Šengeno plėtra atidedama
ES teisingumo ir vidaus reikalų ministrai neformaliame
susitikime Suomijos Tamperės mieste aptarė susiklosčiusią sudėtingą
situaciją Europoje dėl sunkiai valdomų nelegalių imigracijos srautų
iš Afrikos, taip pat svarstė bevizės Šengeno erdvės plėtrą ir galimą
jos atidėjimą. Pastaroji žinia, jau anksčiau pakliuvusi į spaudą,
sukėlė naujųjų ES šalių pasipiktinimą ir įtarimus, jog plėtra atidedama
ne tiek dėl techninių, kiek dėl politinių sumetimų. Europos Komisija
(EK) yra pareiškusi, jog jokių politinių priežasčių nėra, tik techninės.
Pirmininkaujančios Suomijos vidaus reikalų ministras Karis Rajamiakis
sakė, jog Šengeno zonos klausimas buvo viena svarbiausių temų ir
ministrai siekė apsikeisti nuomonėmis, kad paaiškėtų tikrasis vaizdas,
kiek visos šalys techniškai yra pasirengusios pereiti prie naujos,
antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos, kurios neįdiegus
neįmanoma garantuoti vidaus sienų saugumo, o bevizės erdvės plėtra
neįmanoma. Ministras tvirtino, jog galutinai sprendžiant, kiek atidėti
plėtrą, bus glaudžiai konsultuojamasi su Europos Parlamentu. Vėliau,
spalio mėnesį, gavus techninės ekspertizės išvadas apie EK ir šalių
narių pasirengimą, ministrai jau oficialiai svarstys naują datą,
kurią gruodžio mėnesį patvirtins ES vadovų taryba.
Neoficialių šaltinių teigimu, visa ši procedūra
gali nukelti plėtrą daugiau nei metams iki 2009 metų, nes vėluojama
paleisti antros kartos Šengeno informacinę sistemą. Ši sistema
tai sudėtingas kompiuterinių technologijų tinklas, kuris leistų
šalims narėms keistis informacija apie nepageidaujamus asmenis,
narkotikų judėjimą ar vogtus automobilius. Formaliai už Šengeno
informacinę sistemą atsakinga Europos Komisija. Jos atstovas Teisingumo,
laisvės ir saugumo generalinio direktorato vadovas Džonatanas Faulas
žurnalistams sakė, jog svarbiausios priežastys, dėl kurių atidedamas
informacinės sistemos paleidimas, yra platesnės: Europos Parlamento
ir Ministrų Tarybos vėlavimas priimti teisinius sprendimus, kontraktus,
vykdančių firmų konfliktai teismuose su EK, techninės problemos
dėl sistemos centro įrengimo Strasbūre. Dž.Faulas atmeta bet kokias
politines priežastis, kaip senųjų šalių nenorą priimti naujas. Komisijos
duomenimis, ir senosios, ir naujosios šalys tiesiog vėluoja įdiegti
ar išbandyti naujas būtinas technologijas.
Lietuva tikisi išgirsti paaiškinimus, kokias pasekmes
sukels numanomas sprendimas atidėti jos ir kitų ES naujokių priėmimą
į Šengeno erdvę, ir kas už jas atsakys.
Lietuvos vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys
pareiškė, kad turėtų būti aiškiai atsakyta į klausimą, kas bus,
jeigu naujosios šalys, laiku parengusios nacionalines Šengeno informacines
sistemas, negalės jų prijungti prie centrinės. Ar po metų nereikės
dešimtis milijonų litų kainuojančių informacinių sistemų kurti iš
naujo? Kiek tai kainuos ir kas už tai mokės?, klausė Lietuvos
ministras Tamperėje vykusiame neformaliame ES šalių teisingumo ir
vidaus reikalų ministrų tarybos posėdyje, kuriame buvo svarstomas
Šengeno erdvės plėtros klausimas. Ministras posėdyje suprato, kad
Šengeno erdvės plėtra jau tikrai atidedama. Kaip sakė R.Šukys, daugumai
ES naujokių kilo abejonių, ar Šengeno plėtros atidėjimą gali lemti
vien techniniai, o ne politiniai motyvai. Ministras tikino, kad
Lietuva, kaip ir planuota, nacionalinę Šengeno informacinę sistemą
bus parengusi laiku - 2007 m. rugsėjo 30 dieną. Neseniai Lietuva
pasirašė sutartį su bendrove Hewllet Packard dėl nacionalinės
Šengeno informacinės sistemos kūrimo ir projektas jau pradedamas
įgyvendinti.
ES ministrų posėdyje buvo kalbama ne tik apie
Šengeno plėtros datos nukėlimą, bet ir apie tai, kad prie naujosios
kartos Šengeno informacinės sistemos senosios ir naujosios šalys
gali būti jungiamos atskirai pirmiau senosios, o tik vėliau
naujosios.
© 2006 XXI amžius
|