„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2006 m. rugpjūčio 30 d., Nr. 14 (130)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Ką svarstė Pasaulio Lietuvių Bendruomenės XII seimas?

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Pasaulyje pasklidę lietuviai,
ypač tose vietose, kur jie jau
seniai apsigyveno ir susibūrė
į tautines organizacijas, turi
savo patalpas susiburti.
Nuotraukoje – Lietuvių tautiniai
namai Los Andžele,
Kalifornijoje (JAV)

PLB ir JAV LB rengia įvairius
susitikimus, šventes. Nuotraukoje –
Pasaulio lietuvių centro Bočių menė.
2002 m. čia vykusio JAV LB Vidurio
vakarų apygardos suvažiavimo
garbės svečiai: (iš kairės) JAV Lietuvių
Bendruomenės Kraštos valdybos
pirmininkas Algimantas Gečys,
Amerikos lietuvių tarybos pirmininkas
Saulius Kuprys, Lietuvos ambasadorius
JAV Vygaudas Ušackas, Lietuvos
generalinis konsulas Čikagoje
Giedrius Apuokas

Pasaulio lietuvių bendruomenę (PLB) sudaro pasaulyje pasklidę lietuviai. Šios bendruomenės susirinkimas, pavadintas seimu, šaukiamas kas treji metai. Anot praėjusios kadencijos PLB Valdybos pirmininko Gabrieliaus Žemkalnio, „PLB Seimas aptaria ateities darbų gaires, nustato darbo uždavinių programas. Taip pat tai yra informacinis suvažiavimas, kuriame susipažįstama su įvairiomis problemomis ir pasiekimais, aptariama veikla, pasidalijama patirtimi ir sumanymais“.

Kaip galima spręsti iš Seimui pateiktos PLB Valdybos ataskaitos, PLB jautriai reaguoja į Lietuvos Respublikos politines aktualijas: kreiptasi į prezidentą Valdą Adamkų, raginant nevykti į Maskvoje rengiamą Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimą; artėjant Ukrainos prezidento rinkimams, padarytas viešas pareiškimas, remiantis demokratinius Ukrainos siekius. Palaikomas nuolatinis ryšys su Prezidentūra, Seimu, Vyriausybe, ministerijomis ir departamentais, taip pat su žiniasklaida.

Pasaulyje suvešėjęs kosmopolitizmas (visuomeninės politinės pažiūros ir ideologija, teigianti, kad žmogaus tėvynė yra visas pasaulis), sparčiai plintanti globalizacija veikia žmones, keičia jų požiūrį į tautiškumą, lietuvybės supratimą. Lietuvių bendruomenės Švedijoje pirmininkės Virginijos Langbakk nuomone, Lietuvių Charta, priimta 1949 m. birželio 14 d., ir PLB Konstitucija, priimta PLB IV seimo, įvykusio 1973-iaisiais vasaros pabaigoje Vašingtone, nebeatitinka šiandieninės Lietuvos, įstojusios į NATO ir Europos Sąjungą, situacijos, todėl šiuos dokumentus reikia keisti, gal net visai padėti į archyvą ir rengti naujus, šiuolaikiškus. Šiai nuomonei nebuvo pritarta. „Nekeiskim Lietuvių Chartos. Tai idealistinis dokumentas, kaip ir Dekalogas“ – , sakė Lenkijos lietuvių bendruomenės pirmininkė Irena Kasperavičiūtė. „Lietuvių Charta – tai šventas, istorinis dokumentas, kurio keisti negalima, kaip nekeičiame Šventojo Rašto. Galima šio dokumento nuostatų nesilaikyti, galima jį kritikuoti, tačiau keisti jį nevalia. Kas kita – Konstitucija. Ją keisti PLB seimas turi teisę“, - paantrino Gabrielius Žemkalnis. Priminsime, jog PLB Konstitucija, kaip ir LR Konstitucija, keičiama labai retai, tik ypatingais atvejais. Nuo priėmimo 1973 metais ji buvo keičiama tik tris kartus. PLB XII seimas nekeitė nei Lietuvių Chartos, nei Konstitucijos.

