Laisvės simbolis
Netgi JAV priešai pripažįsta, kad pati žymiausia
mūsų planetoje skulptūra yra Laisvės statula, stovinti Laisvės saloje,
Niujorko prieplaukoje. Šiomis dienomis Laisvės statulai sukako 120
metų.
Tiesa, nedaug kas žino, kad oficialus šios gigantiškos
statulos pavadinimas yra Laisvė, nušviečianti pasaulį (Liberty,
Enlightening the World). Laisvės statula buvo atidengta 1886 m.
spalio 28 d. Atidarymo iškilmėse kalbą pasakė tuometis JAV prezidentas
Klivlendas. Statula turėjo būti amerikiečių ir prancūzų draugystės
simboliu. Tai ir suprantama, nes kaip tik Prancūzija padovanojo
šią skulptūrą Amerikai. Laisvės statulos aukštis 32 metrai, įskaitant
pjedestalą. Statulos iškeltoje virš galvos dešinėje rankoje degantis
fakelas, o kairėje lenta su data: 1776 m. liepos 4 d. Tą dieną
buvo paskelbta JAV nepriklausomybė nuo Anglijos valdžios. Šios statulos,
kaip Senojo pasaulio dovana Naujajam pasauliui, idėja kilo prancūzų
istorikui Eduardui de Laulajė. O pats pasiūlymas Prancūzijos valdžiai
buvo pateiktas pasibaigus pilietiniam karui JAV 1865 metais. Vyriausybė
kreipėsi į visus prancūzus ir prašė savo aukomis paremti dovaną
amerikiečiams. Ir dauguma žmonių, netgi sunkiai besiverčiančių,
aukojo. Laisvės statulos kūrimo darbai prasidėjo 1875 metais. Darbams
vadovavo skulptorius Frederikas Augustas Bartoldi, o bronzinė statula
buvo montuojama ant didžiulių keturių geriausio plieno tvirtinimo
konstrukcijų. Jos buvo pagamintos pagal architektų Emanuelio Violė
de Liuko ir Aleksandro Gustavo Eifelio brėžinius. To paties Eifelio,
kurio sukurtas metalinis bokštas tapo Paryžiaus simboliu. Laisvės
statulos kūrimo darbai buvo baigti 1885 metais. Didžiulė bronzinė
skulptūra, svėrusi 225 tonas, laivu buvo atgabenta į Niujorką. 1972
metais Laisvės statulos pjedestale buvo atidarytas Imigracijos muziejus,
o 1980 metais atliktas jos kapitalinis remontas. Šį kosmetinį
remontą kartu vykdė amerikiečių ir prancūzų specialistai. Atnaujinta,
švytinti dama iš naujo atsivėrė lankytojams iš viso pasaulio 1986
metų liepą, minint jos pastatymo šimtmetį. Anot vieno JAV architekto,
nepaisant solidaus amžiaus, ši dama atrodė labai patraukliai. Kaip
ir laisvė.
Amerikiečiai iš pradžių Laisvės statulos priežiūrą
buvo pavedę Nacionalinei švyturių tarybai, nes Laisvės statulos
rankoje iškeltas fakelas buvo priskirtas navigaciniam įrengimui.
1901 metais statula buvo perduota kariškiams, nes Fort Vudas buvo
veikiantis karinis objektas. Tiktai 1924 metais Laisvės statula
buvo oficialiai paskelbta nacionaliniu monumentu. Pagaliau 1965-aisiais
ji tapo Elis Ailendo salos dalimi. Tos salos, kuri daugelį metų
buvo JAV imigracijos vartais. Per Elis Ailendą perėjo milijonai
žmonių iš viso Žemės rutulio, kurie čia atplaukė tikėdamiesi pasišildyti
Laisvės statulos fakelo šviesoje.
Iki šiol Laisvės statula tarsi magnetas traukia
ne tiktai visus amerikietiškojo gyvenimo būdo šalininkus ir mylėtojus,
bet ir to gyvenimo kritikus bei priešus. Vargu ar būtų galima suskaičiuoti,
kiek šaržų, karikatūrų buvo nupiešta ir išplatinta vaizduojant Laisvės
simbolį kaip karų kurstytoją, statulą, laikančią rankoje ne laisvės
fakelą, o policininko lazdą ar atominę bombą arba verkiančią dėl
prarastų laisvių. Šioje srityje ypač stengėsi Sovietų Sąjungos karikatūristai,
visokie kukryniksai bei į juos panašūs. Dabar estafetę perėmė įvairaus
plauko islamiškieji radikalai, Kubos ir Šiaurės Korėjos komunistai,
karingieji Irano mulos ir pagaliau pasiskelbęs didžiausiu JAV priešu
Venesuelos prezidentas Hugo Čavesas, kuriam, beje, neslepia savo
palankumo ir dosniai šelpia ginklais Kremlius. Tačiau Laisvės statula
išliko ir liks ateityje laisvės ir gerovės simboliu nesuskaičiuojamai
daugybei pasaulio žmonių, kurie gavo prieglobstį to simbolio papėdėje.
Petras KATINAS
© 2006 XXI amžius
|