Vėjo iš Rytų kryptis nesikeičia
Petras KATINAS
Nuo kitų metų sausio 1-osios pirmininkavimą Europos
Sąjungai iš Suomijos perima bene įtakingiausia ES valstybė Vokietija,
neoficialiai vadinama Europos Sąjungos ekonominiu lokomotyvu. Kai
kurios Europos Bendrijos šalys su Vokietijos pirmininkavimu sieja
tam tikras viltis ir tikisi, jog bus bandoma bent šiek tiek sutramdyti
agresyvią Maskvos energetinę politiką, kurios pasekmes labiausiai
junta artimiausi Rusijos kaimynai. Tačiau Kremlius ir jo valdovas,
puikiai matydami ES vidinį susiskaldymą ir bejėgiškumą, atrodo,
dėl nieko nesijaudina. Kai kurių senosios Europos valstybių vadovai,
neva reiškiantys susirūpinimą dėl Europos energetinio saugumo užtikrinimo
būtinumo, faktiškai nieko nedaro tam saugumui užtikrinti, tiktai
padeda V.Putinui tvarkytis Europoje kaip kokioje Penzoje. Tuos dalykus
pastebi nebent tik Europos žiniasklaida, pradėjusi siųsti nerimo
signalus savo vyriausybėms.
Įsismaginęs V.Putinas ES viršūnių susitikime,
įvykusiame Suomijos Lahčio mieste, ėmė atvirai įžeidinėti kai kurių
ES šalių vadovus. Jį labai supykdė Europos Parlamento vadovas Josepas
Borelis, kai, kalbėdamas apie energetiką, priminė V.Putinui, kaip
jis sausį politinio spaudimo sumetimais buvo užsukęs dujas Ukrainai,
ir net žurnalistės Anos Politkovskajos nužudymą bei nebaudžiamą
mafijos siautėjimą. Kremliaus šeimininkas visai įsiuto ir vos ne
kaip kažkada SSKP gensekas N.Chruščiovas JTO Generalinėje Asamblėjoje
puolė oponentus. Gerai dar, kad nenusiavė bato ir nedaužė juo į
stalą. V.Putinas užsipuolė netgi gana palankius Maskvai Italijos
kairiųjų premjerą Romaną Prodį ir Ispanijos socialistų premjerą
Chose Luisą Rodrigesą Sapaterą. R.Prodžiui teko už tai, kad mafija
ir tas žodis atsirado ne Rusijoje, bet Italijoje, o Ispanijos premjeras
išklausė notaciją dėl tariamai korumpuotų Pietų Ispanijos miestų
merų. Kaip rašė Italijos laikraštis La Stampa, po tokių V.Putino
žodžių R.Prodis atrodė kaip žemę pardavęs, o Ch.L.R.Sapateras
netekęs žado.
Taigi dar kartą akivaizdžiai įrodyta, jog Kremlius
nebesiskaito su niekuo. Ir vargu ar skaitysis ateityje. Nebent jeigu
kristų naftos ir dujų kainos. Bet tokių vilčių labai mažai. Štai
naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEK) nusprendė nuo lapkričio
1-osios sumažinti naftos gavybą, siekiant neleisti naftos kainų
kritimo. Aišku, Maskvai tai labai gera žinia V.Putinas, be abejo,
dar labiau įsisiautės.
Yra dar vienas Kremliaus politikos užmojis. Tiesa,
jis nėra naujas, nes visą laiką, ypač atėjus į valdžią V.Putinui,
spaudimas ir įvairiausios priekabės Rusijos kaimynams (ne tik iš
visų pusių spaudžiamai Gruzijai, bet ir Baltijos šalims) pastebimai
padidėjo. Tiesa, aukščiausiame lygyje apie tai kalbama užuolankomis,
tačiau nuo pavadžio paleista Kremliui pavaldi žiniasklaida, etatiniai
Rusijos Valstybės Dūmos rėksniai, tokie kaip deputatas su latviška
pavarde V.Alksnis bei panašūs, vos ne kiekvieną dieną ne tik niekina
Baltijos šalis, bet ir įžiūri kažkokią grėsmę, jų keliamą Rusijai.
Tas puolimas, konkrečiai, prieš Lietuvą, dar padidėjo, kai buvo
iš mūsų šalies išvarytas gana aukšto rango Rusijos diplomatas
šnipas. Atsako ilgai laukti neteko, ir jis buvo gana netradicinis.
Kaip įprasta, Maskva, atsakydama už tai, išsiunčia tokio pat rango
diplomatą. Šį kartą visos Rusijos televizijos pasimėgaudamos demonstravo
siužetą, kaip Federalinės saugumo tarnybos (FST) agentai neša ir
grūda į automobilį kažkokį kalėjimo Kaliningrado srityje prižiūrėtoją
ar sandėlininką Chitriuką. Esą jis šnipinėjo Lietuvai ir perdavinėjo
jai karines paslaptis. Po poros dienų FST paskelbė, jog buvo sulaikiusi
dar du Lietuvos piliečius šnipus su įkalčiais, bet, būdama humaniška
organizacija, triukšmo dėl to nekėlė, o tyliai juos išvarė į Lietuvą.