Tarsi norint sutvirtinti šių dviejų dokumentų nuostatas, PLB XII seimas priėmė dar vieną dokumentą. Tai „PLB vizija ir misija“. Jame rašoma: „Užsienio lietuviai ugdo ir išlaiko lietuvybės dvasią; PLB budi, kad būtų išsaugota Lietuvos nepriklausomybė. PLB ragina užsienio lietuvius burtis į Kraštų lietuvių bendruomenes; vienas svarbiausių tikslų – branginti kiekvieną lietuvį ir padėti vienas kitam dalytis svarbia informacija apie gyvenamąją šalį“ ir t. t.

PLB vaizdą labai keičia emigracija iš Lietuvos, pasiekusi netikėtai didelį mastą. Kai kurių šaltinių duomenimis, per šešiolika atkurtos nepriklausomybės metų savo laisvu apsisprendimu tėvynę paliko kone pusė milijono gyventojų. Emigrantų skaičių sunku tiksliai nustatyti, nes daug žmonių kitų valstybių sienas kerta nelegaliai. Spėjama, kad vien Airijoje gyvena per šimtas tūkstančių lietuvių, Ispanijoje – apie septyniasdešimt tūkstančių lietuvių. PLB neturi svertų emigracijos mastus sustabdyti, tačiau mato šią problemą ir dėl jos išgyvena. PLB priėmė rezoliuciją „Dėl LR Seimo komisijos emigracijos klausimu įkūrimo“.

„Emigracijos iš Lietuvos problema gali būti sprendžiama tiktai Lietuvoje, keliant šalies gerovę ir žadinant patriotizmą. Tačiau svarbiausias mūsų vaidmuo, tikslas, kaip visada, yra už Lietuvos ribų gyvenančių tautiečių lietuvybė“, – rašoma PLB Valdybos pranešime XII seime. Įvairiose šalyse kuriasi naujos bendruomenės. Pvz., Norvegijos lietuvių bendrija įsikūrė 2001 metais. Manoma, kad šiuo metu šioje šalyje dirba apie 30 tūkst. lietuvių, neskaitant jų šeimų narių. Bendrija vienija per 150 lietuvių. 2001 metais įsikūrė ir Ispanijos lietuvių bendruomenė; šių metų vasarą surengtas pirmasis šios bendruomenės suvažiavimas. Airijos lietuvių bendruomenė įregistruota tik 2005 metais. Japonijos lietuvių bendruomenė įsteigta taip pat 2005 metais.

Kaip rodo ilgalaikė svetur gyvenančių lietuvių patirtis, svetimų kalbų apsuptyje lietuvių kalba greitai nunyksta. Net tėvai ilgainiui su vaikais ima kalbėti ne gimtąja kalba. Apytikriais skaičiavimais, per atkurtos nepriklausomybės laikotarpį į užsienį pateko apie 20 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų. Norisi tikėti, kad jie lanko mokyklas, mokosi ta kalba, kuria kalba vietos gyventojai. Tačiau nemaža jų dalis sunkiai pritampa prie tų mokyklų, jas meta, pradeda dirbti, tampa mažaraščiais. Atskiras klausimas: kas juos mokys lietuvių kalbos? Juk akivaizdu, kad lietuviškai mokantys savo ateitį labiau sieja su Lietuva. Taigi visu aktualumu iškyla lietuviškų mokyklėlių kūrimas. Kiekvienos šalies patirtis vis kitokia, nes sąlygos kitokios. Štai 2003 metais išleistas Prancūzijos švietimo ministerijos nutarimas įteisinti lietuvių kalbą kaip laisvai pasirenkamą užsienio kalbą bendrojo lavinimo mokyklose ir leisti laikyti šios disciplinos abitūros egzaminą. Lietuviška sekmadieninė mokyklėlė Paryžiuje veikia jau šešerius metus. Airijoje veikia keturios lietuviškos mokyklėlės: viena Dubline, kitos trys – mažesniuose miestuose. Ispanijoje praeitais mokslo metais veikė net septynios lietuviškos mokyklėlės, įsikūrusios įvairiose šalies vietovėse. Olandijoje vienintelės tokios mokyklėlės veikla užgeso po pusantrų metų, nes didėjo finansinės išlaidos, mažėjo vaikų skaičius.

