Hegemonizmo keliu

Petras KATINAS

Maskvos dienraštis „Rossijskaja gazeta“ ir kiti paskelbė straipsnį reikšmingu pavadinimu: „Maskva – Berlynas – Paryžius. Energetinė sąjunga įgauna kontūrus“. Beje, tai ne pirmas Maskvos fanfarų pergalės maršas apie ne tik energetinę, bet ir politinę Maskvos, Berlyno ir Paryžiaus ašį. Rusijos ketinimai nukreipti dujų tiekimą iš Štokmano dujų telkinio Barenco jūroje ne į JAV, o į Europą mainais už ES nuolaidas suteikti Rusijai labai palankias sąlygas prekiaujant dujomis sukėlė nepasitenkinimą Vašingtone. Iki šiol buvo skelbiama, kad Rusijos dujos iš telkinio Kolos pusiasalyje bus perdirbamos į suskystintas dujas ir jūra gabenamos pirmiausia į Jungtinių Amerikos Valstijų rinką. O dabar dujos iš Štokmano telkinio, apie kurį dar neseniai buvo kalbama kaip apie bendrą rusų ir amerikiečių projektą, bus nukreiptos į Europos rinką. Prezidento V.Putino administracijos pareigūnai be užuolankų aiškina, jog taip padaryta todėl, kad JAV įvedė sankcijas pagrindinei Rusijos ginklų tiekėjai užsienio šalims, taip pat ir „blogio ašies“ valstybėms, „Rossoboroneksport“, taip pat dėl neigiamos Vašingtono pozicijos dėl Rusijos priėmimo į Pasaulio prekybos organizacija (PPO). Ir dėl pastebimai šaltėjančių JAV ir Rusijos santykių apskritai.

Bet ne vien dėl minėtų priežasčių. Maskva akivaizdžiai siekia iš savo energetinių projektų išpešti kuo daugiau politinių dividendų, demonstruoti, kad ji ir Vakaruose ima tvarkytis, kaip kažkada Sovietų Sąjunga tvarkėsi komunistinėse „liaudies demokratijos“ šalyse. Vienas iš V.Putino administracijos veikėjų keliuose Vakarų Europos laikraščiuose bandė aiškinti, kad Maskvos – Berlyno – Paryžiaus blokas susikūrė ne norint ką nors išstumti ar užpulti – esą ši trijulė turi skirtingus politinius režimus, taip pat ir savo strategines pozicijas. Teigiama, kad šias šalis sujungė viena idėja – išvengti energetinės krizės ateityje. Pasak artimo Kremliui politologo Andrejaus Volnovo, „jei Rusijos, kaip energetinės supervalstybės, idėja ir gali būti realizuota, tai pirmiausia dėl Vokietijos. Juk ši šalis neatsitiktinai vadinama „Europos ekonomikos lokomotyvu“. Vokietija labiausiai suinteresuota, kad Rusijos dujų tiekimas jai nuolat didėtų. Būtina atkreipti dėmesį, kad trijų valstybių – Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos – energetinė sąjunga buvo sukurta Vakarų pageidavimu, o ne spaudžiant Maskvai. Neseniai Paryžiuje V.Putinas susitikime su Prancūzijos prezidentu Ž.Širaku ir Vokietijos kanclere A.Merkel prisiekinėjo, kad Rusija sąžiningai vykdys savo energetinius įsipareigojimus Europos partneriams. Jis priminė, jog ne kas kitas, o būtent naujoji Vokietijos kanclerė A.Merkel pirmoji iškėlė pasiūlymą tiekti dujas iš Štokmano telkinio ne į JAV, o į Europos rinkas. Šiuo metu Rusija į Vokietiją tiekia 55 milijardus kubinių metrų dujų per metus, o vien iš Štokmano telkinio planuojama tiekti iki 45 mln. kubinių metrų dujų. Pasak V.Putino, dujas iš šio Barenco jūros telkinio bus galima tiekti 50-70 metų. Be abejonės, Štokmano dujų telkinį galima pavadinti vienu didžiausių pasaulyje. Jo ištirtos atsargos siekia 3,2 trilijonus kubinių metrų ir 31 mln. tonų dujų koncentrato.

