Imperiniai recidyvai
Petras KATINAS
Artimas Kremliui Rusijos politologas Michailas
Charitonovas buvusiame gana liberaliame, dabar imperiniu Kremliaus
ruporu tapusiame dienraštyje Komsomolskaja pravda paskelbė straipsnį,
pavadintą: Gruzija labai brangiai sumokės už Saakašvilio politiką.
Faktiškai jame nepasakyta nieko nauja. Apie tą brangią kainą, kurią
sumokės Tbilisis, jau viešai yra paskelbęs prezidentas V.Putinas,
užsienio reikalų ministras S.Lavrovas bei vicepremjeras ir gynybos
ministras S.Ivanovas. Iš tiesų Rusijos dujų monstras Gazprom jau
paskelbė, jog nuo Naujųjų metų tiekiamų į Gruziją dujų kaina už
1000 kubinių metrų išaugs nuo 110 iki 230 dolerių.
M.Charitonovas primena, kad jau bent iki šiol niekas
iš buvusių SSRS respublikų taip brangiai nemokėjo už dujas. Netgi
Latvija, kuri, anot Rusijos politologo, nėra NVS narė ir priešiška
Rusijai šalis, moka už dujas po 217 JAV dolerių. Šis Kremliaus garsiakalbis
primena, jog, pasikeitus politinei situacijai Ukrainoje ir premjeru
tapus V.Janukovičiui, Ukraina mokės už 1000 kubinių metrų dujų tik
po 130 dolerių.
Maskvoje visais kanalais piktdžiugiai šūkaujama,
jog po tokio dujų kainų padidinimo Gruzijos gyventojų pragyvenimo
lygis atsidurs ties skurdo riba. To ir siekiama. Kremliaus valdovus
dar labiau sunervino Gruzijos užsienio reikalų ministro Gelos Bežuašvilio
vizitas į Maskvą. Kalbėdamasis su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu,
G.Bežuašvilis net neužsiminė apie Maskvos vykdomą blokadą, puikiai
suprasdamas, jog tai paties V.Putino padiktuota spaudimo priemonė.
Jis tik ragino S.Lavrovą neberemti Abchazijos ir Pietų Osetijos
separatistų.
Tuo tarpu Gruzijos prezidentas M.Saakašvilis, nuvykęs
į Izraelį, dar labiau suerzino Kremlių. Pirmiausia todėl, kad jam
suteiktas Haifos universiteto garbės daktaro laipsnis. Iškilmių
ceremonijoje M.Saakašvilis kalbėjo apie savo tautiečių genocidą
Rusijoje, jų išvarymą iš Maskvos, Sankt Peterburgo ir kitų Rusijos
vietų. Gruzijos prezidentas tai prilygino carienės Jekaterinos I
beveik prieš 300 metų duotam įsakymui išvaryti žydus iš didžiausių
Rusijos miestų bei kitus jų veiklos apribojimus. M.Saakašvilis dabar
Rusijoje gyvenančius gruzinus pavadino XXI amžiaus žydais.
Aišku, be Gruzijos, nepamirštamos ir Baltijos šalys.
Štai Rusijos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje
vadovė istorijos mokslų daktarė Natalija Naročnickaja Briuselyje
sukėlė didžiulį triukšmą, kad esesininkai, tiksliau, buvęs SS veteranas,
SS karininko pavaduotojas, dirbs Latvijos Seime. Ką jūs darote,
gerbiami latviai! Apie ką apskritai jūs galvojate? Kaip jums XXI
amžiuje, būnant ES nare, galėjo ateiti į galvą iškelti kandidatu
į parlamentą esesininką?! - šūkavo N.Naročnickaja. Be to, ji priminė,
kad jeigu Sovietų Sąjunga nebūtų išvadavusi Latvijos, tai latviai
būtų laukiniai aborigenai, nes tik sovietų valdžia pakėlė iš pelenų
Latvijos mokslą, kultūrą, davė latviams puikų išsilavinimą. Beje,
Rusijos delegacijos vadovė užsipuolė ir Lenkiją, kuri, kaip ir Latvija,
šmeižia Rusiją pamiršdama, jog tik Sovietų Sąjungos dėka gavo Sileziją.
Latvija, kaip ir Lenkija, turi didžiuotis sovietiniu savo istorijos
periodu, - dėstė iš ETPA tribūnos Rusijos parlamentarė.
Tačiau vien priešiška ir agresyvia retorika reikalaujant,
kad visos buvusios okupuotos ir satelitinės šalys dėkotų ir nepamirštų
SSRS gerų darbų jų atžvilgiu, neapsieinama. Jeigu Gruzijai uždrausta
eksportuoti į Rusiją vyną ir mineralinius vandenis, tai panašios
sankcijos susilaukė ir Latvija. Rusija nuo lapkričio 1-osios uždraudė
įvežti iš Latvijos į Rusiją latviškus žuvų konservus šprotus ir
kt. Esą šprotai Latvijoje rūkomi ne deginant alksnių pjuvenas, kaip
Rusijoje, o pagal ES nustatytus gamybos standartus
Kaip pažymėjo
vokiečių politologas Kerberio centro, tyrinėjančio santykius su
Rusija ir NVS, direktorius Aleksandras Raras, Maskva nė per žingsnį
nenusileis bet kokiems ES reikalavimams energetikos, žmogaus teisių
srityje, nes susidariusioje palankioje situacijoje, ypač dėl dujų
tiekimo, V.Putinas pasijuto visagaliu. Tuo labiau kad vadovaujamasi
principu skaldyk ir valdyk. Jeigu su Vokietija, Prancūzija, vis
nuolankesne Vengrija Kremlius dar kalbasi ir derasi, tai su kitomis
ES šalimis, ypač iš Rytų ir Vidurio Europos, Rusija net neketina
kalbėtis, - teigia A.Raras.
© 2006 XXI amžius
|