„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2006 m. spalio 11 d., Nr. 17 (133)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Grėsmė, didesnė už terorizmą

Petras KATINAS

Pastaruoju metu NATO vadovybė susirūpinusi padėtimi Afganistane ir, suaktyvėjus Talibano gaujoms, ragina Aljanso šalis pasisti ten daugiau karių. Bet yra dar vienas dalykas, susijęs su Afganistano politinėmis, etninėmis ir religinėmis problemomis. Tai narkotikai. Faktiškai niekas nežino, kokį opijaus aguonų derlių surenka Afganistano augintojai. Užtat visi žino, kad kasmet nuolat didėja šios narkotinės žaliavos plantacijos. Iš 10-12 kilogramų opijaus žaliavos pogrindinėse laboratorijose afganų narkotikų „verslininkai“ pagamina kilogramą pačių baisiausių narkotikų – heroino. Didžioji dalis šių kvaišalų per Tadžikistaną, Iraną, Turkiją ir Uzbekistaną plaukia į Rusiją, o iš ten – į Europą. Faktiškai kiekvieno afganistaniečio namuose laikomas terjakas (opijus). Tėvai juo trina kūdikių smilkinius arba duoda palaižyti nuo peilio smaigalio – kad užsnūstų ir neverktų. Vietiniai gyventojai opijumi gydosi ir nuo peršalimo. Vyrai taip pat nuolat vartoja opijų savo potencijai sustiprinti. Prie garsiosios Salango kalnų perėjos Šiaurės Afganistane kasdien prieš tunelį sustoja šimtai pakrautų sunkvežimių, autobusų, lengvųjų automobilių. Dauguma šių transporto priemonių kimšte prikimštos narkotikų. Afganistane šių kvaišalų jau seniai niekas neneša kalnų takais. Ir šalies pietų į šiaurę jie pervežami galingais sunkvežimiais. Užsienio žurnalistai patys nuvyko prie Salango perėjos ir įsitikino, kad niekas jų net nebandė patikrinti, ką jie veža savo automobiliuose, nors pravažiavo kelis policijos postus. Afganistane narkotikus pervežančius sunkvežimius vadina „barbachaja“. Paprastai „barbachajus“ veža apie 1000 dėžių su įvairiomis prekėmis, miltais, kitais maisto produktais, o po jais būtinai būna viena ar dvi dėžės su heroinu. Kas gi perkraustys tokią gausybę dėžių! Jeigu ir retsykiais patikrinama, tai narkomafijos bosai be jokio vargo išsisuka.

Už 20 kilometrų nuo šiaurės Afganistano sostinės Mazari Šarifo gyvena Hašimas Paikoras, buvęs provincijos gubernatorius, dabar pagrindinis labai įtakingo šiaurės Afganistano karo vado generolo Dustumo politinis patarėjas. Kai žurnalistai įtakingo patarėjo paprašė supažindinti juos su kokiu nors narkotikų bosu, tas atsakė: „Ne, mano gerbiamieji svečiai. Aš visai netrokštu, kad man būtų nupjauta galva. Aš jums nenurodysiu nė vieno iš jų, nors žinau daugybę. Ir nepadėsiu jums, nes mafija – visagalė. Generolas Dustumas irgi prieš narkotikus, bet ir jis yra bejėgis prieš mafijos galybę. Nieko jai negali padaryti nei ministrai, nei pats prezidentas H.Karzajus. Ir amerikiečiai nieko nepadarys. Patariu jums nieko daugiau neklausinėti apie narkotikus, nes antraip be galvų liksite“. Žurnalistai paklausė: kas gi vadovauja tai narkomafijai? Prekeiviai, kariškiai, policija?

- Pasirodo, vadovauja tie, kurių rankose – ginklai. Narkotikų bizniu užsiima visi, be išimties, karo lauko vadai. Jie iš valstiečių, auginančių aguonas, ima 10 proc. jų gautų pajamų. O jeigu vadovauji provincijai – tai milijonai dolerių. Šimtai milijonų ar net milijardų.