Tačiau Maskvos – Berlyno – Paryžiaus ašis bendradarbiauja ir kitose srityse. Sprendžiant iš V.Putino optimistinių pareiškimų, po trejeto susitikimo Komjeno pilyje Prancūzijoje šios šalys kurs daugkartinio panaudojimo kosminį laivą. Esą tai bus moderniausias kosminis laivas pasaulyje, gabensiantis ne tik krovinius, bet ir keleivius. Taip pat pasirašyti susitarimai su Prancūzija ir Vokietija dėl Rusijos kompanijos „Transaero“ organizuojamų oro maršrutų tinklo iš pradžių įsigyjant aštuonis galingus aerobusus A-330-200.

Po neformalaus ES šalių lyderių ir Rusijos prezidento V.Putino susitikimo Suomijos Lahčio mieste V.Putinas pareiškė, kad netrukus bus pasirašyta nauja ES ir Rusijos partnerystės sutartis, kuri dabar vadinsis Strateginės partnerystės sutartimi. Kremliaus valdovas neslepia pasitenkinimo, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. Europos Sąjungai pirmininkaus „patikima Rusijos partnerė“ Vokietija. Matydamas, kas vyksta ir tai, kad buvę JAV sąjungininkai Vakarų Europoje pastebimai pakliūva Maskvos priklausomybėn, Vašingtonas jau nebeslepia savo susirūpinimo. Jeigu iki šiol oficialūs Vašingtono pareigūnai stengėsi bent jau oficialiai nutylėti, kad senasis žemynas vis labiau patenka Rusijos energetinėn priklausomybėn, tai pastaruoju metu iš Vašingtono sklinda vis didesnis susirūpinimas. Šiomis dienomis nemažai triukšmo Europoje sukėlė JAV valstybės sekretorės K.Rais padėjėjo Metju Braizos interviu įtakingam laikraščiui „Financial Times Deutschland“. Jame JAV pareigūnas atvirai išdėstė, kad Šiaurės Europos 1200 km dujotiekis Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Vokietiją pakenks vieningai ES pozicijai santykiuose su Maskva. Pirmiausia todėl, kad dujotiekis aplenks didelę ES valstybę Lenkiją. M.Braiza beveik atvirai išreiškė nusivylimą Vokietijos kanclere A.Merkel, pamiršusia savo pažadus atsiriboti nuo Maskvos ir aklai nevykdyti jos pirmtako G.Šrioderio vykdytos prorusiškos politikos. Tiesa, A.Merkel teko aiškinti į Berlyną atvykusiam Lenkijos premjerui Jaroslavui Kačynskiui, kad jeigu Rusija nutrauktų dujų tiekimą Lenkijai, tai jai būtų teikiamos dujos iš Vakarų valstybių, pirmiausia iš Norvegijos. Vokietijos kanclerė taip pat žadėjo J.Kačynskiui, kad jos šalis dės pastangas Lenkijai gauti galimybę prieiti prie Europos dujų rinkos. Bet kanclerė nepasakė, kad dabar Europos dujų rinką tvarko ne ji, o V.Putinas, kurį liaupsina jo bičiulis, buvęs kancleris G.Šrioderis, tapęs „Gazprom“ dosniai mokamu lobistu. Ir ne paprastu, o Baltijos jūros dugnu dujotiekį tiesiančio „Gazprom“ vadovaujamo konsorciumo akcininkų tarybos pirmininku. Vokietijos ekskancleris nusišnekėjo iki to, jog savo memuarų knygoje V.Putiną pavadino išmintingiausiu amžiaus politiku, kuris prieš priimdamas svarbiausius sprendimus nesitaria su niekuo, o tik su Dievu (!).

© 2006 „XXI amžius“