Sunerimę Baltieji rūmai

Demokratai džiaugiasi pergale AP nuotrauka

Kongreso pirmininke Nensi Pelosi netapo

JAV Senato rūmai Vašingtone

Po Kongreso (Atstovų rūmų) ir Senato rinkimų JAV jau tapo visiškai aišku, kad Amerikos įstatymų leidėjai dės visas pastangas apriboti prezidento Džordžo Bušo ir jo ministrų kabineto galias. Dar nepaskelbus galutinių rinkimų rezultatų į Senatą, atsistatydino JAV gynybos sekretorius Donaldas Ramsfeldas, kurį demokratai nuolat puolė dėl jo vaidmens Irako konflikte. Jis netgi buvo kaltinamas amerikiečių korpuso Irake nepakankamu aprūpinimu šiuolaikiniais ginklais bei kitais materialiniais dalykais.

Taigi pirmą kartą po 1994 metų demokratai įsitvirtino Kongrese ir Senate. Prezidentui Dž.Bušui tenka spręsti didelį galvosūkį, kaip jam reikės bendradarbiauti su demokratų dauguma Kongrese. Kaip žinoma, demokratai savo rinkiminėje kovoje lošė daugiausia Irako korta. Ir kaltino Baltųjų rūmų administraciją ne tik dėl amerikiečių karių žūties. Ta kritika prieš rinkimų dieną pasiekė apogėjų, nes buvo pranešta, kad spalio mėnesį Irake žuvo 104 JAV kariai – daugiausia per beveik dvejus metus. Be to, Dž.Bušas kaltinamas nesugebėjimu įvesti demokratiją Irake. Toks kaltinimas, aišku, visiškai absurdiškas. Įvesti demokratiją tokioje šalyje, kaip Irakas, kur jos niekada nebuvo, nepaprastai sunkus, jeigu ne beviltiškas uždavinys. Tad demokratų kritika yra daugiau populistinė išnaudojant visuomenės nepasitenkinimą nesibaigiančiu karu Irake. Tiesa, ir Demokratų partijoje yra politikų, kurie nepritaria besąlygiškam JAV karių išvedimui iš Irako, nes tai reikštų ne tik gėdingą pralaimėjimą, bet ir apskritai sužlugdytų Vašingtono paskelbtos kovos prieš tarptautinį terorizmą žlugimą. Kongreso pirmininke beveik garantuotai buvo numatyta netgi pačių demokratų sluoksniuose vadinama kairuoliškų pažiūrų Atstovų rūmų narė Nensi Pelosi. Politikė savo keistais pareiškimais glumina netgi daugelį jos bičiulių. Ši italų kilmės amerikietė respublikonų sluoksniuose jau gerokai prieš rinkimus buvo vadinama „Amerikos košmaru“. O jos iki šiol reikšta pozicija dėl Irako beveik visiškai sutampa su daugeliu „senosios“ Europos lyderių, tokių kaip Prancūzijos prezidentas Žakas Širakas, atvirai antiamerikietiška pozicija.

Tiesa, prezidentas Dž.Bušas savo pirmojoje spaudos konferencijoje po respublikonų pralaimėtų rinkimų dar kartą pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos privalo likti Irake, visiškai nepaisant šio karo nepopuliarumo. Kaip tai jam pavyks padaryti, sunku pasakyti. Kai kurie respublikonų politikai, tarp jų - ir perrinktas turtingos Kalifornijos valstijos gubernatorius A.Švarcenegeris, nedviprasmiškai atsiriboja nuo Dž.Bušo Irako politikos. Bet kokiu atveju, likus dvejiems metams iki prezidento Dž.Bušo kadencijos pabaigos, jo įtaka ir galios labai apribotos. Todėl, kai kurių JAV ir kitų šalių apžvalgininkų nuomone, galingiausios pasaulio valstybės vadovas tuos likusius dvejus savo kadencijos metus galės skirti daugiausia dėmesio savo Respublikonų partijos populiarumui atgaivinti prieš 2008 metų prezidento rinkimus. Be abejo, tai susilpnins jo įtaką ne tik Didžiajame aštuonete, bet ir visame pasaulyje.

