Be euro ir be Šengeno

Lietuvoje viešėjęs už Europos Sąjungos ekonomiką ir pinigų politiką atsakingas Europos Komisijos narys Choakinas Almunija susitiko su Lietuvos premjeru G.Kirkilu ir skaitė paskaitą „Lietuva ir euras“. Atsakydamas į klausimus, kodėl Lietuvai buvo užtrenktos durys į euro zoną, Ch.Almunija, pripažindamas Lietuvos ekonominius laimėjimus, pabrėžė, kad ES ir Europos centrinis bankas nė per nago juodymą nesitrauks nuo aiškių sąlygų ir kriterijų priimant Lietuvą ar kitas šalis į euro zoną. Pasak ES komisaro, „vedybos“ su euru – visam gyvenimui, todėl prieš žengiant šį žingsnį reikia išsiaiškinti visas sąlygas, joms pasirengti, o ne stengtis sumenkinti jas. Svečias pabrėžė, jog pirmiausia reikia pažaboti infliaciją, išlaikyti griežtą fiskalinę politiką, siekti sumažinti einamosios sąskaitos deficitą ir atkreipti dėmesį į spartų paskolų portfelio augimą. Kaip pažymėjo Lietuvos banko vadovas R.Šarkinas, bendras paskolų kiekis Lietuvoje – tik 45 proc. bendrojo vidaus produkto, ir mes nepriartėjome prie daugelio Vakarų šalių dydžių, kurie kartais siekia net 200 proc. BVP.

Lietuvos finansų ministras Z.Balčytis, paklaustas, kaip jis rengiasi suvaldyti gerokai didesnę nei prognozuojama infliaciją, nieko optimistiško pernelyg nežadėjo. Ministras teigė, kad infliacijos didėjimą lėmė ir lemia išoriniai pokyčiai energetikos sektoriuje. Z.Balčytis vėl pakartojo savo ankstesnę nuostatą, kad euras Lietuvoje galėtų būti įvestas ne anksčiau kaip 2010 metais.

Nors Europos Komisijos atstovas Ch.Almunija nekalbėjo, kada Lietuva galėtų tikėtis būti priimta į Šengeno erdvę, bet užsiminė, jog tai didele dalimi priklausys nuo Lietuvos. Kaip pažymėjo vidaus reikalų ministras R.Šukys, įsilieti į Šengeno erdvę Lietuva rengiasi jau kelerius metus, ir tam dedamos visos pastangos. ES kuluaruose net atvirai kalbama, kad naujų narių priėmimo į šią zoną anksčiau nustatyta data – 2007 metų spalis – gali būti nukelta kur kas vėlesniam laikui.

Šiuo metu Šengeno erdvės narėmis yra 13 „senųjų“ ES šalių: Vokietija, Belgija, Liuksemburgas, Italija, Nyderlandai, Prancūzija, Graikija, Austrija, Portugalija, Ispanija, Švedija, Suomija ir Danija. Asocijuotomis Šengeno zonos narėmis yra ne ES narės – Norvegija, Islandija ir Šveicarija.

Europos Sąjungos teisingumo ir vidaus reikalų ministrai, susitikę Liuksemburge, oficialiai paskelbė, kad vienas iš Šengeno erdvės plėtros etapų – antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) įgyvendinimas – nukeltas iki 2008-ųjų birželio. Tačiau šio vėlavimo Lietuvos vidaus reikalų ministras Raimondas Šukys nesureikšmina, nes tai nėra politinis sprendimas dėl visos Šengeno erdvės plėtros vėlavimo. Galutiniai naujų narių įsiliejimo į Šengeno erdvę terminai paaiškės šių metų gruodį, kai bus pasirinktas techninis Šengeno informacinės sistemos (SIS) sprendimas. Jis gali leisti Šengeno erdvę išplėsti neatidedant numatytų politinių plėtros terminų.

R.Šukio teigimu, veikianti senųjų šalių sistema SIS I plius gali būti pritaikyta įsijungti į ją ir naujosioms šalims. „Buvo nuspręsta, kad tai turi būti papildomai įvertinta techniškai ir finansiškai. Ir sprendimas dėl šios alternatyvos, kaip lygiagrečiai vykdomo projekto, turi būti priimtas gruodžio pradžioje“, – sakė R.Šukys. Anot ministro, šis variantas leistų nekeisti ir neperžiūrėti politinio Šengeno erdvės plėtros grafiko, kuris yra galiojantis ir numatytas įgyvendinti iki 2007-ųjų metų spalio pradžios.

© 2006 „XXI amžius“