Lietuvos krikščionys demokratai: laikas padėti
kitiems
|
Eduardo Frėjaus fondo
prezidentas dr. Jan P.R.M.
van Laarhoven skaito pranešimą
|
Birželio 3-4 dienomis Vilniuje įvyko tarptautinė
konferencija Rinkimų Baltarusijoje svarba europinei dimensijai.
Renginį, kuriame dalyvavo dviejų didžiausių
Baltarusijos opozicinių partijų Baltarusijos nacionalinio fronto
bei Jungtinės pilietinės partijos atstovai (BNF tarybos nariai
Andrej Sarotnik bei Valancina Sviackaja, JPP vicepirmininkas Jaraslav
Ramančiuk ir kiti), Gruzijos krikščionių demokratų sąjungos tarptautinio
komiteto vadovas Paata Šešelidzė bei dalyviai iš Lietuvos ir Olandijos,
organizavo Lietuvos krikščionys demokratai kartu su Eduardo Frėjaus
fondu.
Konferencijos metu parengtas deklaracijos projektas,
kuriame griežtai pasisakoma prieš totalitarinį režimą Baltarusijoje
ir reikalaujama informacijos laisvės bei krikščioniškomis vertybėmis
paremtos demokratijos. Taip pat akcentuojama, kad reikalinga parama
užsienyje veikiančioms Baltarusijos švietimo institucijoms bei Baltarusijos
piliečiams, besimokantiems užsienio universitetuose. Prašoma aktyvesnio
tarptautinio bendradarbiavimo pilietiniu bei kultūriniu lygmeniu,
vizų režimo supaprastinimo, tarptautinės paramos siekiant politinių
kalinių Baltarusijoje išlaisvinimo.
Ši konferencija tai jau ne pirmas Lietuvos
krikščionių demokratų ir prie Olandijos krikščionių demokratų partijos
įkurto Eduardo Frėjaus fondo bendras renginys.
Eduardas Frėjus (kurio vardu pavadintas fondas)
buvo vienas iš Čilės krikščionių demokratų partijos įkūrėjų. Jis
daugybei žmonių pasaulyje tapo kovos už demokratiją, žmogaus teises
ir socialinį teisingumą simboliu.
Konferencijoje dalyvavęs Eduardo Frėjaus fondo
prezidentas dr. Jan P. R. M. van Laarhoven mielai sutiko atsakyti
į keletą klausimų.
Eduardo Frėjaus fondas kartu su Lietuvos krikščionimis
demokratais jau ne vienerius metus vykdo projektus Lietuvoje. Kokius
teigiamus pokyčius matote Lietuvos demokratėjimo procese?
Nesu tikras, kad realiai galiu įvertinti demokratijos
pokyčius Lietuvoje, tačiau matau, kad tokia partija, kaip Lietuvos
krikščionys demokratai, atsakingai dirba demokratizacijos linkme.
Turiu galvoje, kad dabar jie yra konstruktyvioje opozicijoje. Taip
pat jie dirbo kartu su kitomis partijomis, kad palengvintų Lietuvos
stojimą į Europos Sąjungą.
LKD energingai remia kitų šalių demokratėjimo
procesą. Vėlgi daug demokratijos reiškinių vyksta būtent čia, šioje
konferencijoje. Tai galima matyti iš to, kaip žmonės dalyvauja.
Manau, kad yra ne tik prisitaikymas prie to, ką pranešėjai kalba,
bet ir daugybė diskusijų, kritiškų vertinimų ir pan.
Šiuo metu Eduardo Frėjaus fondas kreipia žvilgsnį
į kitas posovietines šalis, tokias kaip Gruzija ar Baltarusija.
Ar manote, kad Lietuvoje visi darbai jau nuveikti ir kad vidinės
demokratijos plėtrai Lietuvoje jau nebereikia Europos partnerių
palaikymo?
Mūsų fondas įsteigtas 1990 metais, ir nuo tada
dirbome su Centrinės ir Rytų Europos šalimis, visų pirma kreipdami
dėmesį į Centrinę Europą: Baltijos šalis, Lenkiją, tuometinę Čekoslovakiją,
Vengriją ir t.t. Galiausiai nusprendėme, kad nuo pirmojo mūsų atvykimo
padėjome visas pastangas padaryti tai, kas įmanoma, ir kad dabar
viskas priklauso nuo pačių šalių ir politinių partijų. Turiu galvoje,
kad gali būti pokyčių poreikis, bet manau, kad visos naujosios ES
valstybės narės yra pakankamai išmintingos, kad galėtų daryti sprendimus
pačios ir rasti pajėgų tobulėti taip, kaip mes patys daugybę metų
darome.
Mes manome, kad visiems reikia tobulėti. Matome
ir jus tame pačiame tobulėjimo kelyje. Dabar jūs esate rimti partneriai
Europoje.
Ši konferencija rodo, kad Eduardo Frėjaus fondas
mato Lietuvos krikščionis demokratus kaip partnerius siekiant demokratijos
sklaidos visame posovietiniame regione. Jūsų nuomone, kokie yra
Lietuvos krikščionių demokratų uždaviniai plėtojant Eduardo Frėjaus
fondo idėjas?
Manau, reikėtų šnekėti ne apie Eduardo Frėjaus
fondo idėjas, bet apie bendras laisvės ir demokratijos idėjas iš
krikščioniškosios demokratijos perspektyvos. Lietuvos krikščionys
demokratai, ir tai nebuvo mūsų primetimas, bet jie tai pasiūlė,
veikia kaip tarpininkai siekiant demokratijos vystymosi.
Mano manymu, ką jie gali padaryti, tai perduoti
savo patirtį, papasakoti apie krikščioniškąsias vertybes. Padėti
Baltarusijos žmonėms suvokti savo pačių istoriją, savo nacionalinį
identitetą. Aš aiškiai supratau iš pirmojo pranešimo ir diskusijų,
kad toje srityje reikės nudirbti didelį darbą. Galvoju, kad LKD
turėtų paklausti baltarusių, ko jiems reikėtų siekiant pasiruošti
demokratijai, jei ji Baltarusijoje atsirastų artimoje ateityje.
Klausimas kaip krikščioniui demokratui. Jūsų
manymu, kokių vertybių labiausiai reikia dabarties politikoje?
Prisimindamas tai, ką mokiausi ir patyriau, kai
pats apie 1982 metus įstojau į Olandijos krikščionių demokratų partiją,
išskirčiau šias keturias vertybes:
Solidarumą jūs esate čia ne tik dėl savęs, bet
ir dėl kitų žmonių, kurie galbūt nėra tokie stiprūs kaip jūs.
Teisingumą tai garbingumas, įstatymo valia,
gera, tradicijomis paremta sistema.
Valdymą jūs negrobiate to, kas yra šiame pasaulyje,
bet naudojate tai ir rūpinatės, kad tuo galėtų pasinaudoti ir po
jūsų ateinančios kartos. Vadinasi, jūs neprisidedate prie aplinkos
užterštumo ir t.t.
Atsakomybės pasidalijimą kiekvienas turi asmeninę
atsakomybę. Pavyzdžiui, atsakomybę lavintis, atsakomybę įnešti savo
darbo jėgos ar savo intelekto indėlį į visuomenės gyvenimą.
Kaip žinome, tarp valstybės ir individo yra dar
nevyriausybinės organizacijos piliečiai turi organizuotis ginti
bendrus interesus.
Kęstutis Danielius Rimkevičius
© 2006 XXI amžius
|