PLB palankiai vertina tokius lietuvybės ugdymo židinius kaip „Lietuvių namai“ Vilniuje, Punsko Kovo 11-osios licėjus ir Vasario 16-osios gimnazija Hiutenfelde (Vokietija). Daugelis šių mokyklų absolventų renkasi studijas Lietuvoje, o jas baigę – pasilieka gyventi tėvynėje. PLB XII Seimas priėmė rezoliuciją „Dėl Vasario 16-osios gimnazijos“. Kai buvo pradėta kurstyti nesantaika gimnazijoje, praėjusios kadencijos Valdyba pareiškė pasitikėjimą gimnazijos vadovybe, kuri pasirodė esanti pajėgi išspręsti kilusias problemas.

PLB XII seimo atstovai prašė sudaryti palankesnes sąlygas studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose užsienyje baigusiems vidurinį mokslą jaunuoliams.

Puoselėjant lietuvybę, gimsta nauji sumanymai, vykdomi įdomūs projektai. Praėjusių metų vasarą Švedijos lietuvių bendruomenė ir lituanistinė „Saulės“ mokyklėlė sukvietė būrį lietuvių bendruomenės atstovų, mokinukų, jų mokytojų ir tėvelių į pirmąją „Draugystės tilto“ stovyklą. Šiemet „Draugystės tilto“ stovykla vyko Airijoje.

PLB XII seimas pritarė įvairiems konkursams, kurie ugdo patriotizmą, skatina domėtis tėvyne Lietuva.

Sielovados klausimus apžvelgė Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuviams katalikams prelatas Edmundas Putrimas, aplankęs daugelį PLB vienetų. Parapija užsienyje gyvenantiems lietuviams buvo ir tebėra svarbus religijos, kultūros ir lietuvybės centras. Atsidūręs svetimoje šalyje, žmogus jaučiasi vienišas, jis ieško kitų, su kuriais galėtų pabendrauti. Tokiu atveju nieko geriau už parapijos bendruomenę nesurasi. Net naujoji emigrantų banga, daugiausia jauni žmonės, sukūrę nelietuviškas šeimas, kartais dirbantys visas septynias savaitės dienas, ieško lietuviškų parapijų. Daugumos jų tikėjimas formalus ir tradicinis, jie nepasitiki Dievu ir artimu. „Tikėjimas – ne baimė. Tai meilės jėga“, - sakė prelatas E.Putrimas. Kita vertus, nors atvykstančiųjų iš Lietuvos vis daugėja, kunigų ir vienuolių, kurie galėtų dirbti sielovados darbą, labai trūksta. Kadaise galėjo pagelbėti katalikiškoji Airija. Dabar ir ten, kaip ir visame pasaulyje, sumažėjo pašaukimų į dvasininkų luomą. Prelatas E.Putrimas, pats baigęs mokslus ne Lietuvoje, aukštai įvertino Lietuvos seminarijas baigusių kunigų išsilavinimą ir pasirengimą dirbti sielovados darbą.

PLB XII seime dalyvavo nemažai delegatų, save saistančių su Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga (PLJS). Šiuo metu net 20 pasaulio šalių veikia PLJS skyriai, kurių tikslas yra išlaikyti ir puoselėti lietuvybę. Švietimas, kultūra ir sportas – tai trys jaunimo veiklos sritys. Prieš metus Trakuose įvyko Lietuvių jaunimo sąskrydis, pradėjęs reguliarius lietuvių jaunimo susitikimus, skatinęs bendradarbiauti, aptarti bendrus, laikotarpio diktuojamus iššūkius. Kitas sąskrydis įvyks 2007 metais Ispanijoje.