Jeigu iš pradžių JAV respublikonai dar tikėjosi, kad jiems pavyks išlaikyti Senato kontrolę ir bent kiek numalšinti demokratų ambicijas, tai paaiškėjus, jog ir Senato daugumą sudarys demokratai, žlunga Dž.Bušo viltys normaliai ir sklandžiai užbaigti savo kadenciją. Juk iš tiesų, žlugus respublikonų dominavimui įstatymų leidžiamose institucijose, normalus darbas tapo neįmanomas. Neatsitiktinai kai kurie demokratų veikėjai, vos paskelbus rinkimų rezultatus, ėmė net reikalauti apkaltos proceso Dž.Bušui. Tuos reikalavimus bando malšinti pirmoji moteris JAV istorijoje, pretendavusi tapti Atstovų rūmų pirmininke, N.Pelosi.

Įdomu, kad iš Maskvos nepasigirdo didelio džiaugsmo dėl respublikonų pralaimėjimo, nes Rusijos prezidentas neblogai sutarė su Dž.Bušu ir net vadindavo save bičiuliais, gerai suprantančiais vienas kitą. Kremliui džiūgauti dėl respublikonų pralaimėjimo dar gerokai per anksti. Tuo labiau kad tarp JAV demokratų politikų yra nemažai įtakingų kongresmenų ir senatorių, kurie nuolat kritikuoja Rusijos prezidento V.Putino užsienio politiką. Kaip mano Amerikos mokslinio tyrimo centro atstovas Arielis Koenas, Vašingtono ir Maskvos santykiai po demokratų partijos pergalės gali net paaštrėti. Ir gana ženkliai. Pirmiausia todėl, kad Kongreso užsienio reikalų komiteto pirmininku taps bene griežčiausias Kremliaus politikos kritikas Tomas Lantusas. Beje, tokį pavojų įžvelgia ir Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas. Jis pareiškė, kad respublikonų pralaimėjimas turės neigiamą poveikį JAV ir Rusijos santykiams, o demokratai gali sužlugdyti Rusijos viltis tapti Pasaulio prekybos organizacijos nare.

Kaip dabar elgsis demokratai dėl karo Irake, irgi visiškai neaišku. Nors Atstovų rūmų demokratų strategu vadinamas kongresmenas Rahmas Emanuelis ir pripažino, kad demokratų pergalę didžiausia dalimi lėmė nesėkmės įklimpus į Irako karo liūną ir ten žūstantys amerikiečių kariai. Tačiau nei N.Pelosi, nei R.Emanuelis kol kas nekalba, kokią alternatyvą dabartinei Dž.Bušo politikai mato demokratai. Jie tiktai kritikuoja Baltuosius rūmus ir teigia, kad paties Dž.Bušo ir demokratų ypač nemėgstamo jau atsistatydinusio gynybos sekretoriaus D.Ramsfeldo visi vykdomi veiksmai Irake neveikia, todėl būtina nedelsiant keisti kursą. Klausimas tiktai toks, kokio pobūdžio bus tas kurso keitimas.

Jeigu jis bus keičiamas, tai ar kas nuo to pasikeis. JAV karių išvedimas iš Irako gali sukelti dar baisesnes žudynes Irake ir net pilietinį karą. Todėl galimos demokratų kandidatės į JAV prezidentus, jau antrą kartą išrinktos į Senatą nuo Niujorko valstijos, buvusio prezidento B.Klintono žmonos Hilari Klinton džiūgavimas, jog atėjo metas naujam JAV politikos kursui, gerokai per ankstyvas. Tuo labiau kad vėl labai paaštrėjus padėčiai Artimuosiuose Rytuose ir suklydus Izraelio artileristams apšaudant vieną gyvenvietę Gazos ruože žuvo 19 palestiniečių, netgi nuosaikusis Palestinos savivaldos prezidentas Mahmudas Abasas pareiškė, jog visos taikos viltys žlugo. Kartu įvairios radikaliųjų islamistų teroristinės organizacijos jau paskelbė, kad jų savižudžiai teroristai pasirengę atakoms prieš amerikiečių objektus visame pasaulyje. Todėl, praėjus rinkimų euforijai, JAV demokratų laukia nelengva kasdienybė. Ir ne tik Irake ar Artimuosiuose Rytuose. Juk antiamerikietiška isterija kurstoma ne tik islamo pasaulyje, bet ir tarp buvusių sąjungininkų Europoje, o ypač Pietų Amerikoje.

Petras KATINAS

© 2006 „XXI amžius“