Jau ir bulgarai – „priešai“

Bulgarijos sostinėje Sofijoje įvykęs neformalus NATO valstybių užsienio reikalų ministrų susitikimas nebuvo vien tiktai paprastas planinis renginys, diskusija apie Šiaurės Atlanto bloko problemas ir uždavinius. Pirmiausia todėl, kad buvo priimti du sprendimai, kuriems ištisą dešimtmetį priešinosi Rusija.

Sofijoje su NATO valstybių kolegomis tarėsi ir Rusijos bei Ukrainos užsienio reikalų ministrai Sergejus Lavrovas ir Borisas Tarasiukas. Abu jie į Bulgarijos sostinę atvyko visiškai skirtingais tikslais. Rusijos ministras S.Lavrovas įrodinėjo NATO ministrams, kad nėra absoliučiai jokios būtinybes Aljanso plėtrai į Rytus. Savo ruožtu B.Tarasiukas siekė, kad Ukraina kuo greičiau būtų pakviesta į Aljansą. Ir nebuvo apviltas: Kijevas ir Tbilisis buvo „pastatyti į eilę“ po Albanijos, Kroatijos ir Makedonijos. Aukšti NATO pareigūnai pažymėjo, kad Ukrainos ir Gruzijos eilė ateis maždaug po dvejų metų. Per tą laikotarpį, kaip sakė NATO generalinis sekretorius Jaapas de Chopas Scheferis, Aljansas dėmesingai stebės pretendentų pasirengimą tapti Šiaurės Atlanto aljanso nariais. B.Tarasiukas užtikrino generalinį sekretorių, jog Ukraina kruopščiai vykdys visus reikalavimus. „Mūsų tikslas tapti NATO nare nesikeičia, ir mes tikimės būti pakviesti į Aljansą jau 2008 metais“, – sakė B.Tarasiukas. Scheferis tam visiškai pritarė. Atsakydamas į žurnalistų klausimus, kada Ukraina galės rimtai kalbėti apie Aljanso bazes savo teritorijoje, B.Tarasiukas atsakė: „Tai, žinoma, hipotetinis klausimas. Bet apie tai bus galima rimtai kalbėti ne anksčiau kaip 2010 metais“.

Tuo tarpu derybos su Bulgarija dėl NATO bazių jau baigtos. JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais viešėdama Sofijoje pasirašė susitarimą dėl amerikiečių karinių bazių Bulgarijoje. Kaip skelbia JAV ir Bulgarijos laikraščiai, Bulgarijoje bus dislokuota iki 2,5 tūkst. amerikiečių karių. Atsakydama į nuolat ją atakavusių Rusijos žurnalistų klausimus, ar JAV numato pasinaudoti Bulgarijos aerodromais karinėms operacijoms Irake, K.Rais konkrečiai neatsakė, bet leido suprasti, kad taip gali būti.

Tuo tarpu Bulgarijos analitikai pabrėžia, kad Vyriausybės sprendimas leisti įkurti amerikiečių karines bazes yra tam tikras saugiklis subalansuojant Rusijos ekonominį skverbimąsi į Bulgarijos teritoriją. Rusijos užsienio reikalų ministro S.Lavrovo ir net paties V.Putino aiškinimai, kad rusiška nafta ir dujos tėra tiktai verslas, kaip ir Bulgarijos strateginių įmonių supirkinėjimas, neįtikina netgi kairiosios pakraipos bulgarų politikų.

Šiuo metu Bulgarijos parlamente aktyviai svarstomas klausimas, ar amerikiečių bazių atsiradimas nesuteiks Maskvai prielaidų nukreipti savo raketas į Bulgarijos teritoriją. Apie tokią grėsmę susitikime S.Lavrovo klausė ir Bulgarijos prezidentas Georgijus Pyrvanovas. Rusijos užsienio reikalų ministras nuo tiesioginio atsakymo išsisuko. Tik pakartojo seną Kremliaus propagandinę pasaką, kad Amerika iš visų pusių supa Rusiją, o amerikiečių bazių atsiradimas Bulgarijoje ir Rumunijoje esą kelia grėsmę Rusijos saugumui. Žinoma, Rusijos žiniasklaida piktinasi, kaip galėjo taip nedorai pasielgti broliai slavai bulgarai, įsileidę į savo šalį Rusijos priešus.

Petras KATINAS

© 2006 „XXI amžius“