„XXI amžiaus“ priedas apie Lietuvą ir pasaulį
2006 m. lapkričio 29 d., Nr. 20 (136)

PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos

Strategija ir realybė

Petras Katinas

JAV ir Rusijos prezidentų
pozicijos kartais irgi sutampa
AFP nuotrauka

Jungtinių Amerikos Valstijų armija yra pajėgi nugalėti bet kokį potencialų priešą visame pasaulyje, dargi tuo atveju, jeigu nesibaigtų karo veiksmai Irake ir Afganistane. Taip pareiškė spaudos konferencijoje JAV armijos Jungtinių štabų komiteto vadovas generolas Piteris Paisas. „Tai nebūtų taip paprastai ir greitai, kaip mes norėtume. Tačiau tokio galimo susirėmimo baigtis nekelia abejonių“, – įsitikinęs JAV generolas. Tokį pareiškimą P.Paisas paskelbė atsakydamas į žurnalistų klausimus, ar įmanoma spręsti jėga Šiaurės Korėjos branduolinę grėsmę. Jis dar pridūrė, jog yra visiškai įsitikinęs, kad JAV bet kokiu atveju pasiektų pergalę.

Rusijos gynybos ministerija kažkodėl neskuba komentuoti tokio aukšto amerikiečių generolo samprotavimų. Tuo labiau kad P.Paisas netgi hipotetiškai neužsimena, kuri armija dabar stipriausia pasaulyje – JAV ar Rusijos. Kaip žinoma, dabartinė JAV karinė doktrina numato, kad Jungtinės Valstijos vienu metu gali dalyvauti ir sėkmingai nugalėti dalyvaudama ir globaliniame kare, ir regioniniuose konfliktuose. Panašiuose, kokie dabar vyksta Irake ir Afganistane. Šiuo atžvilgiu, kad ir kaip būtų keista, visiškai sutampa amerikiečių generolo P.Paiso ir Rusijos prezidento KGB pulkininko Vladimiro Putino pozicijos. Juk savo metiniame pranešime Federaliniam Susirinkimui V.Putinas akcentavo: „Mums būtina sukurti tokią armiją, kuri sugebėtų vienu metu kariauti ne tik globaliniame ar regioniniame kare, bet ir keliuose lokaliniuose konfliktuose. Ir nugalėti visuose“.

Taigi strateginiai JAV ir Rusijos generolų planai gana panašūs. Tačiau kaip su abiejų valstybių galimybėmis konkrečiai įgyvendinti tuos strateginius karinius užmojus? Pažvelkime, kokiomis karinėmis priemonėmis disponuoja JAV ir Rusija. Jeigu strateginės branduolinės abiejų šalių pajėgos yra maždaug lygios, tai kitos ginkluotės rūšys skiriasi. Nors karių skaičius abiejose armijose beveik tolygus. Štai kai kurie duomenys:

Karių skaičius: Rusija – 1,234 mln., JAV – 1,367 mln., karo lėktuvai: Rusija – 4000, JAV – 4640; tankai: Rusija – 23 tūkst., JAV – 8000; šarvuočiai: Rusija – 26 tūkst., JAV – 22 tūkst.; kariniai sraigtasparniai: Rusija – 1700, JAV – 1240. Tankų skaičiumi Rusija lenkia Jungtines Valstijas vos ne tris kartus. Visai kitas reikalas, kad amerikiečių tankai aprūpinti labai modernia ginkluote, o dauguma rusiškų – beviltiškai pasenusių konstrukcijų. Bet svarbiausia, kad būsimajame kare (neduok Dieve, jeigu taip atsitiktų) amerikiečių generolai ir kariniai specialistai pagrindinį dėmesį skiria ne karių, tankų ir šarvuočių skaičiui, o pačios aukščiausios klasės technologijoms, kurias įdiegia į savo ginkluotąsias pajėgas jau ne vieną dešimtmetį. Na, o Rusija tiktai pradėjo šį procesą. Todėl rusų generolams, kol jų armijoje dar nėra „protingų“ ginklų, belieka tik pasikliauti įprastos ginkluotės skaičiaus didinimu.

Įdomu, kaip JAV Jungtinių štabų viršininko generolo P.Paiso pareiškimą vertina artimas Kremliui globalinės politikos strategas Sergejus Karaganovas. Jo žodžiais, JAV karinės pajėgos nesugebėtų įveikti tokių šalių, kaip Kinija ir Indija, nebent, geriausiu atveju, apginti Taivaną, jeigu Pekinas bandytų jį užimti jėga. Bet svarbiausia, apie ką neseniai kalbėjo JAV prezidentas Džordžas Bušas, yra tai, kad šiuolaikinę Vakarų pasaulio ir radikaliojo islamizmo priešpriešą galima sulyginti su XX amžiuje vykusia kova su fašizmu ir komunizmu. Jis teigia, jog dabartiniai karai nėra įprasti kariniai veiksmai fronte ar mūšių laukuose, o yra XXI amžiaus ideologinės kovos arena. Vienoje barikadų pusėje yra tie, kurie tiki laisve, ir tie, kurie vadovaujasi ekstremizmo ir tironijos teorijomis. Nugalėti ekstremizmą įmanoma tiktai pasiekus pergalę prieš juos Irake. Tačiau kaip pasiekti tą pergalę, jeigu padėtis Irake vis labiau panašėja į tą, kuri buvo Vietnamo kare.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | XXI amžius | Redakcija