Įteisinta agresija ir šovinizmas

Keli gerai informuoti Rusijos laikraščiai, konkrečiai, dienraštis „Komsomolskaja pravda“ paskelbė, kad Rusijos gynybos ministerija jau parengė naują Rusijos karinę doktriną ir ją netrukus patvirtins prezidentas V.Putinas. Galima priminti, kad dabar galiojanti karinė doktrina buvo priimta vadinamųjų demokratinių permainų laikotarpiu, 1993 metais. Tiesa, kai kurios jos pataisos buvo priimtos atėjus į valdžią dabartiniam prezidentui Vladimirui Putinui. Naujoji doktrina, nors ir įvardijama kaip gynybinė, jokia gynyba net nekvepia. Tai atviros agresijos ir grūmojimų, pirmiausia Rusijos kaimynams, dokumentas. Jau net nebesimaskuojant, kaip buvo daroma SSRS laikais, taikinga užsienio politika, taikiu sambūviu ir panašiais propagandiniais triukais.

Taigi skyriuje apie ginkluotųjų pajėgų panaudojimą rašoma, kad Rusija „pasilieka sau teisę“ panaudoti ginkluotą jėgą tais atvejais, jeigu turės ginti užsienyje gyvenančių Rusijos piliečių interesus, taip pat jeigu iškils pavojus tų piliečių gyvybei. Toks straipsnis, ypač žinant Kremliaus administracijos ir jos vadovo prezidento V.Putino poziciją, visiškai logiškas. Po to, kai Irake buvo nužudyti keturi rusų diplomatai, V.Putinas visam pasauliui girdint pareiškė, kad Rusijos specialiosios tarnybos ir jų ginkluoti daliniai smogs teroristams bet kuriame pasaulio taške, jeigu tik iškils pavojus Rusijos piliečių saugumui ir gyvybei. Matyt, nereikia aiškinti, kad tokį „pavojų“ rusų čekistai gali suorganizuoti be didelio vargo. Tai nuo seno įprastas jų veiklos būdas. Gali paaukoti kelis ar net kur kas daugiau žmonių. Taip buvo pradėtas ir 1939-1940 metų žiemos karas su Suomija. Tuomet iš artilerijos pabūklų buvo sunaikintas visas karinis dalinys, dislokuotas netoli Leningrado, ir paskelbta, jog tą dalinį užpuolė „baltieji suomiai“. Beje, po artilerijos smūgio likę gyvi kareiviai irgi buvo pačių sušaudyti.

Rusijos ginkluotosios pajėgos taip pat gali kariauti įvairiuose pasienio konfliktuose, jeigu tie konfliktai ten kils. O išprovokuoti juos – juoko darbas. Aišku, pirmiausia tai pasakytina apie nuo Gruzijos atplėštas teritorijas – Abchaziją ir Pietų Osetiją. Juk neatsitiktinai vicepremjeras ir gynybos ministras Sergejus Ivanovas pagrasino, kad jeigu Gruzija bandys jėga atsiimti jai priklausančias žemes, Rusijos atsakas bus adekvatus. Ir dar priminė, kad 90 proc. šių dirbtinai sukurtų anklavų gyventojų yra Rusijos piliečiai.

Senojoje karinėje doktrinoje buvo skelbiama, kad savo gynybos, t.y. karinę, politiką Rusija vykdys tiktai kartu su Baltarusija. Naujojoje jau skelbiama, kad bendras karines operacijas vykdys visų NVS šalių ginkluotosios pajėgos. Tiesa, remiantis daugiau popieriuje galiojančios NVS šalių kolektyvinio saugumo sutartyje nubrėžtais kriterijais.

Bet svarbiausia – naujoji karinė doktrina pagrindiniais Rusijos priešais skelbia JAV, NATO ir tarptautinį terorizmą. Tie „priešai“ įvardijami tokia tvarka. Didžiausiu Rusijos priešu įvardijamos Jungtinės Amerikos Valstijos. O pagrindiniu pavojumi, kaip skelbiama, yra „užsienio valstybių kišimasis į Rusijos vidaus reikalus, taip pat tų valstybių vykdomos kaimyninių šalių, esančių šalia Rusijos, kurstymas. Toks kurstymas posovietinės erdvės šalyse ir kelia didelį pavojų Rusijai“, rašoma doktrinoje.

Yra šiame dokumente dar vienas įdomus dalykas. Tai vadinamųjų tėvynainių statuso apibrėžimas. Pasirodo, Rusijos piliečiai, gyvenantys NVS šalyse, negali būti šaukiami į būtinąją karo tarnybą. Bet jie gali tarnauti Rusijos armijoje savanoriais, pasirašę kontraktus su Gynybos ministerija. Tačiau niekur nesigirdėjo, kad kas nors iš tėvynainių veržtųsi į tas tarnybas, dvejus metus neštų tą naštą. Juk pačioje Rusijoje jaunuoliai visokiais būdais stengiasi išvengti šios tarnybos. Tačiau aiškiai nurodoma, kad Abchazijos ir Pietų Osetijos jaunuoliai privalo atlikti savo „pilietinę patriotinę pareigą“. Pagrindinis dėmesys naujoje karinėje doktrinoje, ką ne kartą akcentavo ir gynybos ministras S.Ivanovas, bus skiriamas mobiliesiems greitojo reagavimo kariniams daliniams kurti. Pirmiausia karinėse oro ir jūrų laivyno pajėgose bei desantinėje kariuomenėje. Šiose mobiliosiose pajėgose, pagal planus, turi tarnauti kariai profesionalai, pasirengę įvykdyti konkrečias karines užduotis bet kurioje Žemės rutulio vietoje.

Taigi kalbėti apie kažkokią naują Rusijos karinę doktriną būtų ne visiškai tiesa. Juk ten parašyta tai, kas pastaruoju metu kone kasdien sklinda iš aukščiausių Rusijos generolų lūpų. O jų esmė ta, kad reikia liautis kreipti dėmesį į demokratinių šalių pamokymus bei raginimus, nustoti spausti savo kaimynus. Ir ne tik energetinėmis blokadomis ar naftos ir dujų čiaupų užsukinėjimu. Dabar gi atvirai pasakyta, kad Rusija turi teisę panaudoti visas priemones, tarp jų ir karinę jėgą, nutrūkusiems nuo Maskvos pavadžio kaimynams sutvarkyti.

Matyt, suvokę, kad perlenkė lazdą ir skelbti tokią agresyvią politiką dar truputėlį per anksti, Rusijos gynybos ministerijos spaudos atstovas Viačeslavas Sedovas pareiškė, kad ministerija nekuria jokių naujų karinių doktrinų. O gynybos ministras ir vicepremjeras S.Ivanovas netgi apsimetė supykęs: „Maža, ką rašo laikraščiai“. Tačiau jis aiškiai meluoja. Pirmiausia visas pasaulis mato, ką Maskva daro su Gruzija. Įvesta ne tik ekonominė blokada, bet ir atvirai gąsdinama karine intervencija. O šiomis dienomis „rimtais atsakomaisiais veiksmais“ pagrasinta Lenkijai, jeigu ji leis savo teritorijoje įkurti amerikiečių priešraketines bazes. Netgi Lietuvai pagrūmota „netampyti tigro už ūsų“. Nors mūsų naujasis užsienio reikalų ministras iš kailio neriasi kovodamas už bevizį režimą Rusijos piliečiams.

Petras KATINAS

© 2006 „XXI amžius“