Lenkijos koncernas tapo „Mažeikių naftos“ savininku

„Mažeikių naftos“ savininku tapusio koncerno „PNK Orlen“ vadovas Igoris Chalupecas sakė, kad Mažeikių gamykla koncernui yra „gyvybiškai svarbi“, ir jis nesistebi pralaimėjusiųjų noru sugadinti „PKN Orlen“ įvaizdį

Praėjusios savaitės pabaigoje lenkų bendrovė „PKN Orlen“ iš „Yukos International UK“ įsigijo 53,7 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų ir 30,66 proc. Lietuvos Vyriausybės valdomų įmonės akcijų. Taip buvo baigtas Lenkijos koncerno pradėtas bendrovės valdymo perėmimas. Lenkų įmonė yra jau trečioji „Mažeikių naftos“ šeimininkė. Praeitą ketvirtadienį Vilniaus vertybinių popierių biržoje sudarytu „Yukos International UK B.V.” ir „PKN Orlen S.A.” sandoriu dėl 53,7 proc. AB „Mažeikių nafta” akcijų pirkimo ir pardavimo „PKN Orlen S.A.” įsigijo AB „Mažeikių nafta” akcijų už 3 882 766 160 litų. Penktadienį už 30,66 proc. Lietuvos naftos koncerno akcijų 851,829 mln. JAV dolerių (apie 2,20 mlrd. Lt) „PKN Orlen“ pervedė Lietuvos vyriausybei. Po sandorio Lietuvos Vyriausybei liko 10 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų, kurias ji galės per penkerius metus parduoti „PKN Orlen”. Lenkijos koncernas po įvykusio sandorio valdo 84,36 proc. „Mažeikių naftos“ akcijų.

Lietuvos finansų ekspertai bei politikai neslepia – minėtas sandoris yra bene naudingiausias iš mūsų valstybės sudarytųjų.

Tačiau tuo įmonės problemos nesibaigs, nes lieka ta pati nepatraukli padėtis, kai strateginis investuotojas yra iš vienos šalies, o žaliava atvežama iš Rusijos. Naujasis savininkas turės rūpintis, kaip užtikrinti tokį žaliavos tiekimą, kad būtų galima siekti maksimalaus pelno arba bent artėti prie tų puikių rezultatų, kuriuos įmonė parodė 2004-2005 metais. „Mažeikių naftą“ nuo 2002 metų valdė bankrutuojantis naftos koncernas „Yukos International UK BV“, kuris bendrovės akcijas nupirko iš JAV koncerno „Williams International“. JAV bendrovė 1999 metais įsigijo 33 proc. įmonės akcijų.

Pasak Lietuvos Vyriausybės atstovų, Vyriausybės ir „PKN Orlen” sutartys yra labai naudingos Vyriausybei, nes jose įtvirtinta daugybė saugiklių. Vienas pagrindinių – Vyriausybės skiriamas specialus stebėtojas, kurio funkcija bus stebėti valdybos priimamus sprendimus. Tuo atveju, jei jie prieštarautų Lietuvos nacionaliniam saugumui arba šalies energetikos saugumo politikai, jis informuotų Vyriausybę, kuri turėtų apsispręsti ir per trumpą laiką nurodyti „PKN Orlen” užtikrinti sprendimo atšaukimą. Vyriausybė taip pat galės pareikalauti „PKN Orlen” parduoti jai „Mažeikių naftos” akcijas, jei daugiau kaip 50 proc. Lenkijos koncerno balsavimo teisę turinčių akcijų įsigytų investuotojas, kuris, Vyriausybės nuomone, keltų grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

„Mažeikių naftos“ savininku tapusio koncerno „PNK Orlen“ vadovas Igoris Chalupecas Lenkijos dienraščiui „Rzeczpospolita“ atvirai papasakojo apie savo vadovaujamos įmonės problemas prieš pat sandorio pabaigą. Pasak jo, Mažeikių gamykla koncernui yra „gyvybiškai svarbi“, ir jis nesistebi pralaimėjusiųjų noru sugadinti „PKN Orlen“ įvaizdį. I.Chalupecas savo interviu neslėpė pasipiktinimo Lietuvos spaudoje pasirodžiusiomis spekuliacijomis apie galimą sandorio žlugimą ir teigė nenustebsiantis, jei tam tikros žiniasklaidos priemonės tęs puolimą prieš „PKN Orlen“. Pasak I.Chalupeco, žiniasklaidos ataka prieš pat sandorio pabaigą jo visiškai nenustebino. „Jei kas nors manė, kad mūsų pergalė perkant „Mažeikių naftą“ užbaigs neigiamas spekuliacijas Lietuvos žiniasklaidoje, tas žmogus smarkiai klydo. Mūsų sėkmė – kitų interesų grupių pralaimėjimas, o su jomis susiję asmenys tą smūgį taip pat pajuto“, – sakė I.Chalupecas. Jo nuomone, po penkerių metų „Mažeikių nafta“ bus įmonė, kuri kasmet perdirbs mažiausiai po 11 mln. tonų naftos. Jos pozicijos mažmeninėje rinkoje bus stipresnės. Įmonė taip pat gali imtis darbo chemijos srityje.

„Mažeikių naftos” sandoris su strateginiu investuotoju „PKN Orlen” yra ne tik svarbus Lietuvai dėl ekonominės naudos, bet žymi ir Lietuvos energetikos integraciją į Europos Sąjungą. Pasak buvusio ūkio ministro Kęstučio Daukšio, laikas parodė, kad sandoris, pasirašytas dar vasarą, tuomet sukėlęs įvairių diskusijų ir tam tikrų politikų nepasitenkinimą, buvo teisingiausias ir geriausias Lietuvai. Apie tai sakė K.Daukšys. Jo teigimu, faktas, kad „Mažeikių naftos” strateginis investuotojas yra „PKN Orlen”, parodo, kad Lietuva pradeda eiti pirmuosius žingsnius kurdama nepriklausomos energetikos strategiją nuo Rusijos. „Lenkijos kapitalo atėjimas į Lietuvą šiame projekte yra gerokai naudingesnis Lietuvai nei bet koks kitas. Džiaugiuosi, kad Vyriausybei ir politikams užteko drąsos nepasiduoti įvairioms provokacijoms bei spaudimams ir šis sandoris yra užbaigiamas sėkmingai bei laiku”, – sakė K.Daukšys.

Lietuvos Vyriausybė už 30,66 proc. „Mažeikių naftos” akcijų gavusi 2,2 mlrd. Lt, iš jų kitais metais planuoja maždaug 700 mln. litų skirti rublinių indėlių grąžinimui gyventojams ir 481 mln. Lt – numatytoms Vyriausybės programoms vykdyti. Likusioji dalis pinigų – maždaug 1,1 mlrd. Lt – turi būti investuojami iki 2008 metų. 2008 metais likusį 1,1 mlrd. Lt siūloma rublinių indėlių atkūrimui skirti 289 mln. Lt, Vyriausybės programoms įgyvendinti – 281 mln. Lt, o rezerviniam fondui ketinama skirti likusius 530 mln. Lt. Iš jo pensijų sistemos reformai – pensijų didinimui siūloma skirti 388 mln. Lt.

© 2007 „XXI amžius“