V.Putino benefisas

Petras KATINAS

Praėjusį šeštadienį, popiet, prasidėjo ilgai lauktas ir daug reklamuotas Didžiojo aštuoneto (G 8) lyderių susitikimas Sankt Peterburge. Tiksliau ne pačiame mieste, o jo priemiestyje Strelnoje prie Suomių įlankos, labai prabangiai restauruotuose Konstantino rūmuose. Dar prieš keletą metų šie rūmai buvo tik griuvėsiai, ir, rengiantis šiam susitikimui, atstatyti visu buvusiu gražumu.

Prabanga neapsakoma: visur gėlynai, į Suomių įlanką atplukdytos prabangiausios jachtos, turėjusios sudaryti klestinčios Europos valstybės vaizdą. Iš daugiau kaip 60 valstybių atvykusiems gausiems žurnalistams įrengtas puikus spaudos centras, kelios didžiulės palapines su visomis moderniausiomis ryšio priemonėmis, internetu, kondicionuotu oru.

Pačiame mieste, ypač jo centre – daugybė milicininkų, OMON’o kariškių. Kiemuose stovi sunkvežimiai su specialiųjų pajėgų kariais. Daugelis Sankt Peterburgo gyventojų paliko miestą ir išvyko į vadinamąsias „dačias“, mūsiškai – kolektyvinius sodus. Įmonių vadovams buvo įsakyta netrukdyti savo darbuotojams prašyti kelių laisvų dienų, jeigu tik jie panorės išvykti iš miesto. Prieš G-8 susitikimą vis dar tebeegzistuojančios opozicijos vadovai atsidūrė buvusių sovietinių disidentų padėtyje. Praėjusią savaitę laukiant aukštųjų svečių iš galingiausių ir turtingiausių pasaulio valstybių, opozicija viename Sankt Peterburgo viešbutyje surengė konferenciją „Kita Rusija“. Vienas iš šios konferencijos organizatorių – pasaulio šachmatų čempionas Haris Kasparovas, „Komiteto 2008“ lyderis, kreipėsi į demokratinių G-8 valstybių lyderius ragindamas juos paveikti Rusijos prezidentą, kuris užgniaužia demokratiją Rusijoje. H.Kasparovas laiške Didžiojo aštuoneto šalių vadovams pateikė visą pluoštą faktų, kaip persekiojami opozicijos veikėjai ir prieš juos imtasi tiesioginių represijų. Konferencijos „Kita Rusija“ dalyviai be ceremonijų buvo išmesti iš į Sankt Peterburgą vykstančių traukinių ir lėktuvų. Dalis uždaryti į areštines. Kiti pašaukti į atsargos karių mokymus.

Pats pirmasis į Sankt Peterburgą atvyko JAV prezidentas Džordžas Bušas, kuris bemat susitiko ir vakarieniavo su V.Putinu. Nežinia, ar Baltųjų rūmų šeimininkas vis dar įžiūri Kremliaus šeimininko akyse „ypatingą ugnį“, kaip jis buvo įžiūrėjęs dar 2001 metais. Tuo labiau kad V.Putiną neseniai labai sunervino JAV viceprezidento D.Čeinio kalba Vilniaus konferencijoje. O du senatoriai – respublikonai Džonas Makkeinas ir Džo Libermanas – G-8 susitikimo išvakarėse ragino Dž.Bušą apskritai nevykti į Sankt Peterburgą, jeigu Rusijos prezidentas ir toliau taip grubiai elgsis ne tik su opozicija, bet ir su kaimynais. Dar daugiau, JAV Užsienio politikos centras „Rusija ir Aštuoneto grupė: viršūnių susitikimo vertinimai“ konstatavo, kad V.Putinui valdant demokratijos varžymas tapo nepaneigiamu faktu. JAV Užsienio politikos centras atkreipė dėmesį, kad Rusijos prezidentas ne tik uždėjo apynasrį žiniasklaidai, bet ir faktiškai uždraudė naujų politinių partijų registraciją, praktiškai atėmė galimybę nepriklausomiems kandidatams kelti savo kandidatūras rinkimuose. O prezidento partija „Jedinaja Rossija“ tapo tarsi SSKP įpėdine.

V.Putinas ir jo komanda, atsakydama į tokius priekaištus, pradėjo plačią propagandinę kampaniją pirmiausia didžiojoje užsienio spaudoje. Štai G-8 susitikimo išvakarėse Anglijos leiboristų laikraštis „The Guardian“ paskelbė didžiulį straipsnį „Vakarų rusofobijos veidmainystė ir klaidos“. Jame rašoma, jog dalis Vakarų politikų susirgo rusofobijos liga, be reikalo užsipuola Rusiją, nes ši šalis tiktai atgauna savo buvusią galybę ir turi teisę stiprinti savo įtaką buvusioje sovietinėje erdvėje. Dar daugiau, „The Guardian“ ragina išplėsti Didįjį aštuonetą ir priimti į galingųjų klubą Kiniją, Indiją ir Braziliją.

