Europos Sąjunga ant Kremliaus pavadžio
Lietuvos prezidentas V.Adamkus pasidžiaugė, jog
neseniai įvykusiame ES šalių vadovų neformaliame susitikime Suomijoje,
Lahčio mieste, Europos Komisijos pirmininkas Žoze Manuelis Barozas
ištesėjo savo pažadą ir prie gausiai delikatesais apkrauto vakarienės
stalo priminė Rusijos prezidentui V.Putinui, jog negražu naudoti
energetiką politiniams tikslams. Ž.M.Barozas turėjo galvoje Rusijos
Družbos naftotiečkio remontą, sustabdant naftos tiekimą į Mažeikių
naftą. Pirmiausia Rusijos kaimynės Baltijos šalys ir Lenkija
su dideliu nerimu stebi, kaip Rusija savo energetinę politiką pavertė
ne tiek ekonominio, kiek politinio spaudimo priemone, tiksliau sakant
politiniu šantažu. Nė kiek ne mažesniu, nei Maskvos ekonominis
branduolinis šantažas Sovietų Sąjungos laikais. Ir kodėl gi nešokdinti
Senojo žemyno, jeigu, anot vieno garsaus britų žurnalisto, stebėjusio
Lahčio ES viršūnių ir Rusijos prezidento V.Putino susitikimą, savo
pataikavimą ir padlaižystę buvo pasirengę įrodyti, net kelnes nusimaudami.
Panašios tendencijos buvo ir Lahčio susitikime. Kai buvo nedrąsiai
užsiminta apie Rusijos vykdomą spaudimą Gruzijai, V.Putinas netgi
apkaltino ją agresija kaip valstybę, liejančią kaimyninių tautų
kraują. Rusijos prezidentas turėjo galvoje Abchazijos ir Pietų Osetijos
gyventojus, kurie esą tebėra gyvi tik Rusijos armijos apsaugos dėka.
ES šalių vadovai tylomis prarijo ir šią karčią piliulę.
Iš tiesų, Europa vis labiau darosi priklausoma
nuo Rusijos energetinių resursų, pirmiausia dujų, ir faktiškai nebeturi
jokios manevravimo laisvės. Maskva jau dešimt metų atsisako ratifikuoti
jos pačios pasirašytą Energetikos chartiją, surandama vis naujų
priekabių. Kremliui ypač nepriimtinas šios chartijos punktas, reikalaujantis,
kad Rusija leistų trečiosioms šalims naudotis dujų eksporto tinklais.
V.Putinas, savo ruožtu pažadėjęs, kad energetinių išteklių tiekimas
Europai nenutrūks, tuo pačiu pareikalavo, jog mainais už tokią malonę
Rusijos energetinėms kompanijoms Gazprom, Lukoil bei kitoms
būtų užtikrinta galimybė įsitvirtinti Europos mažmeninėje energetikos
rinkoje.
Be to, V.Putinas, kelis metus dirbęs KGB šnipu
Vokietijoje su rezidencija Drezdene, puikiai išstudijavo ne tik
vokiečių kalbos subtilybes, bet ir Vokietijos istoriją. Pasak kai
kurių Europos politologų ir politikos apžvalgininkų, savo elgesiu
V.Putinas darosi labai panašus į Hitlerį, kai šis prieš Antrąjį
pasaulinį karą, Europos didžiosioms valstybėms nuolaidžiaujant,
užgrobė Austriją, Sudetų ir Klaipėdos kraštus. Dabar V.Putinas elgiasi
irgi panašiai. Pirmiausia matydamas Paryžiaus ir Berlyno, netgi
Londono trypčiojimą vietoje, bijant netgi užsiminti apie paskutinių
demokratijos likučių naikinimą, V.Putinas demonstruoja ne tik Rusijos
energetinę visagalybę. Šiaip ar taip Europa visiškai pasimetusi.
Nesant bendros užsienio politikos, nesutariant energetiniais klausimais,
beveik atvirai demonstruojamas antiamerikietiškumas. Tuo ir naudojasi
Maskva, sudarinėdama įvairias sutartis su Vokietija ir Prancūzija
bei kitomis šalimis, kurios tas sutartis pasirašo, vadovaudamosios
lyg ir nacionaliniais savo interesais. V.Putinui labai patinka tokia
politika, kai jam tiesiai į rankas krenta Senasis žemynas.
Na, o aukščiausiojo lygio neformalus forumas Lahtyje
ir nuolankus jo dalyvių lankstymasis naujajam Rusijos carui priminė
senus sovietinius laikus, kai buvusių Rytų ir Vidurio Europos liaudies
demokratijų statytiniai klausydavosi SSKP gensekų instrukcijų,
kaip jie privalo elgtis.
Tiesa, Lahčio forume Europos Komisijos pirmininkas
Ž.M.Barozas kreipėsi į V.Putiną ir ES šalių lyderius sakydamas :
Neleiskime, kad energetika vėl padalytų Europą, kaip kadaise ją
padalijo komunizmas. Kremliaus šeimininkas tiktai šaiposi iš tokių
raginimų, nes jaučiasi esąs padėties viešpats.
Petras KATINAS
© 2006 XXI amžius
|