Penkeri metai po tragedijos
Petras KATINAS
Visas pasaulis mini tragiškąsias rugsėjo 11-osios
penktąsias metines. Tą 2001 metų dieną islamistų teroristai įvykdė
patį didžiausią ir kruviniausią aktą, susprogdindami Niujorke du
dangoraižius dvynius, kuriuose buvo įsikūręs Pasaulio prekybos centras.
Šiame centre dirbo apie 700 kompanijų su 50 tūkstančių žmonių. Teroristinio
išpuolio metu žuvo per tris tūkstančius žmonių.
Šis teroro aktas, kurį, kaip iki šiol teigiama,
įvykdė teroristinė Al Qaedos organizacija, sukėlė JAV karines
operacijas Afganistane ir Irake. Tačiau galingiausia pasaulio armija,
kaip rodo vėlesni įvykiai, nepajėgė sunaikinti terorizmo židinių.
Vietoje to, Afganistane atgimstantis radikalusis Talibanas kaunasi
su NATO pajėgomis, surengdamas netikėtus išpuolius. Panaši situacija
ir Irake. Hizbollah, puolusi Izraelį raketomis iš Libano teritorijos,
nepaisant JT taikdarių pradėtos misijos, net negalvoja trauktis.
O Al Qaeda internete skelbia, kad rugsėjo 11-oji tebuvo tiktai
įžanga, ir netrukus bus surengti dar ne tokie teroro išpuoliai,
prieš kuriuos nublanks rugsėjo 11-oji. Al Qaeda žada būsimuosiuose
išpuoliuose panaudoti radiologinį ginklą. Kaip rašo JAV laikraščio
Los Angeles Times politikos apžvalgininkas Ričardas Betsas, tokia
taktika kartu su teroristų mirtininkų fenomenu, gali paversti islamistų
teroristus rimčiausiais ne tik JAV bei jos sąjungininkų, bet ir
pasaulio priešais. Pati JAV valstybės sekretorė Kondoliza Rais,
kalbėdama apie rugsėjo 11-osios penktąsias metines, pripažino, kad
JAV tapo saugesnės. Tačiau pripažino ir tai, kad terorizmo pavojus
dar neišnyko. Iš tiesų, kaip pabrėžė R.Betsas, JAV, jau išleidusi
operacijoms Afganistane ir Irake daugiau kaip 200 milijardų dolerių,
nepasiekė reikiamų rezultatų ir ilgam įklimpo. JAV prezidento Džordžo
Bušo politikos linija, pagal kurią energingi veiksmai Irake ar Afganistane
esą yra patikimiausias būdas pažaboti terorizmą, rodė greičiau atvirkštinius
rezultatus. Ši Baltųjų rūmų politika nuteikė prieš JAV daugumą musulmonų
ir įtraukė į teroristų gretas kur kas daugiau islamistų fanatikų,
jog dalies Al Qaedos vadeivų sunaikinimas ar suėmimas nieko nepakeitė.
Su Los Angeles Times politikos apžvalgininko
R.Betso pozicija sutinka vis daugiau amerikiečių politikų. Dabar
būtina nedelsiant visa jėgas nukreipti ne tik prieš Al Qaedą,
bet ir kitas radikalių islamistų grupuotes. Jeigu mes vėl būsime
priversti įsiveržti į kokią nors šalį, kaip į Afganistaną ar Iraką
po rugsėjo 11-osios, būtina tas karines akcijas derinti ne tik su
ginkluotųjų pajėgų galia, bet ir nepagailėti milijardų vietinių
gyventojų pagalbai, kad jie bent jau nepapildytų teroristų gretų,
teigia R.Betsas. Tačiau netrūksta ir tokių politikų bei politologų,
kurie konstatuoja, kad supervalstybės, tokios kaip JAV ir Rusija,
jau tampa bejėgės kovoje su vis augančiu terorizmu.
Šiaip ar taip, pasaulis atsidūrė labai pavojingoje
situacijoje. Pasak vieno JAV senatoriaus, vienoks pasaulis buvo
iki rugsėjo 11-osios, ir tapo visiškai kitoks po šios tragiškos
datos. Ši tragedija pakeitė ne tik daugelio amerikiečių, bet ir
kitų šalių gyventojų mąstymą. Vis labiau suvokiama, jog pasaulis
darosi vis nesaugesnis, ir būtina imtis atsakingų ir ryžtingų veiksmų,
kad islamistų pradėtas džihadas (šventasis karas) nevirstų visuotine
tragedija, prieš kurią net rugsėjo 11-oji atrodytų tiktai tos tragedijos
uvertiūra.
© 2006 XXI amžius
|