Naujojo šaltojo karo pradžia?
Petras KATINAS
Po žinomos JAV viceprezidento Diko Čeinio kalbos
Vilniaus tarptautiniame forume Bendra vizija bendrai kaimynystei
iš visų pusių pasigirdo samprotavimų, jog JAV ir Rusijos santykiai
blogėja tiesiog akyse. JAV viceprezidento išreikštas susirūpinimas,
kad demokratiniai procesai Rusijoje sustojo, ne vienintelis aukštų
JAV pareigūnų pastarojo meto reiškiamas susirūpinimas dėl Kremliaus
vykdomos agresyvėjančios politikos, atvirai reiškiamų Maskvos imperinių
ambicijų, jos parama Iranui ir kitiems odioziniams režimams. JAV
Kongrese ir Senate pasigirdo balsų, kad reikia pašalinti Rusiją
iš didžiojo aštuoneto. Ir tokių balsų vis daugėja. Neseniai Vašingtone
paskelbtas Tarptautinių santykių tarybos pranešimas gana reikšmingu
pavadinimu: Neteisingas Rusijos kelias: ką gali ir privalo padaryti
JAV. Aukšti Kremliaus pareigūnai irgi teigia, kad Rusija susirūpinusi
blogėjančiais Maskvos ir Vašingtono santykiais. Be abejo, šis klausimas
bus svarstomas liepos mėnesį Sankt Peterburge įvyksiančiame V.Putino
ir Dž. Bušo susitikime, kai vyks Didžiojo aštuoneto šalių lyderių
susitikimas.
Tačiau Kremlius iškart pareiškė, jog iš anksto
suderinta G-8 susitikimo darbotvarkė nebus keičiama, ir jeigu Dž.Bušas
panorės kalbėti apie Rusijos spaudimą kaimyninėms šalims, konkrečiai,
Gruzijai ir Moldovai, tai jis galės padaryti neformaliuose pokalbiuose
su V.Putinu.
Žiniasklaidoje pasipylė imperinių ir revanšistinių
straipsnių lavina, kuriuose raginama baigti nuolaidžiauti JAV, parodyti
amerikiečiams jų vietą. Nepaliaujamai liaupsinama naujųjų Rusijos
strateginių raketų galybė ir netiesiogiai raginama panaudoti visokias
bulavas ir topolius.
Rusijos, tiksliau, Kremliaus, poziciją bene geriausiai
išreiškė žinomas imperininkas Geopolitinių problemų akademijos viceprezidentas
generolas pulkininkas Leonidas Ivašovas. Štai ką kalbėjo generolas
savo interviu Rusijos dienraščiui Komsomolskaja pravda:
Leonidai Grigorjevičiau, JAV karinės bazės atsirado
Rumunijoje ir Bulgarijoje, ar Rusija spaudžiama?
Atsisakykime pagaliau iliuzijų: subyrėjus SSRS,
Vakarų ir Rusijos priešprieša nepradingo. Skirtumas tas, kad ši
priešprieša įgavo kitas formas. Valdant Jelcinui ir Putino valdymo
pradžioje rusai juos visiškai tenkino, nes klusniai vykdė amerikiečių
valią. Bet kai tiktai pradėjome kalbėti apie savo užsienio politikos
nepriklausomumą, vėl išgirdome JAV grūmojimus.
Amerikiečiai kritikuoja Rusiją dėl atsitraukimo
nuo demokratijos...
Nusispjaut jiems į tą demokratiją. Kaip įprasta,
bet kuri šalis, besipriešinanti amerikiečių agresijai, bemat paskelbiama
JAV priešu.
O asmeninė V.Putino ir Dž.Bušo draugystė?
Amerikiečių politologas Nikolas Spaikmanas rašė,
kad per penkių tūkstančių metų žmonijos istoriją nebuvo atvejo,
kai politinių lyderių draugystė sukurtų ilgalaikę sąjungą.
Tai su kuo patartumėte draugauti kovoje su amerikiečiais?
Dabar yra puiki galimybė apsidairyti aplink ir
nukreipti žvilgsnį į Rytus. Galima užmegzti laikinus sąjunginius
ryšius su Kinija, Indija ir Vietnamu. Būtina ieškoti sąjungininkų
ir islamo pasaulyje.
Jūs turite galvoje Iraną?
Ginti Teheraną reikia iki paskutiniųjų. Rusija
ir taip jau atidavė Serbiją ir Iraką. Mes vis traukiamės. Jeigu
Rusija atiduos ir Iraną, tai kitu taikiniu taps pati. Turime veikti
labai greitai. Jie įkurs savo bazes Bulgarijoje ir Rumunijoje, o
Rusija turi pripažinti Abchazijos nepriklausomybę.
Bet tai reikštų atvirai eiti į konfliktą su
JAV?
Rusija dabar nebepriklauso nuo amerikiečių: nei
nuo Bušo šlaunelių, nei nuo tampeksų. Savų, jeigu reikės, pasigaminsime.
Tai jie priklausomi nuo Rusijos. Jiems reikalinga rusiška nafta
ir Rusijos balsas JT Saugumo Taryboje.
Bet ar panorės rusai vėl gyventi už geležinės
uždangos?
Jeigu mums uždarys Vakarų rinkas, Rusija atras
jas Rytuose. Europa pirmoji uždus be rusiškų dujų ir naftos.
* * *
Tuo tarpu kitas Rusijos politikos analitikas JAV
ir Kanados instituto direktoriaus pavaduotojas Viktoras Kremeniukas
sakė nemanąs, kad iš Vakarų padvelkė šalčiu. Profesorius primena,
jog tie laikai, kai Rusija ir Amerika buvo lygios pagal savo galią,
jau praėjo. Todėl Rusijai JAV atžvilgiu reikia elgtis labai korektiškai,
pabrėžė prof. V.Kremeniukas.
Pateikiame statistinius duomenis.
Gyventojų skaičius: Rusija 143 mln. žmonių,
JAV 298 mln.
Branduolinių galvučių skaičius: Rusija 4399,
JAV 5966.
Bendras vidaus produktas 2005 m.: Rusija 774
mlrd. dolerių, JAV 12500 mlrd. dolerių.
Dalis pasaulio ekonomikoje: Rusija 1,2 proc.,
JAV 30,6 proc.
Karinės išlaidos 2006 m.: Rusija 23 mlrd. dolerių,
JAV, įskaitant išlaidas Irake, 670 mlrd. dolerių.
Skaičiai išties gana įspūdingi. Ypač dėl dalies
pasaulio ekonomikoje ar Bendrojo vidaus produkto.
© 2006 XXI amžius
|