Iš tiesų nors valdžia dėjo daug pastangų, kitais metais didžioji dauguma šiaurės Afganistano valstiečių atsisakė auginti kviečius ir daržoves, o savo žemes apsėjo aguonomis. Tai labai dideli ir palyginti lengvi pinigai. Todėl pusbadžiu gyvenantys Afganistano valstiečiai negali atsispirti tokiai pagundai. Pavyzdžiui, kilogramą kanapių (vadinamo čarso) valstietis supirkėjui parduoda už 1 500 afganių (apie 30 dolerių), o kilogramą opijaus – už 14 000 afganių, t.y. 300 dolerių. Turėdamas tokias pajamas jis gali bent jau duonos nusipirkti.

2005 metais prezidento H.Karzajaus vyriausybė nupirko Kazachstane 40 tūkst. tonų kviečių. Vienas jų siras (7 kilogramai) parduodamas tik už vieną dolerį. Todėl vietiniai valstiečiai ėmė gyventi kur kas geriau. Pavyzdžiui, Maimeno mieste, kuriame veikia narkotikų gamybos laboratorijos, dar prieš dvejus metus buvo 200 motociklų, dabar – 2000. Miestelyje, kuriame niekas neturėjo automobilių, dabar jų daugiau kaip 600. Visose krautuvėse, kavinėse ir arbatinėse atsirado elektros generatoriai, o ant daugelio namų stogų – palydovinės televizijos antenos. Ir visas šis „progresas“ – iš narkotikų prekybos. Netgi Afganistano mulos sako: „Alachas lieka Alachu, o pinigai – pinigais“. Todėl, anot vietinių ir užsienio specialistų, opijaus aguonų auginimu užsiima net ir tie, kurie neturi žemės. Tas aguonas augina namų kiemuose, netgi gėlių vazonuose.

Šių metų pavasarį anglai nepilotuojamu žvalgybos lėktuvu nustatė visus aguonų laukus Nargarharo provincijoje. Britai iš prezidento Karzajaus pareikalavo, kad tas pasiųstų kariuomenę aguonų plantacijoms sunaikinti. Tik kas iš to? Kareiviai nesunaikino nė vieno aguonų lauko. Beje, prieš metus vokiečių kariai sulaikė didelę narkotikų siuntą. Mafija bemat iš Vokietijos vyriausybės pareikalavo grąžinti kvaišalus, bet Berlynas tai padaryti atsisakė. Neilgai trukus savižudis susprogdino vokiečių kariuomenės automobilį su kareiviais. Vokiečiai tylomis grąžino heroiną. Kaip teigia padėties Afganistane žinovai ir specialistai, šioje šalyje galima netgi pasiekti, kad moterys atsisakytų nešioti veidus slepiančias parandžas, tačiau uždrausti pagrindinį daugumos valstiečių pragyvenimo šaltinį – narkotikų žaliavos auginimą – neįmanoma.

Vienas amerikiečių žurnalistas neseniai rašė: „Šią šalį galima subombarduoti ir paversti ją pelenais. Tačiau ir ant šių dulkių išaugs opijaus aguonos. Afganistaną galima užversti humanitarine maisto pagalba, konservais, tačiau aguonas augins tų konservų dėžutėse“. Todėl niekas nežino išeities. Kai kurie mokslininkai siūlo nepagailėti net milijardų dolerių, kad būtų surastas koks nors pesticidas ar šiaip užkratas, kad jis sunaikintų visus opijaus aguonų ir kanapių pasėlius. Tačiau tai vargu ar įmanoma.

Šiuo metu narkotikų gamyba Afganistane viršija visus rekordus. Opijaus aguonų plantacijos per metus padidėjo dvigubai. Pernai opijaus žaliavos „derlius“ sudarė 4,5 tūkst. tonų. To kiekio pakanka 450 tonų heroino pagaminti, arba 90 proc. šio pavojingiausio kvaišalo, platinamo pasaulyje.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija