Antikonstitucinis flirtas
Algimantas Zolubas
Lietuvos valstybėje, greta kamieninės lietuvių
tautos gyvena tautinės mažumos: rusai, lenkai, žydai, totoriai,
ukrainiečiai ir kt. Didžioji dauguma jų yra Lietuvos piliečiai,
todėl vadinami Lietuvos rusais, Lietuvos lenkais, Lietuvos žydais
ir t.t. Tačiau nedidelė dalis Lietuvos lenkų save įvardija lenkais
Lietuvoje (polaki na Litvie). Sakytume tegul jie vadinasi kaip
nori, tik tegul laikosi Lietuvos įstatymų, gerbia kamieninę tautą,
nesielgia čia kaip šeimininkai. Iš tikrųjų jei nesi Lietuvos lenkas,
o tik lenkas Lietuvoje, nenori integruotis į kamieninės tautos valstybę,
valstybė tave gali laikyti tik svečiu, kuriam įsipareigojimai yra
ženkliai mažesni nei Lietuvos piliečiui. Tačiau polaki na Litvie
užsimanė, kad jiems būtų suteiktos ne tik Lietuvos piliečio teisės,
bet ir kai kurios Lenkijos piliečio teisės. Tarp tokių teisių
asmens dokumentuose pavardes rašyti lenkiškais rašmenimis. Gal
tos mažumos mažumai tebesisapnuoja Liublino unija, Želigovskis ir
Pilsudskis Lietuvoje, gal jie lenkų kalbą vertina aukščiau už lietuvių
kalbą, nes nei, tarkim, Rusijoj ar Amerikoj tokių teisių lenkai
nereikalauja. Galėtume nekreipti dėmesio į svečių absurdiškus
reikalavimus, tačiau Lenkijos valstybės vadovai mūsų valstybės vadovams
dainuoja tą pačią dainelę. O mūsiškiai valstybės vadovai tos dainelės
pataikūniškai klauso, absurdiškoms lenkų ambicijoms mūsų tautinio
orumo žeminimo sąskaita pritaria, vykdo antikonstitucinį flirtą,
žada problemą spręsti ir net teikia vilčių, kad lenkų asmens dokumentuose
bus leista rašyti pavardes lenkiškais rašmenimis.
Tiek buvusio prezidento ir premjero A.Brazausko,
tiek prezidento V.Adamkaus perdėtas palankumas nepamatuotoms lenkų
ambicijoms, pariteto Lenkijos lietuvių ir Lietuvos lenkų padėties
nepaisymas iš Lenkijos pusės žeidžia lietuvių tautinį orumą, kenkia
Lietuvos lenkų integravimuisi į lietuvių tautą ir jos valstybę.
Minimas išskirtinumas lenkams taip pat žemintų kitų Lietuvos tautinių
mažumų orumą, jei tų tautybių atstovams asmens dokumentuose nerašytume
pavardžių jų rašmenimis (rusų, žydų, arabų ir kt.). Nekalbant apie
labai brangiai kainuojančias technines kliūtis, išskirtinumo precedentas
vestų į tikrą Babelį.
Lietuvos Konstitucijos 14-as straipsnis valstybine
kalba įtvirtino lietuvių kalbą. Todėl derybos dėl rašybos nelietuviškais
rašmenimis prilygsta nesusipratimui, juolab kad lietuvių tauta,
patyrusi dešimtmečių lietuviškos spaudos draudimą, yra itin jautri
kalbos bei rašybos pažeidimams. Peršamas rašybos svarstymas Seime
tik galutinai sukompromituotų siūlymų autorius, nes toks svarbus
Konstitucijos keitimas įmanomas tik tautai pritarus referendumu.
Tokio pritarimo tikimybė, neabejokime, lygi nuliui.
Antikonstitucinį flirtą metas baigti. Sveikintinas
premjero G.Kirkilo, Lietuvos Konstitucijos pagrindu atsisakiusio
veltis į flirtą, elgesys. Prezidentui lieka pasinaudoti sektinu
pavyzdžiu, liautis tęsti su lenkais Lietuvą žeminantį koketavimą,
o Seimui antikonstitucinio siūlymo nesvarstyti, nors jį teiktų pats
Prezidentas.
Jei lietuviais esame gimę, vergiško nuolankumo,
reikia kratytis, metas ir valstybės vadovams parodyti, kad ne jie
sudaro valstybę, o pilietinė, tautiškai susipratusi visuomenė, kuriai
toks antikonstitucinis flirtas nepriimtinas.
© 2006 XXI amžius
|