūriniai skandalai, beje, pareikalavę visai nekarikatūriškų aukų, Irano branduolinių projektų grėsmė) kalbos apie imigrantų kultūrinę integraciją pritilo netgi Prancūzijoje, kur tokios integracijos propaguotojai turėjo didelę įtaką. Tačiau kviestis imigrantus vis dėlto reikės. Europos Komisijos prognozėmis, 2006-2015 metais Europoje trūks gydytojų, programuotojų, statybininkų ir dar nemažai kitų profesijų darbuotojų. Prognozuojama, kad 2015 metais toks stygius pasieks 10-20 milijonų žmonių. Praėjusių metų gruodį Europos Komisija pritarė direktyvos projektui, kurį parengė ES juridinių reikalų komisaro Franko Fratinio vadovaujamas aparatas. Direktyvos projekto pagrindą sudaro amerikietiškas modelis, bet skirtumas tas, kad kiekviena ES šalis turi teisę nustatyti, kokios rūšies specialistų jai trūksta, ir pati nustato atitinkamą imigrantų kvotą. Šio dokumento iniciatorių nuomone, pagal šią sistemą atsiras vietos ir tūkstančiams nelegalų, kuriuos Italijos ir Ispanijos krantų apsaugos tarnybos nuolat pagauna Viduržemio jūroje. Atsiras punktas, skirtas sezoninių darbininkų kategorijai, kurių nuolat trūksta Europos šalių žemės ūkiui. Tai pirmiausia vaisių ir daržovių surinkėjai. Tokiems siūloma įvesti ilgalaikes vizas suteikiant teisę daugkartiniam įvažiavimui. Tačiau manoma, kad daugelis iš tokių nelegalų, triūsiančių Europos fermerių laukuose, šiltnamiuose ir plantacijose, neįsiregistruos, bijodami, kad kitą kartą vizų negaus.

Kad Europos Komisijos direktyva įsigaliotų, ją turi patvirtinti visos ES valstybės. Europos Komisija mano, kad ES šalys savo nuomonę apie tokį projektą oficialiai pareikš dar šiais metais. Manoma, kad didelių problemų tuo klausomu neiškils. Pirmiausia todėl, kad pirmenybė ieškoti ir susirasti darbo suteikiama Europos Sąjungos valstybių piliečiams.

P.K.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija