ES velkasi Kremliui iš paskos

Kol kas iš visų Europos Sąjungos valstybių vienintelė Lenkija paskelbė vetuojanti ES ir Rusijos naują bendradarbiavimo sutartį dėl energetikos. Iš anksto galima pasakyti, kad senoji Europa užmerkė akis, tarsi nematydama, jog ta sutartis surašyta ne Briuselyje, o Maskvoje ir faktiškai yra naujas Rusijos diktato instrumentas laikyti Europą savo energetinėje priklausomybėje. Ir ne vien energetinėje, bet kartu neišvengiamai ir politinėje. Naujoji ES ir Rusijos bendradarbiavimo sutartis taip pat turi numatyti bendradarbiavimą tarpusavio prekybos ir žmogaus teisių srityse.

Nereikia ir aiškinti, kad ypač žmogaus teisių srityje Maskva net nemano bendradarbiauti. Iš pačių aukščiausių Kremliaus pareigūnų sklinda nuolatiniai pamokymai ir patarimai, jog Rusijoje, skirtingai nuo Europos demokratijos, ir žmogaus teisių supratimas visiškai kitoks, ir yra nesuderinami dalykai. Tuo labiau kad pačioje Rusijoje po V.Putino ir jo kagėbistinės aplinkos atėjimo į valdžią žmogaus teisių gynėjai buvo nutildyti, kiti viskuo nusivylę patys nutraukė savo veiklą, matydami visišką jos beprasmybę, treti ryžosi pasitraukti į užsienį. Likusius žmogaus teisių gynėjus galima suskaičiuoti ant rankos pirštų. O tie, kurie kovoti bandė už žmogaus teises, nepaisydami nežmoniško spaudimo, buvo pasiųsti į aną pasaulį. Pakanka paminėti buvusią Rusijos Valstybės Dūmos deputatę G.Starovoitovą ar per V.Putino gimtadienį nužudytą žurnalistę Aną Politkovskają. O dabar paskutinis atvejis – buvusio KGB ir FST karininko, tapusio disidentu, A.Litvinenkos žūtis.

Net ES vadovai jau seniai nebeužsimena apie tokius „niekus“ kaip žmogaus teisės ar akiplėšiškas Rusijos elgesys ne tik Gruzijos, bet ir ES narės Lenkijos atžvilgiu. Juk dar prieš metus Rusija uždraudė įvežti lenkiškus maisto produktus. Ne tik mėsą ir jos gaminius, bet ir kitus. Nors spalio pradžioje Lenkijoje viešėjęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas žadėjo atšaukti šį draudimą, neatrodo, kad tas pažadas bus įvykdytas. Aišku, tai ne ekonominio, o politinio pobūdžio akcijos. Kaip ir draudimas įvežti į Rusiją latviškus žuvies produktus. Ginti visateisių ES šalių net nesirengia pirmiausia ES užsienio politikos koordinatorius Chavjeras Solana, kuris pastaruoju metu aktyviai gina ne ES valstybių, o Rusijos interesus. Anot kai kurių Londono laikraščių, susidaro įspūdis, kad Ch.Solana gina Rusijos, o ne ES šalių, ypač naujokių, kurios geriausiai supranta Rusijos politiką, interesus. Paskutinis pareiškimas, Lenkijai paskelbus apie sprendimą blokuoti pradėti derybas lapkričio 24 dieną dėl naujos ES ir Rusijos partnerystės sutarties, pribloškė ne tik Lenkiją. Pasak Ch.Solanos, Lenkijos pozicija nieko nereiškia, nes, jai priešinantis, paprasčiausiai bus pratęsta dabar galiojanti sutartis.

Pagal galiojančią ES tvarką, derybos dėl naujos sutarties sudarymo, kurios turėjo prasidėti Suomijos sostinėje Helsinkyje lapkričio 24 dieną, galėjo prasidėti tiktai tuo atveju, jeigu tam būtų pritarusios visos 25 ES valstybės. Kremliaus arogancija, ypač turint ES vadovybėje tokį savą žmogų kaip užsienio politikos koordinatorius Ch.Solana, vis didėja. Sprendžiant iš aukštų Kremliaus vadovų pareiškimų, Lenkijos ir Baltijos šalių pozicijos nieko nereiškia, o kylančios problemos Rusijos bei Lenkijos ir kitų ES naujokių santykiuose turi būti sprendžiamos ne ES ir Rusijos, o dvišalėse derybose. Todėl neatsitiktinai Londono „Financial Times“ rašo, kad, ko gero, apie ES politiką sprendžia ne Ch.Solana ir jo aplinka, o Rusijos prezidentas V.Putinas ir jo specialusis atstovas santykiams su ES Sergejus Jastržembskis.

Kai kurie politikos apžvalgininkai tokį Ch.Solanos padlaižiavimą Maskvai lygina su buvusio Vokietijos kanclerio Gerhardo Šrioderio prorusiška politika. Už tai G.Šrioderis buvo Rusijos „Gazprom“ dosniai pamalonintas. Gal tokios ar panašios malonės tikisi ir Ch.Solana? Įdomu, kad Varšuvos poziciją parėmė NATO ekspertai. Kaip teigia Vakarų žiniasklaida, NATO ekspertai įspėjo Aljanso valstybes, kad Rusija su kai kuriomis jai palankiomis ES šalimis formuoja dujų kartelį, kuris dar labiau padidintų energetinį spaudimą Europai ir jos priklausomybę. Bet ir tuo Maskvos planai dar nesibaigia. Kaip rašo „Financial Times“, slaptame NATO ekspertų pranešime įspėjama, kad Rusija siekia sudaryti dujų kartelį su Lenkija, Alžyru, Iranu ir Centrinės Azijos valstybėmis, jog jų dujos be Rusijos žinios nepatektų į Europos šalis. Tą pripažino ir pats Ch.Solana, pareiškęs, kad Rusija jau sudarė sandorį su Alžyru, kad ši šalis neparduotų savo naftos bendrovių akcijų niekam kitam, išskyrus Rusiją. Laimė, kad kitos didelės dujų eksportuotojos, kaip Norvegija, Nigerija ir Kataras, skelbia, jog jos neketina prisijungti prie Rusijos steigiamo dujų kartelio.

Petras Katinas

© 2006 „XXI amžius“