Kad būtų solidžiau, be Lietuvos, Rusijos priešu paskelbta ir Estija.
Esą Talinas deda visas pastangas išstumti Rusiją iš vos ne kitame
pasaulio krašte esančios dirbtinės Padniestrės
Visa tai rodo, jog,
vaizduojant Rusiją esant priešų apsuptyje, jos gyventojams siekiama
įteigti, kad didžiausi Rusijos priešai yra tos nedėkingos Baltijos
valstybės, kurios kartu su reakcinga Lenkijos valdžia nieko daugiau
ir nedaro, tiktai rezga pinkles prieš Maskvą. Taip buvo pateiktas
šiomis dienomis Vilniuje įvykęs trijų Baltijos valstybių ir Lenkijos
prezidentų susitikimas. Pasirodo, negana to, kad Lietuva pasielgė
labai nedraugiškai atidavusi Mažeikių naftos įmonę lenkų koncernui
PKN Orlen, bet dar užsimanė kartu su Lenkija ir Estija statyti
naują branduolinę elektros jėgainę Ignalinoje ir kalbina Lenkiją
prisidėti prie tos statybos finansavimo. Tai irgi nedraugiškas žingsnis,
nes mažina priklausomybę nuo Rusijos energetikos milžino Gazprom.
Kad energetinį spaudimą ir šantažą pajus ne tik
Lietuva, galima spręsti iš to, jog, reiškiant nepasitenkinimą dėl
Mažeikių naftos pardavimo, dėl ko Lietuva neva skaudžiai nukentės,
pasirodė Rusijos technikos specialistų pareiškimas apie vamzdynų
analizės išdavas. Teigiama, jog dauguma, vos ne 80 proc., Rusijos
naftos ir dujų vamzdynų apimti korozijos ir jiems reikalingas neatidėliotinas
remontas. Taigi leista aiškiai suprasti ne tik Lietuvai, bet ir
Europai, kad netriukšmautų ir nekeltų jokių reikalavimų, nes visi
čiaupai vieną gražią dieną gali būti užsukti neribotam laikui. Ir
tai būtų ne Kremliaus, o mokslininkų sprendimas.
Be abejo, Rusijos FST ir kitos specialiosios tarnybos
įdėmiai stebi užsitęsusį skandalą Lietuvos VSD. Juk neatsitiktinai
gindami VSD šefą A.Pocių ir kaltindami Tėvynės sąjungą nebūtais
dalykais tokie vadinamieji socdemų šulai kaip J.Karosas, B.Bradauskas
susivienijo su darbiečiais K.Daukšiu ir L.Graužiniene bei socialliberalu,
buvusiu užsienio reikalų ministru A.Valioniu. Apskritai dabartinė
Vyriausybė visokiais būdais stengiasi įsiteikti ne tik buvusiai
Lietuvos sovietinei nomenklatūrai, bet ir Rusijai. Tai rodo ministrės
V.Blinkevičiūtės ir kitų ministrų rūpestis, kad valstybinės pensijos
būtų suteiktos uoliausiems tarybų Lietuvos partiniams-ūkiniams
veikėjams. Nežinia, ką apie tai galvojama Europoje. Netgi tose ES
valstybėse, kurios yra gana palankios dabartiniam autokratiniam
Kremliaus režimui, į buvusią nomenklatūrą žiūrima gana rezervuotai.
Pakanka paminėti, kad po Vokietijos susijungimo visiems aktyviems
Rytų Vokietijos komunistams buvo uždrausta dirbti įvairiose valstybinėse
institucijose, ypač švietimo sistemoje. Taigi komunistiniai darbo
ir kovų veteranai galbūt tik posovietinėje Lietuvoje šlovinami
tarsi kovotojai už nepriklausomybę ar bent kaip nacionalinių vertybių
sergėtojai. Nuo kada gi okupacinei valstybei ištikimai tarnavę asmenys
prilyginami nepriklausomos Lietuvos patriotams ar net jai nusipelniusiems
žmonėms? Tik ar galima net kelti tokį klausimą, kai nepriklausomos
Lietuvos teismas, remdamasis KGB rezervininko vadovaujamo VSD suorganizuota
provokacija, už tariamą ginklų pardavinėjimą ketveriems metams švelniai
nubaudžia sovietiniuose lageriuose gyvybės vos nepraradusį kovotoją
už nepriklausomos Lietuvos idealą? Ar tai ne sovietinio KGB metamorfozės
nepriklausomos Lietuvos institucijose? Vėjo iš Rytų kryptis ne tik
nesikeičia, ji vis stiprėja ir stiprėja, kol pasinaudodama visų
mūsų abejingumu komunistinės valdžios nusikaltimams sunaikins mūsų
nepriklausomybę...
© 2006 XXI amžius
|