Pagrindiniai G-8 darbotvarkės klausimai buvo energetinės ir Irano bei Šiaurės Korėjos branduolinių ambicijų problemos. Maskva siekė gauti G-8 lyderių, pirmiausia Dž.Bušo pritarimą Rusijai tapti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) nare. Puikiai žinoma, kad be Vašingtono pritarimo Rusija į PPO nepateks. Atrodo, Dž.Bušas sutiko su tuo, kad Rusija taptų PPO nare, o mainais už tai gavo jos pažadą, kad Kremlius paspaus savo faktišką sąjungininką Iraną dėl Teherano branduolinių užmačių sutramdymo.

Dar prisidėjo vis didėjantis naujojo karo pavojus Artimuosiuose Rytuose. JAV prezidentas pareiškė, kad Izraelis turi teisę gintis nuo „Hisbollah“ radikalų, pagrobusių Izraelio karius ir apšaudančius Izraelio teritoriją iš Libano. V.Putinas teigia, jog pritaria kovai su terorizmu, tačiau, jo nuomone, Izraelis, pradėjęs karinę operaciją Libane, turi ir kitų tikslų.

Bet daugiausia dėmesio G-8 susitikime buvo skirta energetikos klausimams. Prognozuojama, kad per artimiausius 20 metų energijos poreikis pasaulyje išaugs mažiausiai 50 proc. Todėl Vakarai susirūpinę vis labiau stiprėjančiu Rusijos vaidmeniu energetikos srityje bei jos panaudojimu Maskvai siekiant politinių tikslų. V.Putinas užtikrino, kad Rusija „buvo, yra ir bus patikima energijos tiekėja“. Nežinia, ar tuo patikėjo jo partneriai, tačiau jų nuolankumas Kremliaus valdovui pademonstruotas akivaizdžiai. Tačiau svarbiausia, kad Dž.Bušas oficialiai pareiškė, jog Rusijoje gali egzistuoti V.Putino paskelbta „ypatinga“ rusiška demokratija, nes, pasak Dž.Bušo, rusai neturi įprastų demokratinių tradicijų, todėl ir negali būti kitaip. Taigi JAV prezidentas ir kiti G-8 lyderiai faktiškai pripažino V.Putino „reguliuojamą demokratiją“. Neatsitiktinai neseniai atsistatydinęs buvęs V.Putino patarėjas Andrejus Ilarionovas apgailestavo, kad G-7 „didieji“ faktiškai parėmė V.Putino vykdomą demokratijos užgniaužimo politiką. O buvęs Rusijos premjeras Michailas Kasjanovas pridūrė, jog Vakarai susitaikė su Kremliaus vykdomu buvusios SSRS galios sugrąžinimu.

Sankt Peterburgo forume, be Didžiojo aštuoneto lyderių, dalyvavo ir ES lyderiai, Kinijos, Pietų Afrikos Respublikos, Turkijos ir kitų šalių politikai.

Apie G-8 aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus ir galimą jų įtaką pasaulio problemoms kalbėti dar anksti. Tačiau viena aišku: Kremlius dar kartą užliūliavo savo partnerius pažadais ir vėl ėmė diktuoti sąlygas savo partneriams, kurie nuolankiai linkčioja galvas, kaip tai darė Antrojo pasaulinio karo metais JAV prezidentas Ruzveltas, kuris irgi nuolankiai linkčiojo Stalinui. Nekaip nuteikianti tendencija, rodanti, kad demokratiniai Vakarai taip ir neišmoko istorijos pamokų. V.Putinas išdidžiai pareiškė, jog Rusija, nors ir išklausys Vakarų valstybių nuomonę dėl demokratijos įgyvendinimo šalyje, energetinės politikos bei Pietų Osetijos „prisijungimo“ prie Rusijos, bet vykdys savo politiką buvusiojoje posovietinėje erdvėje ne tiktai Gruzijoje, bet ir kitur.

Belieka guostis, anot vieno rusų politologo Maksimo Sokolovo, kad G-7, vėliau G-8 viršūnių susitikimai jau seniai išsigimė į savotišką ritualą, kurio metu jo dalyviai pučia savo plunksnas, fotografuojasi, pietauja ir vakarieniauja prie gausiai nukrautų stalų ir išsiskirsto. Ir niekas tiems susitikimams praėjus jų nebeprisimena. Iš tiesų ar daug kas prisimena, kada ir kur vyko panašūs ritualai anksčiau? Kokie sprendimai juose buvo priimti, net klausti nepatogu – niekas neprisimena, netgi profesionalai politologai.

Vienas Rusijos opozicijos lyderių, ketinantis dalyvauti 2008 metų prezidento rinkimuose, pasaulio šachmatų čempionas H.Kasparovas pareiškė, kad Sankt Peterburge G-8 lyderiai pasirodė tiktai kaip statistai ir faktiškai pritarė V.Putino bei vienpartinei „Jedinaja Rossija“ diktatūrai.

© 2006 „XXI amžius“