Pasaulio šeimininkai ar
?
Pasibaigus Didžiojo aštuoneto viršūnių susitikimui
Sankt Peterburge, Maskvos savaitraštis Argumenty i fakty pirmajame
puslapyje išspausdino įdomų fotomontažą. Jame Rusijos prezidentas
V.Putinas iš aukšto šeimininko žvilgsniu žvelgia į tris nuolankius
savo partnerius, tarsi į kokius vargšus pavargėlius, - JAV prezidentą
Džordžą Bušą, Didžiosios Britanijos premjerą Tonį Bleirą ir Prancūzijos
prezidentą Žaką Širaką. Fotomontažas lydimas prierašu: Su tokiomis
pajamomis Rusija turi visai kitą svorį. Ir pateikiama lentelė apie
vadinamajame stabilizacijos fonde sukauptas lėšas. Skaičiai išties
įspūdingi. Jeigu 2004 metais tame fonde buvo 647 mlrd. rublių, tai
2005 m. 1500 mlrd., o 2006-aisiais numatoma 2400 milijardų rublių.
Dauguma apžvalgininkų šį Didžiojo aštuoneto susitikimą
vertina kaip didelį asmeninį V.Putino laimėjimą ne tiek užsienyje,
kiek šalies viduje.
Galima priminti, kad pirmasis tokio lygio vedančiųjų
pasaulio valstybių lyderių susitikimas įvyko Prancūzijos prezidento
Žiskaro d Esteno iniciatyva netoli Paryžiaus 1975 metais. Taip
gimė iš pradžių Didysis šešetas, vėliau Didysis septynetas.
Iš esmės tai buvo savotiškas uždaras galingųjų
klubas, svarstęs pirmiausia Vakarų pasaulio finansines-ekonomines
problemas. Ir štai, pasibaigus Sankt Peterburgo susitikimui, Rusijos
mokslų akademijos, JAV ir Kanados tarptautinių tyrimų centro direktorius
Anatolijus Utkinas paskelbė įdomų komentarą apie Rusijos tapimą
Didžiojo aštuoneto nare. Rusijai tokio lygio susitikimuose vieną
kartą atstovavo M.Gorbačiovas, septynis kartus B.Jelcinas, vieną
kartą buvęs premjeras V.Černomyrdinas ir septynis kartus V.Putinas.
Pradedant 1997 metais, Rusija dalyvauja šiame forume svarstant visus
politinius klausimus.
Štai ką rašo A.Utkinas: Pirmuoju buvo pakviestas
M.Gorbačiovas 1991 metų vasarą. Ir ne kaip visateisis forumo dalyvis,
bet kaip svečias. Pasaulio spauda tada rašė, kad M.Gorbačiovas atvyko
į Londono Didžiojo septyneto pasitarimą su ištiesta skrybėle prašydamas
Vakarų pagalbos griūvančiai SSRS. Tai atrodė ypač žeminančiai, žinant,
kiek nuolaidų buvo padaryta dėl istorinio suartėjimo su Vakarais.
Šių nuolaidų sąrašas išties įspūdingas. Pirmiausia Varšuvos bloko
paleidimas, atvėręs kelią buvusiems sąjungininkams į NATO. Ir dabar
iš buvusios mūsų bazės Lietuvoje kiekvieną vakarą pakyla lėktuvas
šnipas, skenuojantis mūsų teritoriją iki Maskvos ir Sankt Peterburgo.
SSRS vienašališkai sunaikino 40 tūkstančių savo lėktuvų ir tankų.
Buvo sunaikintos geriausios SS-20 raketos. Sumažintas sunkiųjų SS-18
raketų skaičius. Gorbačiovas leido suvienyti Vokietiją. Gorbačiovas,
o vėliau Jelcinas bandė kompensuoti savo praradimus šalies viduje.
Jiems labai patiko bendrauti su maloniais ir mandagiais Vakarų džentelmenais
ir pasaulio spaudos dėmesys jiems. Tačiau tas dėmesys ne visada
buvo palankus Rusijai. Bet aš nemanau, kad Sankt Peterburgo G-8
susitikime Vakarai ką nors išlošė bandę kritikuoti V.Putiną dėl
autoritarizmo. Ką gi gautų Vakarai dėl tokios kritikos? Ogi Rusijos
suartėjimą su Kinija, ko Vakaruose niekas nenori. Ten puikiai supranta,
kad Rusijoje susikaupė daug nepasitenkinimo Vakarų vykdoma politika.
Pirmiausia Vakarų pažadais priimti į NATO Ukrainą ir Gruziją. Pagaliau
kokia NATO egzistavimo prasmė? Juk 80 mlrd. dolerių skirta vien
tik naujosios kartos naikintuvams sukurti.
Tuo tarpu įtakingas Londono Financial Times
rašo, kad Didysis aštuonetas atgyveno savo ir nebesugeba spręsti
svarbiausių pasaulio ekonominių-finansinių, jau nekalbant apie kitas,
problemų. Pasak Financial Times, pasaulio problemas galėtų sėkmingai
spręsti naujas darinys Didysis ketvertas: tai JAV, Europos Sąjunga,
Kinija ir Rusija. Kai dėl ES, tai iš tiesų Maskva jau šokdina Briuselį
kaip išmano. Kremlius tiesiog trykšta iš pasitenkinimo, kai labai
aukšti ES politikai paniekinamai kalba apie euroatlantines struktūras,
t.y. NATO, kritikuoja Vašingtono pastangas stiprinti jas, pirmiausia
JAV ir Europos bendradarbiavimą. Negalima nepaminėti ir to, kad
pradėjusi pirmininkauti ES Suomija atsidūrė Maskvos satelitės vaidmenyje.
Tad G-8 lyderių susitikimas iš esmės nieko gera nežada, ypač Rusijos
kaimynams. Todėl nereikia smerkti dabartinės Lenkijos vadovų brolių
L. ir J.Kačynskių, kurie gana skeptiškai vertina Briuselio biurokratų
viražus.
P.K.
© 2006 XXI amžius
|