Šių metų pradžioje Montevidėjuje įvyko IX Pietų Amerikos lietuvių jaunimo suvažiavimas, kurį organizavo Urugvajaus LJS. Tačiau svarbiausias renginys – PLJ XII kongresas įvyko Kanadoje birželio 24-liepos 9 dienomis.

Kongresas išrinko naują Valdybą, kurios pirmininkas Stasys Kuliamas PLB XII seime skaitė pranešimą. PLJS valdyba skatina kurti LJS tuose kraštuose, kur gyvena daug jaunimo iš Lietuvos arba save laiko lietuviais. PLJS turi aiškią viziją: išlaikyto lietuvių tautinę savimonę, formuoti teigiamą Lietuvos įvaizdį užsienyje, bendradarbiauti su PLB ir Lietuvos institucijomis, plėsti tarptautinius ryšius, atstovauti Lietuvos jaunimui užsienyje, organizuoti įvairius jaunimo renginius ir skleisti apie juos informaciją, sudominti ir pritraukti naujosios emigracijos jaunimą. Kitas PLJ kongresas įvyks Pietų Amerikoje. Šia žinia nebuvo patenkinti kai kurie PLB XII seimo delegatai. Jų nuomone, PLJ kongresai turėtų vykti Lietuvoje; čia jaunimas geriau pažintų Lietuvą, jos žmones, susipažintų su bendraamžiais lietuvaičiais. „Kur organizuoti kongresus, demokratiniu būdu nusprendžia visų šalių atstovai – kongreso delegatai, o ne PLB Valdyba“, - atsakė PLJS Valdybos vicepirmininkė Dalia Henke. Nepaisant šio kategoriško atsakymo, buvo priimta rezoliucija „Dėl PLJS veiklos rėmimo“, kurioje, be kita ko, siūloma kongresus organizuoti Lietuvoje.

PLB XII seimas priėmė net 21 rezoliuciją. Be jau paminėtų, „Dėl informacijos apie slaptuosius Ribentropo–Molotovo susitarimus paskleidimo“, „Dėl archyvinės medžiagos išsaugojimo“, „Dėl kalbos kultūros“, „Dėl Valdovų rūmų atstatymo“, „Dėl lietuviškų televizijos laidų transliavimo pasaulyje“ ir t. t. Rezoliucijos adresuojamos LR Prezidentui, Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms. Kaip rodo patirtis, visos rezoliucijos perskaitomos, į jas parengiami atsakymai. Jeigu tie atsakymai tėra atsirašinėjimas, PLB seimas klausimus svarsto iš naujo, vėl rašo rezoliucijas. Taip atsitiko su PLB XI seimo rezoliucija „Dėl SSRS okupacijos žalos atlyginimo“, į kurią gautas atsakymas, kad „šis klausimas įtvirtintas Lietuvos Respublikos įstatymu“. Įtvirtintas tai įtvirtintas, tačiau per trejus metus niekas nepasistengė, kad jis pradėtų veikti. Todėl PLB XII seimas dar kartą priėmė tokią pat rezoliuciją.

PLB XII seimo darbe ne kartą buvo minimas Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas. Šios įstaigos direktorius Antanas Petrauskas perskaitė pranešimą. Pasigirdo delegatų pasiūlymų šias dvi institucijas – tautines mažumas ir išeiviją – vieną nuo kitos atskirti, kaip neturinčias tarpusavyje nieko bendra. Tuo klausimu taip pat priimta rezoliucija.

PLB XII seimo delegatai palankiai įvertino LR Seimo nario Armino Lydekos raštą „Naujienos apie dvigubą pilietybę“, kuriame pranešama, jog „nuo 2006 m. balandžio 1 d. įsigaliojus LR Pilietybės įstatymo kelių straipsnių pakeitimo nuostatoms lietuvių kilmės asmenys, įgiję kitos valstybės pilietybę, gali likti ir Lietuvos Respublikos piliečiais“.

PLB valdybos pirmininke išrinkta advokatė Regina Narušienė. Kitas, jau XIII PLB Seimas įvyks po trejų metų Vilniuje.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija