Nauja Maskvos ataka prieš Kijevą

Neseniai Ukrainos Aukščiausioji Rada turėjo priimti sprendimą įteisinti ar uždrausti JAV karinių pajėgų buvimą Ukrainai priklausančiame Kryme. Aiškiai kurstomi Maskvos, Krymo rusai surengė didžiules protesto akcijas, demonstracijas prieš NATO karinių laivų atvykimą dalyvauti daugiašalėse karinėse pratybose. Rusijos Valstybės Dūmoje, jau nekalbant apie žiniasklaidą, pasigirdo raginimai atsiimti „istorinę Rusijos žemę Krymą“.

Tuo tarpu rusų generolai ėmė visais balsais šaukti, kad neva amerikiečiai Kryme kuria savo karinę bazę, kuri kels didžiausią grėsmę Rusijos nacionaliniam saugumui.

Ukrainos prezidentui Viktorui Juščenkai iškilo labai svarbus uždavinys, kaip sutramdyti Krymo Aukščiausiąją Tarybą, taip pat Nikolajevo ir Feodosijos miestų valdžią, kurie priėmė nutarimą paskelbti Krymo pusiasalį „teritorija be NATO“. Tuo nereikia stebėtis, nes Krymo parlamento ir Feodosijos bei Nikolajevo miestų tarybų daugumą sudaro buvusio Maskvos statytinio, pretendento į Ukrainos prezidentus V.Janukovičiaus šalininkai. Jie visais balsais ėmė šaukti, kad dėl amerikiečių kariškių buvimo Kryme Rusijos piliečiai masiškai atsisako vykti į pusiasalio poilsio namus ir sanatorijas, todėl joms gresia vos ne bankrotas.

Paskutiniame savo įsake Ukrainos prezidentas V.Juščenka akcentavo, kad Krymo valdžia, uždrausdama daugianacionalines karines pratybas, viršijo savo įgaliojimus. Taip pat prezidentas pareikalavo Ukrainos vidaus reikalų ministerijos, Saugumo tarnybos nedelsiant imsis priemonių ir išsiųsti iš Ukrainos užsienio šalių piliečius, kurie kelia riaušes Kryme. Visiems aišku, kad V.Juščenka, minėdamas užsienio šalių piliečius, turi galvoje pirmiausia iš Rusijos siunčiamus specialiųjų tarnybų atstovus bei jų nupirktus triukšmadarius.

Tuo tarpu Ukrainos ir Rusijos laikraščiai rašo, kad V.Janukovičiaus partijos bei kitų prorusiškų jėgų parlamentarams labiau rūpi ne NATO kariškių buvimas Kryme, bet apkaltos proceso prieš prezidentą V.Juščenką organizavimas. Prorusiškos jėgos Ukrainos parlamente jau apkaltino prezidentą V.Juščenką „valstybės išdavimu“.

Apskritai politinė padėtis Ukrainoje iki šiol buvo labai įtempta ir neaiški. Po parlamento rinkimų net daugiau nei tris mėnesius nebuvo suformuota naujoji šalies vyriausybė. Ir tik praėjusią savaitę Kijeve susitarta suformuoti „oranžinės“ revoliucijos vyriausybę iš J.Tymošenko bloko, proprezidentinės „Mūsų Ukraina“ ir socialistų partijos. „Mūsų Ukraina“ sutiko įeiti į koaliciją tik tuo atveju, jeigu svarbiausios užsienio reikalų ir gynybos ministerijos vadovų postus užims jos atstovai, siekiantys besąlygiškai integruotis į euroatlantines struktūras.

Petras KATINAS

© 2006 „XXI amžius“