Jos Didenybės Jungtinės Didžiosios Britanijos
ir Šiaurės Airijos Karalystės Karalienės Elžbietos II kalba Seime
|
Karalienė Elžbieta II kalba Seime
|
Dėkoju Jums už šiltą priėmimą ir galimybę kreiptis
į Lietuvos Respublikos Seimą. Ką tik apžiūrėta paroda priminė tiek
ilgą Lietuvos, kaip Europos valstybės, istoriją, tiek dramatišką
Jūsų tautos nepriklausomybės atgavimo procesą, vykusį prieš gerus
penkiolika metų. Stovėti čia, kur kovoje už laisvę savo gyvybe rizikavo
tiek daug žmonių, yra didžiulė garbė.
Šiandieną Vilniuje princas Filipas ir aš, pažymėdami
visų trijų tautų pasiekimus, pradedame savo pirmąjį vizitą Baltijos
valstybėse. Jūs iškilote iš po Sovietų sąjungos šešėlio ir suklestėjote
kaip nepriklausomos valstybės, užėmėte savo teisėtą vietą tarptautinėje
bendruomenėje ir tapote gerbiamomis Europos Sąjungos ir NATO narėmis.
Tai buvo politinė, ekonominė ir socialinė transformacija, Europos
istorijoje turinti vos keletą analogų.
Tačiau niekada neturėtume pamiršti to, ką Lietuva
iškentėjo savo kelyje į laisvę. Žudynių, kankinimų, deportacijų
ir trėmimų metai, trukę didesnę dvidešimtojo amžiaus dalį, yra vieni
tamsiausių mūsų žemyno istorijos puslapių. Čia, Vilniuje, negalime
pamiršti ir holokausto tragedijos. Britų žydų bendruomenėje yra
daug tokių, kurių šeimos nariai amžino poilsio atgulė Lietuvos žemėje.
Aš reiškiu pagarbą visiems tiems, kurie priešinosi tironijai, taip
dažnai šiam tikslui paaukodami savo gyvybes.
Okupacijos metais Jungtinės Karalystės ir Baltijos
valstybių ryšiai buvo apriboti. Tačiau prieš 1939-uosius mūsų plėtoti
ryšiai siekia viduramžius, o pastaruosius penkiolika metų vėl iš
naujo atrandame vieni kitus. Mes vertiname didžiulę įvairovę, kuri
yra vienas svarbiausių Europą apibrėžiančių požymių ir jūs praturtinate
mūsų kontinentą savo unikalia kalba, kultūra ir patirtimi.
Man malonu, kad Britanijos ir Lietuvos santykiai
plėtojasi tokiu tempu. Kartu dirbdami Europos Sąjungoje ir NATO
susiduriame su tais pačiai iššūkiais ir tomis pačiomis galimybėmis.
Nepaisant skirtingos istorinės patirties, į daugelį dalykų žvelgiame
vienodai. Mus vienija bendras tikslas kurti pasauliui neabejingą,
atvirą ir pasitikinčią savimi Europą. Mes nebijome pokyčių ir reformų.
Mes dėsime pastangas garantuodami, kad laisvės, demokratijos ir
laisvos rinkos vaisiai, kuriais mes naudojamės būdamos Europos Sąjungos
ir NATO narėmis, taptų prieinami ir mūsų kaimynams, pasiruošusiems
ir norintiems prisijungti prie mūsų. Mes tikime, kad mūsų pareiga
yra padėti spręsti pasaulyje vykstančius konfliktus. Auga abipusė
prekyba ir investicijos, o naujas galimybes atveria laivas darbo
jėgos judėjimas.
Labiau nei bet kas kitas mane džiugina tai, kad
kontaktai tarp žmonių, o ypač jaunų žmonių, pastaraisiais metais
neparastai suaktyvėjo. Daugelis lietuvių į Britaniją vyksta dirbti
ir mokytis. Atvykstančių į Lietuvą Didžiosios Britanijos piliečių
skaičius taip pat sparčiai auga. Prieš šimtus metų tai buvo škotai
ir Šiaurės rytų anglijos pirkliai, kurdinęsi jūsų šalyje. Šiandieną
ir vėl žmonės iš šių Britanijos dalių labai aktyvūs megzdami naujus
santykius su Lietuva buvo labai malonu pasveikinti Jūsų prezidentą
jo vizito į Edinburgą šių metų liepos mėnesį metu.
Lietuva pasižymi šviežia ir energijos kupina dvasia,
gimusia iš jūsų kovos bei pasiekimų ir randančią atgarsį britų širdyse.
Tikiu, kad Britanija turi daug ką pasiūlyti lietuviams. Tikiuosi,
kad ateityje tiek viena, tiek kita kryptimi vyks vis daugiau jaunų
žmonių, kurie dirbdami, mokydamiesi ar lankydamiesi šalyje turistiniais
tikslais vieni apie kitus sužinos daug naujo. Lietuvos tūkstantmečio
jubiliejus 2009 metais ir Vilniaus tapimas Europos kultūros sostine
tais pačiais metais atveria daug naujų galimybių, tarp jų ir bendradarbiavimą
su Liverpulio miestu, tapsiančiu Europos kultūros sostine 2008 metais.
Taip pat laukiame Lietuvos atletų ir žiūrovų atvykstančių į 2012
metų Olimpines žaidynes Londone.
Tikiuosi, kad mano vizitas parodys, kokią svarbą
teikiame Britanijos ir Lietuvos santykiams. Sveikiname Lietuvą,
mūsų naująją partnerę ir sąjungininkę ir norime, kad mūsų santykiai
klestėtų visose sferose. Žavimės tuo, kaip greitai iš tarptautinės
pagalbos gavėjų, jūs tapote dosniais davėjais, kaip iš saugumo importuotojos,
tapote šalimi, svariai prisidedančia prie kitų saugumo. Sveikiname
jūsų dinamiškumą, kūrybiškumą ir atsidavimą laisvės ir demokratijos
idealams, galinčiais tiek daug duoti jūsų partneriams ir pasauliui.
Pone Seimo pirmininke, į naują šimtmetį kartu žengiant iššūkių pilnu
keliu, leiskite pacituoti jūsų Tautinės giesmės sodžius ir šviesa
ir tiesa mūs žingsnius telydi.
Tomo Juodaičio nuotrauka
© 2006 XXI amžius
|