Imperininko desantas

Buvęs Rusijos prezidento V.Putino specialusis įgaliotinis Kaliningrado reikalais, to nelemto tranzito į šį Rusijos anklavą klausimais spaudęs ir Lietuvos valdžią, Dmitrijus Rogozinas nerimsta savo kailyje. Dar kovo mėnesį dėl vidinių rietenų palikęs savo sukurtos nacionalistinės ir imperinės partijos „Rodina“ pirmininko postą, jis ėmėsi kitos „patriotinės“ veiklos: pareiškė išvykstąs į Kijevą, nes sumanė kurti Ukrainoje pilietinį rusakalbių judėjimą, kuris kovos už rusų teises... Kartu D.Rogozinas paneigė Rusijos žiniasklaidoje pasirodžiusius pranešimus, kad jis ilgam nepasiliks Ukrainoje, o sugrįš į tėvynę prieš rinkimus į Rusijos Valstybės Dūmą. Šis „patriotas“ taip pat dievagojosi, kad jis nesikiš į Ukrainos vidaus ir užsienio politikos reikalus. Dėl buvusio partijos „Rodina“ lyderio išvykimo į Ukrainą pasigirdo įvairiausių spėliojimų. Laikraštis „Rossijskije vesti“ ir kiti rašo, kad D.Rogozinas numato sukurti Ukrainoje judėjimą, pavadintą „Bendroji tėvynė“ ar „Rusų gynimo lyga“. Jis nepaneigė tokių pranešimų. Tačiau nežinia, kaip jis tai padarys ir ar iš viso jam bus leidžiama kurti Ukrainoje visokias lygas ar judėjimus. Galiojantys Ukrainos įstatymai neleidžia užsienio valstybių piliečiams nei vadovauti, nei finansuoti jokių visuomeninių organizacijų. Todėl nejučiomis ir iškyla klausimas: kas gi slypi už D.Rogozino keistų manevrų? Ir kodėl tuoj po „oranžinės“ revoliucijos faktiško žlugimo jis paskubėjo atvykti į Ukrainą. Vieni apžvalgininkai teigia, kad D.Rogozinas pasiūlė savo paslaugas regionininkams. Tačiau net ir atvirai prorusiškai nusiteikę Regionų partijos veikėjai nelabai nori turėti tokį atvirai prieš nepriklausomybę nusiteikusį sąjungininką. Todėl Maskvoje vyrauja nuomonė, kad nebetekęs ne tik įtakos Kremliuje, bet ir praradęs savo paties sukurtą partiją D.Rogozinas tikisi „išgyventi sunkius laikus“ toliau nuo Maskvos. Kitas dalykas, kodėl jis užsimanė „ginti“ Ukrainos rusus dabar, kai naujasis premjeras V.Janukovičius, atrodo, savas, netgi žada paskelbti rusų kalbą antrąja valstybine kalba ir deklaruoja apie visų slavų vienybę. Todėl neatmestina galimybė, kad D.Rogozinas bando įpiršti savo paslaugas naujajai Kijevo valdžiai arba vėl bandyti suburti naują „patriotinę“ partiją. O kodėl Ukrainoje, irgi suprantama: juk dabartinis „Rodinos“ „generalinis rėmėjas“ Aleksandras Babakovas yra stambus biznierius, kurį Ukrainos žiniasklaida netgi pavadino Kijevo Čiubaisu. Mat A.Babakovas yra daugelio Ukrainos energetinių objektų šeimininkas. Tad gyventi puikiai Ukrainoje D.Rogozinui problemų nebus. Bet ne tai svarbiausia. Analitikai atkreipė rimtą dėmesį į jo pareiškimą, kad jis pradėjo kurti kažkokį naują struktūrinį tinklą. Tai yra „Rodinos“ skyrius ne tik Rusijos regionuose, bet ir Ukrainoje. Matyt, D.Rogozinas dar nėra galutinai įsitikinęs, kad „oranžiniai“ Ukrainoje visiškai pralaimėjo, mano, kad ir jų įtaka V.Janukovičiaus vyriausybėje pakankamai didelė. Todėl ta jo žadama kurti „Rusų gynimo lyga“ gali pasitarnauti Maskvai. Tačiau Kremliaus strategai, jau apsvilę pirštus „oranžinės“ revoliucijos metu, vargu ar norėtų pasinaudoti tokio žmogaus, kaip D.Rogozinas, paslaugomis. Pernelyg jau ryškiai jis demonstruoja nacionalizmą. Juk be didelio vargo tokiam darbui galima rasti reikiamą veikėją pačioje Ukrainoje. Tačiau sprendžiant iš publikacijų Rusijos spaudoje, D.Rogozino Kremlius dar nenurašė. Kaip teigia laikraščio „Rossijskije vesti“ politikos apžvalgininkas Ignatas Vesiolyj, šio buvusio V.Putino specialaus atstovo Kaliningrado anklavo reikalais paslaugų dar gali prireikti. Pavyzdžiui, padaryti jį rusų ir rusakalbių „teisių sergėtoju“ visoje posovietinėje erdvėje. Tuo labiau kad šis veikėjas turi bičiulių ir Lietuvoje. Pakanka prisiminti, su kokia viltimi žvelgė į šį nacionalpatriotą Lietuvos „gintarinė ledi“, kai anas lankėsi Lietuvoje ir tvarkė tranzito į Kaliningradą reikalus.

P.K.

© 2006 „XXI amžius“