ES neturi europietiškos politikos Rusijos atžvilgiu
Kalba Europos Parlamento mažojoje plenarinėje sesijoje
spalio 11 dieną
Vytautas Landsbergis
Kalbėdami apie Lahtį, turime susivokti Briuselyje.
Sesijos pradžia šiandien parodė, kokie esame nevieningi,
suskaldyti ir kaip lengva mumis manipuliuoti. Europos Parlamentas
pasirodė nepajėgus iš karto bendru dokumentu reaguoti į baisų nusikaltimą
Maskvoje, kad tik nesugadintų nuotaikos Rusijos prezidentui, vykstančiam
į susitikimus Europoje. Tai dar vienas ženklas, kad Europos Sąjunga
neturi savo europietiškos politikos Rusijos atžvilgiu. Ką turime
ir vykdome, yra rusiška Europos politika Rusijos atžvilgiu. Vadovų
pataikavimas tai blogiausia paslauga Rusijai, jeigu kas nors dar
nori tikėti, kad Rusija galėtų tapti europietiška šalimi greičiau
negu Europa taps nedemokratinės Rusijos politiniu priedu. Nuolat
kalbame apie vieningą Europos energijos strategiją, bet užmerkiame
akis, kad Rusija to neleis, ir jau turi savo Trojos arklį Europos
viduryje. Šrioderininkai ir kiti, sergantys politine katarakta,
ir toliau tęs vieningos Europos destrukciją.
Deja, čia, Parlamente, mes neturime kitos galimybės,
kaip kalbėti visiškai atvirai apie sąmoningą moralinę įtakingų europiečių
kapituliaciją. Rusijos prezidentas yra kaip tik visiškai atviras,
kai sako, kad jo Rusijai, jo režimui netinka Europos vertybės; Europa,
anot rusų politikų, gali išmesti savo Energijos chartą kartu su
Žmogaus teisių charta, nes Europa vis vien pasirašys tai, kas
bus parengta ir padiktuota Rusijos. Tai buvo pasakyta Sočyje ir
įvairiomis kitomis progomis. Tokia yra reali partnerystė ir bendra
erdvė. Tai toje bendroje erdvėje žudomi žurnalistai, ir mes neišdrįsime
peržiūrėti, ar tai iš tikrųjų bendra ir mums erdvė.
O dar erzinamės dėl Šiaurės Korėjos, tūpčiojame
aplink Iraną, užuot atvirai pripažinę, kad abu mygtukus Teherane
ir Pchenjane pakaitom spaudo tas pats žaidėjas, įsikūręs maždaug
pusiaukelėje.
Jeigu suprantame, kas iš tikrųjų siunčia katiušas
į Artimuosius Rytus, tai reikia apie tai kalbėti ir Lahtyje, ir
visur, - bet mes kartojame įprastines mantras apie tariamą abipusę
priklausomybę nuo dujų čiaupo, o visa kita skamba labai privačiai,
lyg kokioj saunoj. Verta bent suprasti, kad A.Politkovskają užmušė
ne vien putinistinė Rusija. Paskutinę drąsią Rusijos žurnalistę
užmušė ir konformistinė Europa.
© 2006 XXI amžius
|